Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis, 2019 m. balandžio 14 d., apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo S60, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 146 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) viršydamas maksimalų leistiną 80 km/h greitį. Atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, priekyje ta pačia kryptimi važiavo automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. P., neatsižvelgė į pasirinktą greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, nesulėtino greičio, vairuojamo automobilio nesustabdė ir saugiai automobilio Toyota Prius neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį Toyota Prius atsitrenkė, kuris nuo smūgio apvirto. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Toyota Prius vairuotojas I. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šio automobilio keleivis A. S., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio Volvo S60 keleivis M. Š., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. D. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 14 d. 1.15 val. vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ties sankryža su (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis. Viršijo greitį. Negali paaiškinti, dėl ko taip pasielgė, dėl jaunystės gal. Įvykio metu buvo blaivas. Dėl jo kaltės įvyko susidūrimas su Toyota. Jam vairuojant automobilį buvo keleivis, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M. Š.. Pripažįsta, kad jo veiksmais buvo M. Š. nežymiai sutrikdyta sveikata. Toyota vairuotojas buvo I. P. ten dar buvo ir keleivis A. S.. Dėl įvykio gailisi. Šiuo metu savo veika padarytą žalą yra atlyginęs, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė.

Teisme nukentėjusysis A. S. nurodė, kad su kaltinamuoju laisva valia susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido.

Teisme nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad kaltinamojo atsiprašymą priėmė, J. D. atleido, tad jie susitaikė. Įvykio metu ir po jo matė J. veiksmus stengiantis padėti nukentėjusiems žmonėms - tiek jam (M. Š.), tiek kitiems nukentėjusiesiems. Po avarijos jo (J. D.) visas dėmesys buvo sutelktas į nukentėjusius ir jis dėjo visas pastangas, kad padėtų, naudodamasis savo žiniomis. Ir po eismo įvykio, atsiprašymo metu, M. Š. matė, kad jis (J. D.) gailisi dėl savo veiksmų ir tikrai pripažįsta savo klaidą pasielgęs blogai – viršijęs greitį ir daugiau nenori kartoti šios klaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., 1.15 val., (duomenys neskelbtini), netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini), J. D. vairuojamas automobilis Volvo S60 judėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi ir atsitrenkė į automobilio Toyota Prius, valst. Nr. GNZ (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo, galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Jis dėl eismo įvykio nukentėjo. Minėtu eismo įvykiu jam padaryta ši žala: 200 eurų už gydymą, 500 eurų už sudaužytą iPhone 8 markės telefoną ir 400 eurų už akinius. Nei turtinė, nei moralinė žala jam nebuvo atlyginta. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį šioje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu jokių prašymų dėl žalos atlyginimo neturi (b.l. 133-136, 146-150). Teisme, iš advokato T. Januškevičiaus pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis I. P. jokių turtinių pretenzijų J. D. neturi, nes jam yra atlyginta padaryta žala, taip pat yra patvirtinimas, jog J. D. nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, prašo bylą nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu Toyota Prius kaip keleivis. Tikslu pasinaudoti pavežėjo paslaugomis, šį automobilį išsikvietė mobilaus ryšio telefono programėle. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, šaltoka. Kelias buvo sausas. Kelio nestebėjo, nes žiūrėjo į mobilaus ryšio telefoną. Kokia eismo juosta automobilis važiavo, nežino, bet mano, kad kairėje kelio pusėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties raudonu metaliniu pėsčiųjų tiltu, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir automobilis apsivertė. Kas vyko po to, mažai atsimena. Po įvykio pavežėjo automobilis liko gulėti ant stogo šalikelėje dešinėje pusėje. Jį iš automobilio ištraukė kažkoks vyras. Atvykę GMP medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) medikai jį apžiūrėjo ir paguldė į traumatologinį skyrių. Ligoninėje gydėsi savaitę. Vėliau dėl skausmo stuburą tyrė klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Gydėsi (duomenys neskelbtini). Po mėnesio jam buvo padaryta pakartotinė stuburo rentgeno nuotrauka. Dėl sveikatos sutrikdymo kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri dėl sužalojimų jam atlygino 500 eurų patirtą žalą (b.l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ važiavo automobiliu Volvo, kurio valst. Nr. nežino, į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jo draugas J. D., o jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Buvo tamsu, kelias apšviestas. Važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta. Kokiu greičiu važiavo, nežino. Daugiau automobilių kelyje nevažiavo, išskyrus priekyje važiavusį sidabrinės spalvos Toyota markės automobilį. Važiuodamas kelio nestebėjo. Toyota automobilį pamatė, kai jie pravažiavo (duomenys neskelbtini) viaduką. Toyota automobilis važiavo antra eismo juosta. J. D., įjungęs posūkio signalą, persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tuo metu jų automobilis nuo minėto Toyota automobilio buvo atsilikę apie 100 metrų ar didesniu atstumu. J. D. persirikiavus į pirmą eismo juostą, Toyota automobilis taip pat įjungė posūkio signalą ir rikiavosi į pirmą eismo juostą. Tada J. D. staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą ir, iki Toyota automobilio likus apie 50 metrų, Toyota automobilio vairuotojas staigiai, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo į antrą eismo juostą. Kadangi atstumas iki Toyota automobilio buvo likęs nedidelis, J. D. staigiai stabdė, tačiau automobilio sustabdyti nespėjo ir šis atsitrenkė į priekyje į antrą eismo juostą persirikiavusio Toyota automobilio galinę dalį. Toyota automobilio vairuotojas, kai J. D. pradėjo stabdyti, taip pat staigiai stabdė automobilį (matė, kaip užsidegė galiniai žibintai). Dėl to J. D. nespėjo sustabdyti automobilio ir įvyko susidūrimas. Eismo įvykio metu jam buvo nubrozdinti dešinės rankos krumpliai ir sumušta dešinės rankos alkūnė (b.l. 75).

Iš LTEC specialisto išvados Nr. l 1-410(20)/11-832(20), matyti, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikslią automobilio Volvo judėjimo trajektoriją iki susidūrimo; Automobilio Volvo vairuotojas važiavo, tikėtina, apie 146 km/h greičiu prieš pat susidūrimą su Toyota Prius automobiliu. Po susidūrimo automobilio Volvo judėjimo greitis buvo apie 108,4 km/h.; Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikslią automobilio Toyota Prius judėjimo trajektoriją iki susidūrimo, tačiau pagal automobilių apgadinimus ir įvykio vietoje išlikusius pėdsakus, nėra pagrindo teigti, kad automobilio Toyota Prius vairuotojas prieš pat susidūrimą staiga keitė automobilio judėjimo kryptį; Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų apskaičiuoti automobilio Toyota Prius važiavimo greitį iki susidūrimo su Volvo automobiliu. Iš atlikto tyrimo Toyota Prius automobilio vairuotojo nurodytas važiavimo greitis - 70 km/h yra tikėtinas. Po susidūrimo automobilio Toyota Prius judėjimo greitis buvo apie 109 km/h.; Transporto priemonių susidūrimas buvo ne arčiau negu 2,2 metrų atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto kelio pločio atžvilgiu ir ne arčiau negu 112 metrų iki pėsčiųjų tilto kelio ilgio atžvilgiu.; Automobilio Volvo vairuotojas važiuodamas, tikėtina, apie 146 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu, laiku mažindamas važiavimo greitį, kai tarp transporto priemonių buvo nemažesnis, kaip 50,4 metrų atstumas. Važiuodamas įvykio vietoje ne didesniu negu maksimalus leistinas greitis - 80 km/h, automobilio Volvo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje 70 km/h greičiu judančiu Toyota Prius automobiliu esant ne mažesniam negu 3,2 metrų atstumui tarp transporto priemonių.; Tikėtinas toks šio eismo įvykio kilimo mechanizmas: automobilio Toyota Prius vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta link (duomenys neskelbtini). Volvo vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta apie 146 km/h greičiu ir antroje eismo juostoje, ne arčiau negu 2,2 metrai nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir ne arčiau negu 112 metrų nuo pėsčiųjų tilto susidūrė su Toyota Prius automobiliu. Smūgio metu automobiliai buvo lygiagrečiose arba labai tam artimose padėtyse, persidengimas tarp automobilių gabaritų buvo per visą automobilių plotį. Po susidūrimo automobilis Toyota Prius judėjo lanku į kairę ir slydo šonu per skiriamąją juostą, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, kol pakeitė judėjimo kryptį į dešinę ir, slysdamas šonu važiuojamąja dalimi, atsitrenkė į dešinės pusės kelio važiuojamosios dalies bortelį ir kairiaisiais automobilio ratais grimzdamas į pakelės gruntą virto ant kairiojo šono, kol galiausiai sustojo judėjęs apvirtęs ant stogo. Automobilis Volvo po susidūrimo nedideliu smailiu kampu judėjo į dešinę, kol galiausiai sustojo pirmoje eismo juostoje 1,6 metrų atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kairiau nuo automobilio Toyota Prius galutinės padėties, taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane; Šioje kelių eismo situacijoje automobilio Volvo vairuotojo veiksmai - važiavo didesniu negu maksimalus leistinas greitis įvykio vietoje ir laiku nemažino savo transporto priemonės greičio iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 55-63).

Iš VTMT teismo medicinos specialistės J. M. – Č. išvados matyti, kad apžiūrėjusi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad A. S. nustatyti sužalojimai - muštinė žaizda smakre ir galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 41).

Iš VTMT teismo medicinos specialistės J. M. – Č. išvados matyti, kad apžiūrėjusi M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad M. Š. nustatytas sužalojimas - odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 42).

Iš VTMT teismo medicinos specialistės J. M. – Č. išvados matyti, kad apžiūrėjusi I. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad I. P. nustatytas sužalojimas - juosmeninio 11-o slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 43).

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų - paties kaltinamojo parodymų teisme), matyti, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu J. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis, 2019 m. balandžio 14 d., apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo S60, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 146 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) viršydamas maksimalų leistiną 80 km/h greitį. Atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, priekyje ta pačia kryptimi važiavo automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. P., neatsižvelgė į pasirinktą greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, nesulėtino greičio, vairuojamo automobilio nesustabdė ir saugiai automobilio Toyota Prius neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį Toyota Prius atsitrenkė, kuris nuo smūgio apvirto. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Toyota Prius vairuotojas I. P., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šio automobilio keleivis A. S., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio Volvo S60 keleivis M. Š., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms J. D. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis aptartais neatsargiais veiksmais vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. D. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu, kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, nepateisina savo elgesio, gailisi, iki teisiamojo posėdžio pradžios atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų teisme matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pastarieji jam (kaltinamajam) atleido, sutiko su kaltinamojo jiems atlygintos žalos dydžiu, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis yra dirbantis, studijuojantis, neteistas, dėl savo veikos gailisi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. D. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokuroras ir nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas Arnoldas Strumskis teisiamojo posėdžio metu prašė uždrausti J. D. vairuoti transporto priemones vienerius metus. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjas prašė neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, vietoje to prašė paskirti alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, motyvuojant tuo, kad kaltinamajam praradus teisę vairuoti transporto priemonę, iškiltų grėsmė tolimesnei jo karjerai, kadangi kaltinamojo darbo pobūdis susijęs su keliavimu (duomenys neskelbtini), vykstant į įvairius objektus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu dviem nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dar vienam nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; jos padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko nakties metu, kai eismo dalyvių gatvėje beveik nebuvo, J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bet nustatyta, jog pastarasis viršijo greitį, nesilaikė saugaus atstumo ir dėl šių veiksmų nespėjo sustabdyti transporto priemonės, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pasak nukentėjusiojo M. Š., po eismo įvykio kaltinamasis nedelsdamas ėmėsi rūpintis nukentėjusiaisiais, dėjo visas pastangas, kad padėtų, naudodamasis savo turimomis žiniomis; tai, kad kaltinamojo darbinei veiklai yra svarbi galimybė vairuoti transporto priemones; J. D. dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi; į nukentėjusiųjų poziciją, kurie susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, nurodė, jog padaryta žala jiems yra atlyginta, jokių pretenzijų J. D. jie neturi. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Tačiau siekiant, kad J. D. atžvilgiu būtų priimtas teisingas ir jo padarytai veikai adekvatus sprendimas, vadovaujantis BK 71 straipsniu, jam skirtina kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo/kaltinamojo asmenybę, nėra per griežta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, – dviem nukentėjusiesiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vienam nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo asmenybę (eismo įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, dirbantis), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį parenkant nežymiai viršijantį įstatymo numatytą minimalų. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, užtikrinančių eismo dalyvių saugumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais I. P., A. S., M. Š. ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955. Įmoką patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti J. D., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.