Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-659-633/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
T-659-633/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. T-659-633/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 9 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-11-22 nutarimu Nr. LK-154 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto, sąlygas nuteistajam 2008-12-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinta galutine 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, A. L., jo neatlikta bausmės dalis – 3 metai 8 dienos (2019-11-22 duomenys), 2019-12-04 nutarimas pateiktas tvirtinti teismui.

2. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad: nuteistasis 2/3 jam paskirtos bausmės yra atlikęs jau 2017-11-30, lygtinio paleidimo komisijai svarstyti pristatytas šeštą kartą (paskutinis svarstymas buvo 2019 m. balandžio mėnesį, kurio metu komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau teismas komisijos nutarimo nepatvirtino), galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra 1 kartą skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialiai reikšmingus ryšius su šeima ir artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika ateičiai nustatyta vidutinė (pagal OASys metodiką 69 balai), stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.

3. Prokuroras pozicijos byloje nepareiškė.

4. Teikimas netenkinamas, komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

4.1. Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

4.2. Nuteistasis A. L. anksčiau teistas 2 kartus, nusikaltimai, už kuriuos atlieka bausmę, yra tyčiniai, vienas iš jų labai sunkus (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), dėl jų padarymo savo kaltę pripažino iš dalies. Nusikaltimus A. L. pradėjo daryti būdamas nepilnametis, vyrauja smurtiniai, itin sunkūs nusikaltimai – jis net du kartus teistas už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika socialinio tyrimo išvadoje įvertinta kaip vidutinė (69 balai pagal OASys metodiką). Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra didesnė už žemą, kaip kad pastaruoju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo pažanga siekiant ją mažinti turi būti akivaizdi. Nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti bei dinaminiai, kurių šiuo atveju yra net 49 balai (t. y. 2,5 karto daugiau), ir kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali sumažinti ir (ar) visai pašalinti. Bylos duomenimis, nuo paskutinio vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nei kiek nesumažėjo, priešingai, ji yra padidėjusi (nuo 46 iki 69 balų), nors socialinio tyrimo išvadoje ir yra pažymėta, kad šis padidėjimas neturėtų būti siejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR metodiką dar yra didelė, nors ir linkusi mažėti.

4.3. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio recidyvo rizikai. Teismo vertinimu, nuteistasis deda tam tikrų pastangų keisti savo elgesį, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas jis aktyviai dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ kassavaitiniuose užsiėmimuose (10 užsiėmimų), mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, tačiau daugiau duomenų, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kad nuteistasis pataisos namuose dirbo gerbūvio darbus ar dalyvavo (ar bent jau reiškė iniciatyvą dalyvauti) kitose rekomenduojamose socialinės reabilitacijos programose, asmens byloje nenustatyta. Nuteistasis taip pat visiškai neturi motyvacijos ir nededa pastangų atlyginti žalą pagal teismo priteistus ieškinius (solidariai atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą). Jo teigimu, turi ieškinių, tačiau nežino kiek, „net neįsivaizduoju, nes vis tiek iki galo neišmokėsiu“, „o koks tikslas?“, o tai rodo, kad nuteistasis net nesistengia pašalinti nusikaltimo padarinių. Kyla abejonių ir dėl nuteistojo darbinės motyvacijos : teigia, jog yra legaliai dirbęs, tačiau jokių dokumentų nepateikė, pataisos namuose nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė, pragyventi jam padeda žmona. Per visą (daugiau kaip 10 metų) bausmės atlikimo laiką jis tebuvo paskatintas 1 kartą (prieš dvejus metus), kai tuo tarpu drausminėmis nuobaudomis, baustas 5 kartus, ir, nors šios drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau nuteistąjį charakterizuoja nepalankiai. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje praleido dešimt metų, jo neatlikta bausmės dalis, lyginant su bendra bausmės trukme yra dar pakankamai didelė (1/5).

4.4. Nuteistajam nėra palanki ir psichologinio tyrimo išvada – nuteistasis sudaro nekantraus, greitai besiprovokuojančio konfliktui, kiek agresyvaus asmens įspūdį, sprendimuose linkęs elgtis impulsyviai, nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio, siekiant priversti kitus paklusti jo norams epizodas, negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės, linkęs menkinti savo netinkamą elgesį kaltindamas kitus, kartoja tas pačias klaidas, asmuo stokoja empatijos.

4.5. Teismo aukščiau analizuotos aplinkybės, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (paskatinimas už gerą elgesį, profesinės kvalifikacijos įgijimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Trumpas bausmės atlikimas ir jau nebe pirmą kartą labai sunkiai nusikaltusio asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos formuotų šiam nuteistajam ir kitiems linkusiems nusikalsti asmenims klaidingą ir pavojingą visuomenei nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius ir sunkius nusikaltimus ir galėtų būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Todėl teismo sprendžiama, jog komisijos išvados dėl materialaus pagrindo šio nuteistojo lygtiniam paleidimui egzistavimo neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsniu,

nutaria:

2019-11-22 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-154 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) atsisakyti tvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis