Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 20 procentų darbingumo lygį, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 26 d. apie 14.00 val., Kaune, Žeimenos ir P. Lukšio gatvių sankryžoje, A. M., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodamas iš teritorijos nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiais transporto priemonei Mercedes Benz E290, v. n. (duomenys neskelbtini) ir į ją atsitrenkė. Kontakto metu apgadintos abi transporto priemonės. Po susidūrimo nepasiliko eismo įvykio vietoje ir nesulaukės policijos pareigūnų iš jos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 102; 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad jis padarė eismo įvykį ir po jo iki atvažiavo policija, pasiliko įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio A. M. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 m. sausio 26 d., tiksliai valandos neprisimena, kurioje Kauno vietoje taip pat neprisimena, vairuodamas savo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsimušė į kitą automobilį, kurio markės ir numerio neprisimena. A. M. nurodo, kad priekiniu bamperiu pataikė į minėto automobilio priekį. Automobilį apgadino nežymiai. Įvykio vietoje prisimena moterį. Sulaukė atvykusių pareigūnų. Policijos pareigūnai surašė aktą ir A. M. savo automobiliu grįžo namo (b. l. 8).

Liudytoja I. D. parodė, kad 2015 m. sausio 26d. važiavo važiavau Lukšio g.. Vienu momentu sustojo. Tuo metu prieš ją stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į I. D. vairuojamą automobilį. I. D. išsigando ir, išlipusi iš automobilio, priėjo į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojo bei pabeldė jam į langą. Matė, kad su tuo žmogumi yra kažkas negerai, tačiau jis pažiūrėjo į ją, užsivedė automobilį ir nuvažiavo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), I. D. paaiškinimų (b. l. 6; 7), A. M. paaiškinimo (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 11), foto lentelės (b. l. 25-28), matyti, kad A. M. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodamas iš teritorijos nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiais transporto priemonei Mercedes Benz E290, v. n. (duomenys neskelbtini) ir į ją atsitrenkė, apgadindamas pastarosios priekinį dešinės pusės sparną, priekinį bamperį, variklio dangtį, priekinį dešinės pusės žibintą. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 11) matyti, kad ant automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas. Konstatuota, kad apgadinimai sukelti eismo įvykio metu su automobiliu Mercedes Benz E290, v. n. (duomenys neskelbtini)

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš pirminio A. M. paaiškinimo (b. l. 8) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad A. M. neigia, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, paaiškino, kad sulaukė policijos pareigūnų. Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją paneigia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei I. D. paaiškinimas, iš kurių matyti, kad vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nereagavo, jį kamavo traukuliai. I. D. bandant pasikalbėti su A. M., šis užsikūrė automobilį ir staiga nuvažiavo. A. M. suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau padaręs eismo įvykį, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesulaukęs policijos pareigūnų ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET 220 p., sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams, I. D. paaiškinimams, iš kurių matyti, kad susidūrimas tarp automobilių buvo stiprus, ne braukiamojo pobūdžio bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog A. M. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimus padarė asmuo, turintis 20 procentų darbingumo lygį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. M. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl už tokius jo veiksmus turi būti taikoma administracinė atsakomybė. ačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. M. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų A. M. neturėjo. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad A. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. M. asmenybę, ypatingai atsižvelgiant į jo sveikatos stovį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. M., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. M. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 1d. numatytos sankcijos ribose. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, ypatingai dėl A. M. sveikatos stovio, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str. 1d., skirti 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.