- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-2325-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16873-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. Š., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB GF bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. Š. (P. Š.) ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. Š. (P. Š.) ir A. Š. pareiškimą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai P. Š. ir A. Š. prašė išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti I. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Nurodė, kad:
1.1 Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 141/2022, kurioje pirmos eilės įpėdiniai atsisakė palikimo: 2022-05-27 pareiškėjas ir mirusiojo sūnus P. Š.; 2022-06-01 suinteresuotas asmuo, mirusiojo dukra, O. Š.; 2022-06-10 nepilnametė mirusiojo dukra A. D. (atstovaujama motinos R. D.). Palikėjo antros eilės įpėdinė, motina V. M. atsisakė palikimo 2022-06-14;
1.2 palikėjo antros eilės įpėdiniai, po pirmos eilės įpėdinių atsisakymo paveldėti palikimą, kurie turi teisę paveldėti yra palikėjo vaikaičiai ir pareiškėjo P. Š. vaikai: dukra M. Š., ir sūnus D. Š. (D. Š.);
1.3 teisė į palikimą antros eilės įpėdiniams atsirado ir 3 mėnesių terminas pradėdamas skaičiuoti po paskutinės pirmos eilės įpėdinės A. D. 2022-06-10 atsisakymo nuo palikimo. M. Š. ir D. Š. yra nepilnamečiai, todėl jų vardu palikėjo palikimą privalo priimti arba jo atsisakyti jų tėvai, tai yra pareiškėjai, kurie yra nepilnamečių įstatyminiai atstovai;
1.4 paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl yra pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikaičių vardu, nes palikėjo skolos yra žymiai didesnės už jo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų P. Š. ir A. Š. pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Nurodė, kad:
2.1. palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, toks pats 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos taikomas ir palikimui atsisakyti;
2.2. I. Š. mirus 2022-03-14, palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įstatyminis 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo visiems įpėdiniams baigėsi (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
2.3. pareiškėjų prašymo leisti jų nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą išnagrinėjimas nesukels savarankiškų teisinių pasekmių, nes kol nėra išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti atnaujinimo, pareiškėjai neturi galimybės įgyvendinti įstatyminių atstovų teisės savo vaikų vardu priimti palikimą ar jo atsisakyti;
2.4. pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną supaprastinto proceso tvarka, nesant atnaujinto termino minėtam veiksmui atlikti, tai yra atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. pareiškėjai P. Š. ir A. Š. pateikė atskirąjį skundą kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą. Nurodo, kad:
3.1. skundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą, motyvuojant, kad pareiškėjai nesikreipė su prašymu atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo;
3.2. pareiškėjai 2022-07-14 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo bei praleisto dėl svarbių priežasčių termino atsisakyti palikimą atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutartimi civilinėje byloje e2YT-19823-937/2022 prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad teisę į palikimą antros eilės įpėdiniams atsirado tik po 3 mėnesių po pirmos eilės įpėdinių atsisakymo nuo palikimo;
3.3. esant vienas kitam prieštaraujantiems teismo sprendimams šiurkščiai pažeidžiami protingumo ir sąžiningumo principai, užkertamas kelias pareiškėjams, kaip nepilnamečių vaikų tėvams, siekti įgyvendinti įstatyminę tėvų valdžios pareigą bei išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių;
Žemesnės instancijos teismas
3.4. be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Skundžiama nutartimi teismas atima pareiškėjų galimybę įgyvendinti savo tėvų valdžios pareigą ir apginti nepilnamečio vaiko turtinius interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 29-ąjame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 141/2022. Pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai atsisakė priimti palikimą: P. Š. atsisakė palikimo 2022-05-27; O. Š. palikimo atsisakė 2022-06-01; A. D., atstovaujama motinos R. D., palikimo atsisakė 2022-06-10. Antros eilės įpėdinė, palikėjo motina V. M. palikimo atsisakė 2022-06-14. Antros eilės įpėdiniai, palikėjo vaikaičiai ir pareiškėjų vaikai yra nepilnamečiai M. Š. ir D. Š..
8. Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą, t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
9. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. CK 5.60 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).
11. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, kurie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Apeliantai nurodo, kad yra priimti vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai. Skundžiama teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą, dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, išdavimo, nes pareiškėjai nesikreipė su prašymu atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo. Tačiau apeliantai 2022-07-14 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo bei dėl svarbių priežasčių praleisto termino atsisakyti palikimą atnaujinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-21 nutartimi civilinėje byloje e2YT-19823-937/2022 prašymą, dėl praleisto termino atnaujinimo, atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad teisė į palikimą antros eilės įpėdiniams atsirado tik po 3 mėnesių po pirmos eilės įpėdinių atsisakymo nuo palikimo.
13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju palikėjui mirus (duomenys neskelbtini), atitinkamai palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl įstatyminis 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo visiems įpėdiniams baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną supaprastinto proceso tvarka, nesant atnaujinto termino minėtam veiksmui atlikti.
14. Nagrinėjamu atveju susidarė situaciją, kuomet pareiškėjams pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo ir dėl svarbių priežasčių praleisto termino atsisakyti palikimą atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų P. Š. ir A. Š. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atmetė. Teismas nurodė, kad kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009) ir šis terminas skaičiuojamas nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Sprendė, kad prašymo padavimo teismui metu ir nutarties priėmimo metu terminas antros eilės įpėdiniams pateikti pareiškimą palikimui priimti ar jo atsisakyti nebuvo praleistas.
15. Antrą kartą pareiškėjai 2022-08-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tačiau toks teismo leidimas nebuvo išduotas, nustačius, jog yra praleistas įstatyminis 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar palikimo atsisakyti ir pareiškėjai nesikreipė su prašymu atnaujinti 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo.
16. CK 5.50 straipsnio 4 dalis numatė, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 4 dalis, kuria rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2022-07-21 nutartį civilinėje byloje e2YT-19823-937/2022 neteko galios nuo 2015-07-08 (2015-06-30 įstatymu Nr. XII-1928 (TAR, 2015, Nr. 2015-11103). Todėl nagrinėjamai bylai ši materialiosios teisės norma, reglamentuojanti termino palikimui priimti skaičiavimą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.), yra neaktuali. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-21 nutartimi civilinėje byloje e2YT-19823-937/2022, nors ir konstatavo, kad terminas antros eilės įpėdiniams pateikti pareiškimą palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra praleistas, tačiau atmetė prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, kadangi klausimui išspręsti nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys.
17. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad įstatyminis 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo visiems įpėdiniams baigėsi (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe. Nuo 2015-07-08 CK 5.50 straipsnio 4 daliai netekus galios, visų eilių įpėdiniai, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). CK 5.60 straipsnio 1 dalimi nustatytas lygiai toks pats 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos ir palikimui atsisakyti.
18. Nagrinėjamu atvejus, nustačius, kad palikėjas I. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai su prašymu išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu į teismą kreipėsi 2022-08-12, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo praleistas įstatyminis 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar palikimo atsisakyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kol nėra išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti atnaujinimo, pareiškėjai neturi galimybės įgyvendinti įstatyminių atstovų teisės savo vaikų vardu priimti palikimą ar jo atsisakyti.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2011-06-30 apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“, (Teismų praktika Nr. 35) yra nurodyta, kad sistemiškai analizuojant CPK normas darytina išvada, kad prašymas išduoti teismo leidimą gali būti nepriimamas tais atvejais, kai jis paduodamas pažeidžiant teismingumo taisykles, arba jį paduoda neveiksnus asmuo, arba yra prašoma išduoti leidimą tiems veiksmams, kuriuos atlikti teismo leidimo nereikia, ir pan. Kitaip tariant, turi egzistuoti aplinkybė, kuri pagal civilinio proceso normas yra kliūtis prašymą iš esmės nagrinėti, arba prašymo turinys turi neatitikti teismo kompetencijos. Jeigu prašymą paduoda tinkamas subjektas, o teismas yra įgaliotas spręsti tokių leidimų išdavimo klausimą, tačiau nepateikti visi reikalingi įrodymai, kurie leistų teismui padaryti išvadą, ar palikimo priėmimas (jo atsisakymas) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, teismas, atsižvelgdamas į trūkstamų įrodymų pobūdį ir jų gavimo galimybes, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų, rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 582 straipsnio 3 dalis) arba prašymo netenkinti, nurodydamas, kokių duomenų jam trūko.
20. Toje pačioje apžvalgoje yra išaiškinta, kad jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas, besikreipiantis asmuo kartu su prašymu išduoti teismo leidimą turi pateikti prašymą atnaujinti terminą. Šie klausimai gali būti išsprendžiami, priimant vieną nutartį.
21. Susidariusioje situacijoje, kai pareiškėjai buvo padavę tinkamai suformuluotą pareiškimą, tačiau jis buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutartimi, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas, pareiškėjams paaiškinti taikomą teisinį reglamentavimą ir pasiūlyti patikslinti pareiškimą, pareiškiant reikalavimą dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti atnaujinimo. Teismui skirtingai išaiškinus įstatymą, nei tai buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-21 nutartyje, pareiškėjams pagrįstai galėjo kilti abejonės dėl tinkamų teismų veiksmų atlikimo. Kadangi prašymą padavė tinkamas subjektas, o teismas yra įgaliotas spręsti tokių leidimų išdavimo klausimą, tai pareiškimą nepagrįstai atsisakyta priimti.
22. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjų P. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo.