Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-819-538/2012

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00105-2010-5)

2012 m. liepos 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei M. G., trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuras, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo motinos ir tėvo 1945 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta santuoka (civilinė byla Nr.2-755-5/2002, b. l. 67). Santuokos metu Skuodo miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1949 m. vasario 3 d. nutarimu ieškovo tėvui P. B. buvo paskirtas sklypas individualiai namo statybai, namas buvo pradėtas statyti 1949 metais ir užbaigtas 1954 metais (b. l. 16). Skuodo rajono valdybos 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 120 „Dėl esamų namų valdos žemės sklypų pardavimo“ P. B. buvo leista parduoti ne konkurso tvarka 2211 kv. m namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokant 8905 rub. vertės investicinių čekių, pagal mokėjimo pranešimą investiciniai čekiai už žemės sklypą buvo sumokėti 1992 m. birželio 17 d., nurašant juos nuo ieškovo tėvo sąskaitos, investicinių čekių turėjo abu sutuoktiniai, jie buvo panaudoti įsigyjant ir kitą turtą (b. l. 18–20, 186, 201, 204). 1998 m. spalio 29 d. mirė ieškovo motina M. B., po jos mirties sutuoktinis P. B. (ieškovo tėvas) padavė pareiškimą notarų biurui ir 1999 m. gegužės 3 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą – piniginį indėlį su procentais, esantį Taupomojo banko Skuodo skyriuje, nebalansinę atkuriamąją sąskaitą, esančią AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (b. l. 168). Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo apskrities viršininko vardu ir pardavimo prie privačios namų valdos Skuodo mieste žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jį leista parduoti P. B. (b. l. 21–23, 29). 2002 m. sausio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Klaipėdos apskrities viršininko administracija ieškovo tėvui P. B. pardavė 0,2211 ha namų valdos žemės sklypą, kurį jis kartu su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu bei pagalbiniais pastatais: garažu, dviem šiltnamiais, sandėliu ir malkine, padovanojo atsakovei (b. l. 25–27). Ieškovui kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, Kretingos rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 16 d. sprendimu buvo nustatyta, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir jam buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/4 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašė pripažinti iš dalies negalinčia žemės sklypo dovanojimo sutartį, nurodydamas, kad žemės sklypas buvo išpirktas dar esant gyvai M. B., ji taip pat turėjo teisę pirkti namų valdos žemės sklypą, šis sklypas, kaip ir pastatai, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių P. B. ir M. B. nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Apeliantas teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2002-10-16 sprendimu pripažinus, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. B., apeliantas P. B., kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, įrodo, kad ieškovas priėmė palikimą ir į po motinos mirties atsiradusį ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kurį pinigai buvo sumokėti dar esant gyvai M. B.. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurotais argumentais.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2002-10-16 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-755-2/2002 nustatė aplinkybes, kad 1998-10-29 mirus M. B., apeliantas (ieškovas), kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, ir pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria tėvas P. B. 2002-02-01 dovanojo namą M. G., ir pripažino ieškovui nuosavybės teises į ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje 2003-10-08 nutartyje nurodė, kad ieškovas priėmė palikimą po motinos M. B. mirties 1998 m. spalio 29 d. faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taip pat nurodė, kad teismo konstatavimas, kad ieškovas palikimą priėmė, reiškia, kad jis buvo ¼ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), savininkas nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad tėvas P. B., dovanodamas dukteriai M. G. visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, neteisėtai dovanojo ieškovo paveldėto turto dalį.

Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. buvo sudaryta tėvo P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo M. G. sutartis. Byloje taip pat nustatyta, kad apelianto tėvas P. B. mirė 2004-01-02. 1992-05-28 Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr. 120 „Dėl esamų namų valdos žemės sklypų pardavimo“ tėvui P. B. buvo leista ne konkurso tvarka pirkti šį žemės sklypą, sumokant 8905 rub. vertės investicinių čekių. Pagal mokėjimo pranešimą, investiciniai čekiai už žemės sklypą buvo sumokėti 1992-06-17. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi 2002-01-29 Klaipėdos apskrities viršininko administracija tėvui P. B. pardavė šį žemės sklypą. Kadangi už žemės sklypą buvo sumokėta ir jis faktiškai buvo išpirktas dar esant gyvai M. B., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių P. B. ir M. B. nuosavybe, nepaisant to, kad pirkimo–pardavimo sutartis ir surašyta vėliau (CPK 178 str., 185 str.). Kaip minėta, prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-755-2/2002, turi reikšmės ir šioje civilinėje byloje, kadangi nustatyta, kad ieškovas po mamos mirties priėmė visą palikimą faktiškai jį valdydamas, t. y. ir ginčo žemę. Tai reiškia, kad po M. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovas priėmė palikimą, kartu įgijo teisę paveldėti ir ¼ dalį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypo. Tėvas P. B., 2002-02-01 sutartimi dovanodamas M. G. visą 0,2211 ha sklypą, pažeidė ieškovo, kaip M. B. palikimo įstatyminio įpėdinio, teises bei atsakovei neteisėtai dovanojo ieškovo paveldėto turto dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta ginčo dovanojimo sutartis negali būti laikoma teisėta, nes perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi (LR CK 4.48 str. 1 d., 6.465 str., 6.473 str. 2 d.). Pažymėtina, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi, ir tėvas P. B. 2002-02-01 dovanojimo sutartimi atsakovei M. G. negalėjo perduoti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, nes tokios teisės pats dovanotojas neturėjo. Ginčo dovanojimo sutarties dalis dėl ieškovo paveldėtos dalies dovanojimo atsakovei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.) bei viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), todėl pripažintina negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus ieškovo ieškinį bei apeliacinį skundą, keistinos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Iš atsakovės priteistina 960 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už P. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 88 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas, nes ieškovas paduodant ieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 91, 190, CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės ieškovui priteistina 88,38 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą (b. l. 218, CPK 93 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. B. ieškinį tenkinti – pripažinti iš dalies negaliojančia 2002 m. vasario 1 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G. nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti ieškovui P. B. nuosavybės teisę į ¼ dalį žemės sklypo plotą 0,2211 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,105 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. G. 88 Lt žyminio mokesčio ir 960 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės M. G. 88,38 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų ieškovui P. B..