Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjų: A. P., J. L., D. M. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., J. L., D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjos yra J. L. (ankstesni asmenvardžiai: J. L., J. L., Lenzbergis), mirusio 1974-10-09, ir A. L., mirusios 1997-12-17, kurių santuoka buvo įregistruota 1939-07-15, vaikai (25, 27, 74, 77, 78, 79, 80, 87, 90-91, 95 b. l.).

Pareiškėjos kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo, bet ši institucija prašymą tenkinti atsisakė, pasiūlė kreiptis į teismą, nurodydama, jog pareiškėjų tėvas buvo politinis kalinys (29, 30, 31 b. l.). Iš pateikto 1990-07-17 Lietuvos Respublikos prokuratūros pažymėjimo Nr. 13/16776-89 matyti, jog L. J., Petro, gim. 1912 m., buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje Minlage, Rusijos Federacijoje nuo 1949-06-28 iki 1956-07-28, o 2013-12-12 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjimas dėl neteisėto kalinimo Nr. 12.11.-43, kuriuo keičiamas 1990-07-17 pažymėjimas Nr. 13/16776-89, patvirtina, jog J. L., gim. 1913 m., buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str., 58-11 str., 182 str. 1 d., ir buvo kalinamas kalėjime Nr. 5, Šiaulių mieste ir Minlage, Komi Respublikoje, Rusijos Federacijoje (25-26, 27-28 b. l.). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-01-28 pažymos Nr. R4-110 ir pridėtų dokumentų matyti, jog J. L. (Liansbergas, Liandzbergas), Petro s. ir (duomenys neskelbtini), Augusto d. priklausė VII Šiaulių rinktinės 28-to Pašiaušio šaulių būriui (11-22 b. l.). Lietuvos ypatingojo archyvo pareiškėjoms išduotose pažymose Nr. P2-4098 nurodyta, jog Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugomos baudžiamosios bylos duomenimis J. L. (taip dokumentuose), Petro, gim. 1913 m., gimęs (duomenys neskelbtini), 1946-06-24 buvo suimtas LTSR valstybės saugumo ministerijos ir laikomas kalėjime Nr. 5, 1949-11-12 nutarimu už dalyvavimą antisovietiniame nacionalistiniame būryje, ginklo laikymą ir perdavimą būriui buvo nubaustas pagal RTFSR BK 58 str. 1 „a” d., 58-11 str. ir 182 str. 1 d. 10 metų pataisos darbų lagerio, 1950-02-02 išvežtas į Minlagą, 1956-07-28 buvo paleistas iš Minlago ir išvyko į Kauną (32, 33, 34 b. l.). 2014-01-22 Šiaulių apskrities archyvo pažyma Nr. PŽ-33 (8.4) įrodo, jog duomenų apie A. L. ((duomenys neskelbtini)) priėmimą į darbą ir Kelmės rajono kolūkio „Liepsna“ narius 1951, 1953 metais, atleidimą iš darbo ir kolūkio narių 1968 metais minėto kolūkio tų metų narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose nėra (23 b. l). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-24 pažyma Nr. (44.10)S-936 patvirtina, jog 1990 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjų motinai buvo išmokėta kompensacija už tėvo J. L., Petro, gim. 1913 m., laiką būtą laisvės atėmimo vietose Minlage, Komi Respublikoje, Rusijos Federacijoje nuo 1949-06-24 iki 1956-07-28 (38 b. l.). Pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvados, civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašai, Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. (29)5V-1900 įrodo, jog pareiškėjų tėvas turėjo kelis asmenvardžius, ankstesnė pareiškėjų tėvo pavardė buvo „(duomenys neskelbtini)“, o po duomenų ištaisymo „(duomenys neskelbtini)“ (74, 75-76, 81-82, 83-84, 85-86, 88-89, 90-91 b. l.). Pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų S. L., S. L., R. R. parodymais nustatyta, jog Mielaičių kaime kito asmens tuo pačiu vardu ir Liandzbergų pavarde nebuvo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 1990-07-17 Lietuvos Respublikos prokuratūra išdavė pažymėjimą Nr. 13/16776-89, kuriame nurodė, kad L. J., Petro gim. 1912 m., buvo neteisėtai represuotas, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2013-12-12 išdavė pažymėjimą Nr. 12.11-43 dėl neteisėto kalinimo, kuris pakeitė 1990-07-17 pažymėjimą Nr. 13/16776-89 ir kuriame nurodė, jog J. L., g. 1913 m., buvo neteisėtai represuotas, tačiau faktą, jog minėtuose dokumentuose yra nurodytas jų tėvas J. L. patvirtina juose nurodyta tėvo gyvenamoji vieta (Mielaičių k., Padubysio vls., Šiaulių apskr.), represavimo laikotarpis (nuo 1949-06-24 (28) iki 1956-07-28), kalinimo vieta (Minlagas, Komi Respublika, Rusijos Federacija). Nurodyti duomenys ir baudžiamojo kodekso straipsniai (RTFSR BK 58 str. 1 „a" d., 58-11 str. ir 182 str. 1 d.), sutampa su Lietuvos centrinio archyvo, Šiaulių apskrities archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymose (11, 23, 32-34, 38 b. l.) nurodytais duomenimis bei kituose dokumentuose – civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašuose (75-76, 81-82, 83-84, 85-86, 88-89, 90-91 b. l.), pareiškėjų tėvo mirties liudijime, tėvų santuokos sudarymo įraše, pareiškėjų gimimo, santuokos liudijimuose (77, 78, 79, 80, 87, 95 b. l.) nurodytais duomenimis, todėl atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog teisę nustatantys dokumentai – 1990-07-17 Lietuvos Respublikos prokuratūros pažymėjimas Nr. 13/16776-89 ir jį pakeitęs 2013-12-12 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymėjimas dėl neteisėto kalinimo Nr. 12.11-43 priklauso pareiškėjų tėvui J. L. (CPK 444 str. 2 d. 4 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo (toliau tekste – įstatymas) 5 str. 2 d. 2 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (9 str. 2 d.). Tuo atveju, jei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

Iš pateikto Lietuvos ypatingojo archyvo 2013-11-13 rašto Nr. P-2-4099 matyti, jog pareiškėjos kreipėsi į archyvą, bet nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie pareiškėjų šeimos įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti nerasta, nes nevisi sąrašai yra saugomi (116 b. l.). L. S. L., S. L., R. R. parodymais nustatyta, jog pareiškėjų tėvas buvo suimtas, tuo metu žmones tremdavo, kaime buvo kalbų, jog pareiškėjų šeimai gresia išvežimas, todėl po pareiškėjų tėvo suėmimo visa pareiškėjų šeima turėjo slapstytis. L. S. L. patvirtino, jog pareiškėjos po tėvo suėmimo pasitraukė iš Mielaičių kaimo, nes šeimą būtų ištrėmę, slapstėsi Pašventupio kaime, glaudėsi namelyje, esančiame prie mokyklos, jiems buvo uždrausta bendrauti su pareiškėjų šeima dėl tremties grėsmės (garso įrašas).

Faktas, kad pareiškėjų tėvas buvo politinis kalinys, neteisėtai represuotas ir kalinamas, o pareiškėjų tėvo įkalinimo metu laikotarpiu nuo 1949 m. birželio 24 d. iki 1956 m. liepos 28 d. buvo nepilnametės ir kartu su motina negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Mielaičių kaime, todėl slapstėsi ir taip išvengė trėmimo, įrodytas pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjos būdamos nepilnametės politinio kalinio tėvo J. L., gim. 1913-07-20, įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (Šiaulių r.) (CPK 178, 443 str., 444 str. 2 d., Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).

Juridinis faktas nustatomas tremtinio statusui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 1990-07-17 Lietuvos Respublikos prokuratūros pažymėjimas Nr. 13/16776-89 ir jį pakeitęs 2013-12-12 Lietuvos Generalinės prokuratūros pažymėjimas dėl neteisėto kalinimo Nr. 12.11-43 priklauso pareiškėjų tėvui J. L..

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) būdamos nepilnametės kartu su motina A. L. jų tėvo politinio kalinio J. L., Petro, gim. 1913-07-20, įkalinimo metu, nuo 1949-11-12 iki 1956-07-23, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant išvengti tremties turėjo slapstytis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisiniam statusui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.