Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Vilkaviškio rajono savivaldybės ir VĮ „Turto bankas“ atstovams (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui jokia forma neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismo posėdyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų J. K. ir R. M. parodymus, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (1999 m. lapkričio 29 d. Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ likvidacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 8 (b.l. 6-9), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. B-ĮV-1373 Dėl adresų suteikimo ir jo priedą (b.l. 10-11), išrašus iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 12, 13, 30), R. L. rašytinį paaiškinimą (b.l. 14), įmonės įregistravimo pažymėjimą (b.l. 34), įmonės įstatus (b.l. 35-43), nekilnojamo daikto 2015 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų bylą), teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

nekilnojamas daiktas – garažas buvo pastatytas 1968 m., buvo kolūkio dirbtuvės; reorganizuojant kolūkį, pastatas – garažas galiausiai perėjo Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“, kuri buvo įsteigta 1992 m. liepos 14 d., nuosavybėn (b.l. 6-9, 34, pareiškėjo paaiškinimai, nekilnojamo daikto 2015 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų byla);

likviduojant Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovę „Stirniškiai“, 1999 m. lapkričio 29 d. bendrovės likvidacinė komisijos posėdyje buvo svarstyti žmonių prašymai dėl bendrovės turto už pajus išdavimo, tame tarpe ir B. L. prašymas dėl automobilių garažo išdavimo už pajus; nutarta jai už pastatų vertę išduoti automobilių garažą sumoje 1000 litų (b.l. 6-9);

pareiškėjas S. M. 2001 m. vasarą pagal žodinį susitarimą garažą iš B. L. nupirko, sumokėjo1000 litų; rašytinė garažo pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas surašyti nebuvo, sutartis nustatyta tvarka įregistruota nebuvo; pareiškėjas jokių garažo nuosavybės dokumentų iš B. L. negavo (b.l. 14, pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų J. K. ir R. M. parodymai);

pareiškėjas S. M. iš karto po garažo įsigijimo pradėjo juo naudotis: jame laikė ir šiuo metu laiko turimą žemės ūkio techniką, žemės ūkio padargus, atsargines dalis, jame sandėliuoja ir saugo kitus ūkyje reikalingus daiktus; pareiškėjas sutvarkė garažo stogą, įdėjo duris, atliko kitus garažo remonto darbus (pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų J. K. ir R. M. parodymai);

nekilnojamas daiktas – garažas, jo kadastro duomenys bei daiktinės teisės į šį daiktą Nekilnojamo turto registre neįregistruota, 2015 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo S. M. užsakymu atlikti šio nekilnojamo daikto kadastriniai matavimai, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Patalpos/butai) (b.l. 30, nekilnojamo daikto 2015 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų byla);

nekilnojamas daiktas – garažas yra bendrame dešimties garažų bloke; daugelis kitų garažų valdytojų, kuriems garažai buvo perduoti už pajus tame pačiame Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ 1999 m. lapkričio 29 d. likvidacinė komisijos posėdyje, jau yra įregistravę tiek pačius garažus, kaip daiktus, tiek nuosavybės teisę į garažus; vienas iš nuosavybės teisės įregistravimo pagrindų – 1999 m. lapkričio 29 d. protokolo išrašas Nr. 8 (b.l. 12, 13).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bei kt.).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ savo atsiliepime į pareiškimą pirmiausia nurodo, kad yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, tačiau jokių konkrečių argumentų, tuo labiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad garažas yra valstybės nuosavybė, nepateikia.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip minėta, nei pats garažas kaip daiktas, nei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat išaiškinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į garažą neįregistruotos valstybės vardu, be to, garažas ilgą laiką yra valdomas pareiškėjo, tačiau tai savaime nepaneigia garažo priklausymo nuosavybės teise valstybei galimybės.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). O kaip minėta, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ konkrečių duomenų dėl garažo priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikęs.

Nustatyta, kad garažas buvo pastatytas ir priklausė kolūkiui nuosavybės teise, o kolūkį reorganizavus, galiausiai nuosavybės teisė perėjo Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovei „Stirniškiai“. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rūšis buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Jokių konkrečių duomenų, kad vykstant pertvarkymams garažas būtų perduotas valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Aplinkybė, kad Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ 1999 m. lapkričio 29 d. likvidacinė komisijos posėdžio protokole garažas buvo minimas tarp bendrovei priklausančių pastatų, rodo, kad po kolūkio reorganizavimo garažas iš tiesų perėjo Vilkaviškio rajono žemės ūkio bendrovės „Stirniškiai“ nuosavybėn. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog garažas priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ taip pat išsakė pastabą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statinys buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog garažas buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, jo statyba neprieštaravo galiojusiems statybą reglamentavusiems teisės aktams, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, kadangi, kaip minėta, nustatyta, jog garažas buvo pastatytas 1968 metais, statytoju buvo kolūkis, vėliau reorganizacijos metu garažas perėjo žemės ūkio bendrovės nuosavybėn. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-148/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 2A-752-464/2011 ir kt.).

Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t.y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į garažą jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėjas garažą faktiškai įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka); pareiškėjas garažą įgijo sąžiningai ir iki šiol jį valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu garažą nupirko iš asmens, kuriam šis buvo perduotas už pajus; duomenų, kad garažas būtų užvaldytas per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad garažą įgijo teisėtai ir niekas kitas į jį nepretenduoja (su kitais asmenimis ginčo dėl garažo įsigijimo ir naudojimosi juo niekada nebuvo ir nėra); nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti garažą, juo naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog garažas nėra įregistruotas pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011)); daiktinės teisės į garažą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas garažą valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo); pareiškėjas garažą teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 10), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas lG1/p), garažo registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 10), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas lG1/p), garažo registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.