- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e1-2638-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- H. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1. 2018-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. 2019-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė, 8 mėnesiai viešųjų darbų, bausmę atlikęs 2019-12-31, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
H. B. 2020 m. liepos 13 d., apie 18.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytos 1,34 promilės alkoholio, žodinio konflikto su savo seserimi K. D. metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. buto virtuvėje tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu savo seseriai K. D. į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai K. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda virš kairio antakio kairėje pusėje. Šiais savo veiksmais H. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2020-07-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27741-20, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl to, kad 2020-07-13, apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konflikto metu H. B., būdamas neblaivus, sudavė mažiausiai du smūgius neaiškiu daiktu savo seseriai K. D. į galvos sritį, ko pasėkoje praskėlė galvą ir antakį. Nuo tokių H. B. veiksmų K. D. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis H. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2020 m. liepos 13 d., apie 17.30 val., jis buvo namuose. Tame bute gyvena jis, jo sesuo K. D., broliai M. ir J. B.. Butas yra keturių kambarių ir jie visi turi po kambarį. Nori paminėti, kad tą dieną jis atėjo į virtuvę virti sau valgyti, tuo metu virtuvėje nieko nebuvo. Tada jis uždėjo ant viryklės virti makaronus ir išėjo į parduotuvę cigarečių ir alaus. Parduotuvė yra šalia namų. Grįžęs iš parduotuvės į namus, užėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo jo sesuo K. D. ir pamatė, kaip ji ima jo produktus, dėl ko jis labai supyko. Po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji tuo metu stovėjo virtuvėje, prie šaldytuvo, kuris yra prie įėjimo - išėjimo į virtuvę durų, kairėje pusėje, o jis tuo metu stovėjo kitoje, dešinėje pusėje, tarp viryklės ir virtuvės stalo. Tada jis savo kaire ranka paėmė ant stalo stovėjusią stiklinę lėkštę ir trenkė K. D. per galvą su lėkšte. Kai jis trenkė lėkšte per galvą, lėkštė sudužo. Sesuo iškarto nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Daugiau nieko neturi ką pridurti tik tai, kad jis trenkė tik vieną kartą per galvą, kraujo pas K. jis nematė. Taip pat nori paminėti, kad labai gailisi dėl savo elgesio, žada daugiau prie jos nekibti. Taip pat nori paminėti, kad kiti broliai viso įvykio nematė, jie buvo savo kambariuose ir nesikišo į jų konfliktą, žada sesers atsiprašyti (b. l. 64, 80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K .parodė, kad 2020 m. liepos 13, apie 18.25 val., jai einat pro namą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pamatė stovinčią apie (duomenys neskelbtini) metų moterį, kuri stovėjo atsirėmusi į namo sieną prie įėjimo durų. T. K. pažvelgus į tą moterį, ji tyliai paprašė, kad T. K. iškviestų policiją. T. K. iš karto paskambino pagalbos numeriu 112. Priartėjusi prie moters, ji buvo kaip tarpininkė tarp tos moters ir 112 operatorės. Smarkių sumušimo žymių ji ant moters nematė, matė tik ant kairio moters antakio kelis šviežius kraujo lašelius ir ant moters drabužių taip pat matė keletą raudos spalvos dėmių. Žaizdos ant antakio ji nematė. Daugiau sužalojimų ant moters kūno ji nematė. Taip pat nori paminėti, kad kai ji iškvietė pagalbą, iš karto išvažiavo savo reikalais, nesulaukusi policijos pareigūnų. T. K. tos moters nepažįsta, matė pirmą kartą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. D. parodė, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kartu su savo broliu H. B.. 2020-07-13, apie 18.00 val., būnant bute, tarp jos ir H. B. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko konfliktas įvyko, neprisimena. Konflikto metu H. B. sudavė jai mažiausiai du smūgius buku daiktu į galvos sritį ir praskėlė jai antakį ir galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kokiu daiktu H. B. jai sudavė, ji nežino, dėl galvos traumos įvykio aplinkybių neprisimena. H. B. prieš ją naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą, tačiau ji nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar kreipsis į teismo medicinos ekspertus dėl patirtų sužalojimų, nežino, mano, kad įvykio, kuriuo metu buvo sužalota, niekas nematė (b. l. 2; 4 ).
2020-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., K. D., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų apžiūros metu pateikė išvadą, kad K. D. nustatyta muštinė žaizda virš kairio antakio kairėje pusėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu kontaktuojant su kitu buku daiktu ar paviršiumi (b. l. 40-42).
2020-07-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad K. D. nurodė, kad 2020-07-13, apie 18.00 val., bute, esančiame D. P. g (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas dėl televizijos. B. H. B. neleido žiūrėti televizijos ir trenkė jai į galvą, su kuo nežino, kiek kartų taip pat negali pasakyti. GMP išvežė K. D. į Lazdynų ligoninę (b. l. 2-3).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis H. B. savo sesei K. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto metu smurtavo nukentėjusiosios sesers atžvilgiu. Minėtais duomenimis nustatyta, kad H. B. savo artimajam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios K. D. parodymais, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, medicininiais dokumentais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo H. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo H. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas H. B. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 84-87), administracine tvarka baustas (b. l. 91-92), nedirbantis, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. H. B. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 96-97).
Atsižvelgiant į H. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, jog jis teistas, baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Teismas sutinka su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu.
H. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę pjaustymo lentelę ir plastikinį semtuvą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (2020-08-06 kvito Nr. 1PK 003574, b. l. 32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu., teismas
nusprendžia:
H. B., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti H. B. galutinę bausmę –30 (trisdešimt) parų arešto.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią H. B. skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.
Į bausmės laiką H. B. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką, 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti H. B. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę pjaustymo lentelę ir plastikinį semtuvą, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Nuteistasis, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka