Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-649/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
1-3-649/2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00177-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Civilinis ieškovas
Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK
Kaltinamasis
T. R.
Nukentėjusysis
R. J., T. U.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-3-649/12Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10, 1.2.27.5, 2.1.15.3.3.2Proceso Nr. 1-71-1-00177-2011-9(S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-01-04Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei (Paspirgėlienei), dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, civilinio ieškovo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK atstovei Jurgitai Žiūrienei, kaltinamajam T. R. , gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nukentėjusiesiems R. J. ir T. U. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 5 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas 1) 2008-02-19 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 8 mėn. įpareigojant mokytis arba dirbti, pirmus 4 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą, 30 val. nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų, įpareigojant šias valandas išdirbti per 7 mėn. 2008-05-15 Kupiškio r. apylinkės teismo nutartimi auklėjimo pobūdžio paskirtos priemonės pakeistos griežtesne auklėjimo poveikio priemone – atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą 1 m. 6 mėn. laikotarpiui; 2) 2011-04-21 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. B. ūkinio pastato ir nuteistas penkių mėnesių laisvės atėmimu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl R. B. turto sugadinimo ir nuteistas dvidešimties parų areštu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl G. S. telefono vagystės ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas dvidešimties parų areštu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nuteistas dvidešimt penkių parų areštu; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. dėl N. B. ir N. B. turto vagystės ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 d. ir 7 d. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį pradėti mokytis, ar įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuotas jo dviejų šimtų litų vertės turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 290 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. R. 2011 m. birželio 14 d. apie 23 val. 35 min., atvežtas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Gedimino g. 54 Kupiškyje, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būtent: išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VTS patrulį T. U. ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK VTS patrulį R. J. , po to vedamas iš policijos komisariato patalpų tyčia koja spyrė į policijos komisariato pagrindinių durų stiklą ir išdaužė stiklo paketą 376,78 Lt vertės, sugadino durų pritraukiklį 168,90 Lt vertės, po to pristatytas į VšĮ Kupiškio ligoninę, esančią Krantinės g. 28, Kupiškyje viešai išsakė garbę ir orumą žeminančius bei įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, tuo jis pažeidė viešąją tvarką, taip padarė Panevėžio apskrities VPK 545,68 Lt turtinę žalą ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

T. R. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad 2011-06-14 jis su E. N. ėjo į namus. Norėjo pereiti į kitą pusę ir ėjo gatve, kol pamatė policijos automobilį ir pradėjo bėgti. Bėgo nuo pareigūnų todėl, kad yra teistas, nenorėjo administracinės bylos. Policijos pareigūnai jį pradėjo gaudyti ir sulaikant jam spyrė per kojas. Sulaikiusį pareigūną pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, vežamas į policijos komisariatą automobilyje toliau plūdo pareigūnus T. U. ir R. J. . Komisariate taip pat plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jam buvo uždėti antrankiai, ir kai buvo vežamas į ligoninę blaivumui nustatyti, spyrė iš kojos į duris ir išdaužė durų stiklą. Ligoninėje kraujo nedavė, negali paaiškinti, kodėl nei komisariate, nei ligoninėje nesutiko pasitikrinti blaivumo. Duris sudaužė ir pareigūnus plūdo todėl, kad sulaikant prieš jį buvo vartota prievarta. Buvo susinervinęs, todėl pareigūnus plūdo keiksmažodžiais ir ligoninėje, ten buvo seselės, gydytojai. Kai buvo sulaikytas suprato, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes ne perėjoje ėjo per gatvę. Už šį pažeidimą esąs nubaustas bauda, pažeidimo neginčijo. Jis pareigūnus nuolat plūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau smurtinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu neatliko. Pareigūnai buvo tarnybinėmis uniformomis, todėl suprato, kad jie vykdo savo pareigas.

Pripažino, kad tokiu elgesiu pareigūnus įžeidė, tačiau mano, kad neturtinės žalos pareigūnams nepadarė. Vėliau policijos komisariate atsiprašė pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tačiau neužrašyta, kad jį pareigūnai mušė. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Su Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK ieškiniu sutiko ir planuoja 585,68 Lt žalą atlyginti. Nesutiko su nukentėjusiojo policijos pareigūno T. U. 1000,00 Lt dydžio ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl T. U. ieškinio nurodė, kad buvo mušamas policijos pareigūnų, todėl neturėtų mokėti žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo - Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK- atstovė Jurgita Žiūrienė palaikė 585,68 Lt dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad ieškinio sumą sudaro stiklo paketo bei pritraukėjo vertės ir šių dalių sumontavimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. U. paaiškino, kad tą dieną dirbo su R. J. . Važiuodami pamatė einančius jaunuolius, kurie iš pradžių ėjo šaligatviu, po to pradėjo eiti gatve. Apsisukę privažiavo, o T. R. pradėjo bėgti. R. J. nusivijo T. R. ir netrukus jį atsivedė. T. R. plūdo jį ir R. J. visokiais žodžiais. T. R. uždėjo antrankius ir paaiškino, kad pažeidė KET ir bus vežamas į policijos komisariatą. Vežant į policijos komisariatą automobilyje toliau plūdo necenzūriniais žodžiais jį ir R. J. bei grasino, R. J. atžvilgiu ypač vartojo įžeidžiančius žodžius. Policijos komisariate atsisakė pūsti į alkotesterį, elgėsi neprognozuojamai, todėl jis vėl uždėjo antrankius. Policijos komisariate T. R. jo ir R. J. atžvilgiu visą laiką vartojo necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius. T. R. buvo pasakyta, kad liautųsi, tačiau jis neklausė. Kai buvo vedamas iš komisariato siekiant pristatyti į ligoninę, išspyrė duris. Ligoninės patalpoje pastoviai įžeidinėjo jį ir R. J. girdint seselėms ir gydytojui.

Atvežus T. R. į policijos komisariatą, patalpoje buvo jis su R. J. ir budintis R. S. . Jis T. R. atžvilgiu nevartojo smurto, taip pat nematė, kad vartotų R. J. .

Ieškinį dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo palaikė ir nurodė, kad jaučiasi įžeistas dėl T. R. įžeidinėjimų. Necenzūrinius žodžius, vartojamus jo atžvilgiu, girdėjo bendradarbiai, medikai, seselės. T. R. yra ne kartą vežęs į policijos komisariatą, tai jį įžeidinėdavo pastoviai. Mano, kad T. R. sąmoningai vartojo necenzūrinius žodžius, nes norėjo tyčiotis. Neturtinę žalą vertina puse savo atlyginimo dydžio, nes žino, kad T. R. nedirba.

Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad tą dieną su T. U. patruliavo Gedimino gatvėje. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kaltinamasis perėjo gatvę, po to privažiavus dar kartą perbėgo. Sustojus automobiliui pasakė „stok, policija“ ir nusivijo T. R. . Sulaikant T. R. jam spyrė per kojas ir užlaužė ranką, daugiau nei sulaikant, nei policijos komisariato patalpose jėgos veiksmų prieš T. R. nenaudojo. Sulaikius T. R. , jis jo ir T. U. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Vežamas automobilyje bei komisariato patalpose T. R. jo ir T. U. atžvilgiu nuolat vartojo keiksmažodžius, rusiškus įžeidžiančius žodžius, lytinių organų pavadinimus. Komisariate T. R. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir elgėsi neprognozuojamai, todėl jam vėl buvo uždėti antrankiai. Daug kartų reikalavo, kad T. R. nusiramintų, tačiau jis neklausė, o vežamas į ligoninę išspyrė komisariato durų stiklą. Ligoninės patalpoje T. R. pastoviai keikėsi ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jautėsi įžeistas, nes buvo koneveikiamas visokiais žodžiais kolegų, gydytojų, seselių akyse.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad jam budint į policijos komisariatą buvo pristatytas T. R. kaip asmuo, padaręs administracinį teisė pažeidimą. Jį pristatė policijos pareigūnai T. U. ir R. J. . Pristatytas T. R. elgėsi įžūliai, nevykdė pareigūnų reikalavimų, keikėsi, pastoviai vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi T. R. atsisakė pasitikrinti blaivumą, buvo vežamas į ligoninę. Išeidamas iš komisariato patalpų T. R. koja sudaužė durų stiklo paketą. T. R. policijos komisariato patalpose pastoviai vartojo necenzūrinius žodžius prieš jį pristačiusius pareigūnus. T. R. komisariato patalpose buvo raminamas, tačiau į pastabas nereagavo. T. R. ne tik keikėsi, šaukė, bet ir grasino. Mano, kad T. U. ir R. J. galėjo įsižeisti dėl tokio T. R. elgesio.

Liudytoja A. U. paaiškino, kad dirbo tuo metu, kai T. R. buvo nustatinėjamas neblaivumas. Atvestas policijos pareigūnų T. R. buvo labai susijaudinęs ir nevykdė pareigūnų nurodymų, atsisakinėjo atlikti neblaivumui nustatyti būtinus veiksmus. Kiek pamena, gal T. R. ir vartojo pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžius, tačiau atkreipė dėmesį, kad jis keikėsi ir lietuviškai – pareigūnus velniais vadino. Medikų atžvilgiu T. R. nesielgė netinkamai, tik nevykdė gydytojo nurodymų. Neprisimena, ar pareigūną vadino lytiniu organu. T. R. vartojo ir kitokius žodžius, bet lietuviški keiksmai labiausiai įstrigę. Liudytojos nuomone, T. R. aplinkiniams ir pareigūnams reiškė nepagarbą, nes keikėsi, triukšmavo, buvo nepaklusnus ir agresyvus, į raminimus nereagavo.

Liudytojas E. N. pagarsintuose parodymuose ( 1 t., b. l. 81-82) nurodė, kad tą dieną ėjo su T. R. nuo stoties. Prieš tai jis kartu girtavo su T. R. . T. R. ėjo ne šaligatviu, bet gatve 2-3 m nuo kelkraščio. Netrukus pamatė, kad T. R. pradėjo bėgti, dar nebuvo net pamatęs policijos automobilio. Po kelių minučių nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kad T. R. guli surakintas ant žemės. Matė, kaip pareigūnas, keldamas T. R. , jam spyrė į šoną. Negirdėjo, ar T. R. vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Viskas vyko greitai, jam pareigūnas paaiškino, kad T. R. sulaikė todėl, jog jis ėjo gatve.

T. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2 t., b. l. 50-55). T. R. parodė duris, esančias komisariato patalpose, į kurias spyrė ir tokiu būdu išmušė durų stiklą.

Nukentėjusysis R. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2 t., b. l. 27-35). R. J. parodė kur, dėl ko ir kokiu tikslu sulaikė T. R. , taip pat parodė duris, kurias tyčia sulaužė T. R. .

Nukentėjusysis T. U. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 36-42). T. U. parodė, kaip buvo sulaikytas T. R. , taip pat parodė duris, kurias tyčia sulaužė T. R. .

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-06-14 apie 23.41 val. į Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK OVP buvo pristatytas T. R. , kuris elgėsi agresyviai, vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, tyčia išdaužė Kupiškio r. PK pagrindinių durų stiklo paketą (1 t., b. l. 2).

Iš įvykio vietos, esančios Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK patalpose, adresu Gedimino g. 54 Kupiškyje, apžiūros protokolo matyti, kad išdaužtas komisariato paradinių antrųjų durų stiklas ( 1 t. , b. l. 6-8).

Iš Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK VTS patrulio T. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. R. komisariato patalpose elgėsi įžūliai, vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 22).

Iš Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK VTS patrulio R. J. ir specialisto R. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad komisariato patalpose T. R. nuolat vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu (1 t., b. l. 23, 24).

Iš administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad T. R. buvo sulaikytas 2011-06-15 23.36 val. pagal LR ATPK 265 str. ( 2. T., b. l. 6), vėliau 2011-07-14 nutarimu nubaustas 100 Lt bauda remiantis ATPK 131 str. 2 d. ( 2 t., b. l. 15-18).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad T. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 290 str. 1 d. BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą ( BPK 219, 255 str.), o baudžiamosios atsakomybės pagrindas gali būti tik nusikalstamos veikos sudėtis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamojo veiksmuose, kurie nurodyti kaltinamajame akte esančiame nusikalstamos veikos aprašyme, yra (ar nėra) nusikaltimo sudėtis.

Prokuroras kaltinamajame akte nurodo BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už numatytą veiką, nes kitaip būtų pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Teismo nuomone, nagrinėjant bylą pagal nusikalstamos veikos aprašymą, kuris pateikiamas kaltinamajame akte, turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos požymiai pagal BK straipsnius, kuriais asmuo kaltinamas.

Nagrinėjamu atveju T. R. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu ( 284 str. 1 d.) ir valstybės tarnautojo, einančio savo pareigas, įžeidimu ( BK 290 str.).

Nusikaltimo pagal 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, nusikaltimo baigtumas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Tačiau pagal kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos aplinkybes T. R. nekaltinamas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, o nurodoma, kad jis pažeidė viešąją tvarką. Tačiau viešosios tvarkos pažeidimas yra ne nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. pasekmės, o paties straipsnio pavadinimas. BK 284 str. – viešosios tvarkos pažeidimas – apima ir nusikaltimą ( 1 d. –visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas), ir baudžiamąjį nusižengimą ( 2 d. - visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas).

Teismo nuomone, kaltinant asmenį pagal BK 284 str. 1 d., kaltinamajame akte būtina nurodyti, kad asmuo netinkamu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas kaip nusikalstamos veikos pasekmės yra būtinas nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju kaltinime nusikalstamos veikos pasekmės nenurodytos, ir nėra aišku, ar kaltinamas asmuo turi gintis nuo kaltinimo sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką, ar tik trikdžius.

Teismui pagal įstatymą priklauso pareiga išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekaltas asmuo nebūtų nuteistas. Todėl, teismo nuomone, negalima išteisinti asmens, jeigu jam netiksliai suformuluotas kaltinimas, tačiau jo veikoje yra kitos nusikalstamos veikos požymiai. T. R. , vedamas iš policijos komisariato patalpų, tyčia koja spyrė į policijos komisariato pagrindinių durų stiklą ir išdaužė stiklo paketą 376,78 Lt vertės bei sugadino durų pritraukiklį 168,90 Lt vertės, taip savo veiksmais padarė Panevėžio apskrities VPK 545,68 Lt turtinę žalą. T. R. pripažino išdaužęs durų stiklo paketą ir sugadinęs durų prikraukiklį, planuoja žalą atlyginti, T. R. kaltė sugadinus svetimą turtą įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ( 1 t., b. l. 6-8).

Todėl teismas T. R. veiką iš kaltinime nurodytos pagal BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoja į BK 187 str. 1 d.- svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. T. R. , spirdamas koja, tyčia sugadino svetimą turtą – išdaužė durų stiklo paketą bei sulaužė durų pritraukiklį. T. R. veikoje yra visi nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 str. 1 d., požymiai.

Teismo nuomone, T. R. nebuvo suvaržyta teisė į gynybą, nors jis ir nebuvo informuotas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimą. Perkvalifikavus T. R. veiką, nusikalstamos veikos aplinkybės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytų, kaltinimas nėra pasunkinamas, nes sankcijos pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. praktiškai yra vienodos. Nagrinėjamu atveju skiriasi tik nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių vertinimas, nes stiklo paketo išdaužimas ir durų pritraukiklio sugadinimas kaltinime buvo laikomi vandališkais veiksmais pažeidžiant viešąją tvarką, o dabar tie veiksmai sudaro kitą nusikalstamą veiką, nekaltinant T. R. pagal BK 284 str. 1 d.

Teismo nuomone, T. R. kaltė padarius svetimo turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d) įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

T. R. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str. 1 d. – įžeidė statutinius valstybės tarnautojus, einančius savo pareigas, policijos pareigūnus T. U. ir R. J. .

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. R. policijos pareigūnai į komisariatą pristatė kaip asmenį, pažeidusį kelių eismo taisykles, ir jis tai suprato. T. R. paaiškino, kad jį sulaikiusius pareigūnus necenzūriniais žodžiais pradėjo plūsti dar automobilyje (kaltinimas dėl to nepateiktas), ir policijos komisariato patalpose plūsti nesiliovė. Pareigūnus necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo todėl, kad sulaikant prieš jį buvo panaudota jėga. Tačiau sulaikant koviniai veiksmai buvo panaudoti teisėtai, o kitų įrodymų dėl netinkamo pareigūnų elgesio nėra. Komisariato patalpose policijos pareigūnus T. R. įžeidinėjo nuolat, įžeidinėjimą tęsė ir nuvežtas į ligoninę neblaivumui nustatyti. T. R. nenurodė įžeidžiančių žodžių, kuriais vadino pareigūnus, tačiau parodė, kad pareigūnus „negražiai vadino“, „vartojo jų atžvilgiu įžeidžiančius žodžius“, „koliojo pareigūnus policijoje ir ligoninėje“, „vartojo necenzūrinius žodžius“.

Nukentėjusysis T. U. nurodė, kad policijos komisariate T. R. jo ir R. J. atžvilgiu visą laiką vartojo necenzūrinius žodžius, nereagavo į kvietimą liautis, ligoninėje pastoviai įžeidinėjo jį ir R. J. girdint seselėms ir gydytojui.

Nukentėjusysis R. J. nurodė, kad komisariato patalpose T. R. jo ir T. U. atžvilgiu nuolat vartojo keiksmažodžius, rusiškus įžeidžiančius žodžius, lytinių organų pavadinimus, ligoninės patalpoje pastoviai keikėsi ir varotojo necenzūrinius žodžius.

Liudytojas R. S. nurodė, kad T. R. , kai buvo pristatytas į komisariato patalpas, pastoviai pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, į raminimus nereagavo.

Liudytoja A. U. nurodė, kad T. R. ligoninės patalpose pareigūnų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, kitokius įžeidžiančius žodžius, keikėsi ir lietuviškai – vadino velniais.

Kaltinamojo gynėja teigia, kad T. R. netinkamą elgesį komisariato patalpose ir ligoninėje reikėtų vertinti kaip ATPK 187 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismo nuomone, toks prašymas nepagrįstas.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ir kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu kibimu ar kitokiu elgesiu. Matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. R. į komisariato patalpas buvo atvežtas 2011-06-14 23 val. 35 min. ir nuo to momento, remiantis T. R. , T. U. , R. J. , R. S. parodymais nuolat, T. U. ir R. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, kitokius įžeidžiančius žodžius, vadino pareigūnus lytinių organų pavadinimais. T. R. nereagavo į prašymus liautis, jo netinkamas elgesys nebuvo atsitiktiniai pavieniai necenzūriniai žodžiai. Į ligoninės patalpas T. R. buvo pristatytas 2011-06-05 0 val. 05 min., kur prabuvo iki 0 val. 45 min. ( 1 t., b. l. 11). Ligoninės patalpose T. R. toliau plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, ir liovėsi tik parvežtas po neblaivumo nustatymo. Vadinasi, T. R. komisariato patalpose ir ligoninėje plūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus T. U. ir R. J. virš valandos laiko, tai darė nuolat, todėl toks elgesys, teismo nuomone, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. T. R. parodymai, jog jis plūdo pareigūnus todėl, kad buvo jų mušamas, vertintini kritiškai. Nenustatyta, kad nežymūs T. R. sveikatos sutrikimai ( 1 t., b. l. 85-87) atsirado netinkamo pareigūnų elgesio.

Teismo nuomone, T. R. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str., įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškovo -Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK- ieškinys dėl 585,68 Lt turtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 12) tenkintinas pilnai, ieškinio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais ( 1 t., b. l. 13-15).

Nukentėjusiojo T. U. ieškinys dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( 2 t., b. l. 95) tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje T. U. nurodė, kad dėl T. R. neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, viešai buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, buvo užgauliojamas ir niekinamas kaip vyras, policijos pareigūnas. Tokius veiksmus atliko jaunas žmogus, pažeidžiantis pagarbos vyresniems žmonėms principus, pažeidžiantis etikos bei moralės normas.

Civilinis ieškinys pareikštas laikantis LR BPK 109 str. nuostatų, pateiktas teismo posėdyje prieš įrodymų tyrimą. LR CK 6. 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą- privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, iš ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, nukentėjusysis T. U. patyrė neturtinę žalą - patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo žeminamas ir kolegų, ir medicinos personalo akyse. Pažymėtina, kad necenzūrinių žodžių vartojimas nukentėjusiojo atžvilgiu tęsėsi gana ilgą laiką.

Pripažinus, kad dėl įžeidinėjimo T. U. patyrė moralinę žalą, konstatuotina, kad ši žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu (1000,00) Lt, kadangi nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų aplinkybių – į T. R. turtinę padėtį ( yra nedirbantis), yra nevedęs, neturintis nuosavybėje nekilnojamųjų daiktų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, mano, kad T. U. naudai priteisus 500,00 Lt žalos, tai bus pakankama suma jo neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bausmės

T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui. Nors T. R. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ( 1 t., b. l. 11), jo neprognozuojamas elgesys, remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojo R. S. parodymais, buvo neadekvatus nustatytam girtumui. E. N. patvirtino, kad prieš sulaikant T. R. su juo girtavo. Teismo nuomone, T. R. neblaivumas turėjo įtakos tiek nusikalstamos veikos padarymui, tiek jo elgesiui, dėl kurio jis buvo pristatytas į komisariato patalpas.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. R. teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

T. R. teisiamas trečią kartą ( 1 t., b. l. 35-37, pirmą kartą 2008-02-19 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.), baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 57-58, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas pagal ATPK 50 str.), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 32).

T. R. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas per bausmės vykdymo atidėjimą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžiu T. R. paskirta subendrinta vienerių metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ( 1 t., b. l. 41-56), bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, kad T. R. minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu už septynias tyčines nusikalstamas veikas. Tačiau T. R. nepraėjus nė dviem mėnesiams po nuosprendžio priėmimo vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad T. R. iš teistumų išvadų nedaro, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis.

LR BK 64 str. nurodo, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies sudedant.

Nagrinėjamu atveju T. R. už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintinos iš dalies sudedant. Teismo nuomone, nėra pagrindo dar kartą atidėti bausmės vykdymą, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. R. yra jauno amžiaus, iš jo elgesio matyti, kad nenori gyventi pagal visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad T. R. 2008-02-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 str., tačiau nevykdė nuosprendžiu paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių. Todėl 2008-05-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ( 1 t., b. l. 39-40) nevykdomos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios paskirtos 2008-02-09 nuosprendžiu, pakeistos griežtesne auklėjamojo poveikio priemone – atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė mažesnė už BK 187 str. 1 d. ir 290 str. sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 187 str. 1 d. ir 290 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 187 str. 1 d., ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 290 str., ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės 2011-04-21 nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti T. R. galutinę bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Remiantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-12-14 iki 2010-12-15 ( dvi paras) bei suėmimo laikotarpį nuo 2011-02-24 iki 2011-04-21 ( penkiasdešimt septynias paras).

Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK ieškinį tenkinti ir komisariatui priteisti iš T. R. 585,68 Lt turtinės žalos atlyginimą.

T. U. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. R. 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas