Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-139-667/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
1-139-667/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31708-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Andrejus Zavtrakovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-139-667/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31708-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.14.10.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam V. P., jo atstovui advokatui A. T.,nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokato padėjėjui Andrėjui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., nukentėjusiajai būnant kambaryje, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veide, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

be to, tęsdamas veiką, 2021 m. rugsėjo 12 d. po 20.30 val. įvykusio konflikto, būdamas namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), nuo pavėsinėje buvusio stalo, paėmė nukentėjusiajai R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10+ DS Prism White“, 645,48 eurų vertės, su jame įdėta atminties laikmena, 5,25 eurų vertės, nuėjo prie kieme esančio šulinio, atidarė jo dangtį ir įmetė į šulinį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10+ DS Prism White“, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą R. B. priklausantį 650,73 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. su sugyventine R. B. grįžo iš šeimos pobūvio, kuris vyko pas mamos pusseserę, juos parvežė R. D., kartu buvo jo žmona. Svečiuose buvo nuo 13.30 val. iki 18.30 val. Kai jie grįžo namo, nukentėjusioji jau buvo su kraujosruva dešinėj akyje. R. B. 7-8 metus nesaikingai gėrė alkoholį, dėl to buvo daug piktumų. Baliuje taip pat buvo labai neblaivi, iškoliojo jo gimines. Todėl jis, nesibaigus šventei, su sugyventine išvyko namo, sugrįžę namo jie sėdėjo su nukentėjusiąja pavėsinėje ir jis jai pasakė, kad dėl tokio jos elgesio jis daugiau kartu su ja nebegyvens. R. B. liepė jam atnešti iš pavėsinės telefoną. Jis susinervinęs paėmė telefoną, kurį, galvojo, kad buvo pats yra jai nupirkęs, ir įmetė jį į šulinį. R. B. supyko ir nubėgo pas sūnų U. į jo kambarį. Šeimoje yra vienas bendras vaikas ir kitas įvaikintas, kuris turi kitą tėvą Po to atėjo nukentėjusioji, rūkė. Jai vėl pradėjus triukšmauti, kaltinamasis ją pradėjo filmuoti, po to nustojo filmuoti ir uždėjęs R. B. striukę ant pečių, ją išvarė iš namų, uždarė duris. R. B. pradėjo spardyti duris. Po to privažiavo jos sūnus L. P. ir išvežė nukentėjusiąją į jos namus. Kaltinamasis neigia, kad sudavė nukentėjusiajai. Tam, kad sulaužytų žandikaulį, reikia būti boksininku. Nukentėjusioji būdama neblaivi baliuje krito ir dėl to galėjo susilaužyti žandikaulį. Nukentėjusioji vos stovėjo ant kojų. Ji diena iš dienos 5 metus vartojo alkoholį. Kai namie ji sėdėjo šalia, jos veidas jau buvo patinęs. Po to paaiškėjo, kad nukentėjusioji buvo pati įsigijusi šį telefoną, kurį jis įmetė į šulinį, todėl jis pasižada atlyginti žalą už telefoną iki bylos išnagrinėjimo. Blogai vertina savo poelgį. Jis nesutinka su jų nepilnamečio vaiko parodymais. Gal vaikas nepastebėjo, kad mama po baliaus grįžo su mėlyne. Vaikas baliuje nebuvo. Mažasis vaikas gyvena su vyresniuoju broliu, kvietė jį gyventi kartu, tačiau vaikai nenori bendrauti. Nukentėjusioji jį apkalba, nes paprašė 8000 eurų, sakė, kad tada bylą nutrauks. Tik prieš praeitą teismo posėdį sužinojo, kad R. B. nukrito nuo laiptų. D. Č. yra jo manos pusseserė, liudytojo R. D. mama, ji sakė, kad R. B. vedė laiptais ir ji krito. Todėl ir mano, kad tuo metu ji susilaužė žandikaulį. Jis norėjo su ja susitaikyti, tačiau ji prašo daug pinigų, nes neturi darbinių pajamų, tik invalidumą, o jis jų neturi, visą jų buvimą kartu laiko jis dirbo ir išlaikė nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad dabar gyvena ilgalaikės reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, ji reabilituojasi nuo priklausomybės alkoholiui ir vaistams. Įvykį prisimena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. rugsėjo 12 d. vyko kaltinamojo šeimos susitikimas, ten vyko išgertuvės, ten tarp jų konflikto nebuvo. Pusbrolis juos anksčiau parvežė namo. Namuose įvyko žodinis konfliktas su V. P., jis priekaištavo, kad ji susitikimo metu padarė gėdą, nes buvo stipriai išgėrusi. Žodinio konflikto kaltinamasis sudavė jai kaire ranka smūgį į dešinę veido pusę. Jai atrodo, kad neteko sąmonės, nuo smūgio galėjo nukristi. Tada ji puolė V. P. visokiais žodžiais. Kaltinamasis viską telefonu filmavo. Ji išėjo lauką, po grįžusi norėjo kviesti policiją. Tada V. P. griebė jos telefoną ir jį sudaužė. Ji paprašė sūnaus U. P., kad leistų iškviesti policiją. Jis iškvietė vyresnįjį brolį. Kai jis atvyko, tada ji iškvietė policiją. Ji tikrai ne svečiuose susilaužė žandikaulį. Tai gali patvirtinti jaunesnysis sūnus. Po suduoto smūgio jai skaudėjo, jai buvo šokas. Vyras ir anksčiau mušdavosi, yra kvietusi policiją. Ji yra neįgali, dirba, gauna vaiko pinigus, alimentus. Kol ji gydosi nuo alkoholio, jaunesnysis sūnus gyvena su vyresniuoju.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė nukentėjusios R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 126–128.

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo sugyventiniu V. P. bendrą ūkį vedė apie 24 metus. Kartu turi bendrą sūnų U. P.. Taip pat turi pilnametį sūnų iš ankstesnių santykių - L. P., kuris gyvena atskirai. Jos tarpusavio santykiai su V. P. buvo įtempti, kadangi ne vieną kartą prieš ją jis yra naudojęs fizinį smurtą, dėl ko kreipėsi į policiją pagalbos, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. V. P. alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau jeigu jis pavartodavo alkoholio, būdamas neblaivus, prieš ją naudodavo fizinį smurtą. 2021 m. rugsėjo 12 d. kartu su V. P. buvo giminės susitikime pas tetą, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek ji, tiek V. P. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Susitikime jokio konflikto tarp jos ir V. P. nevyko. Apie 20.30 val. grįžo kartu su V. P. į namus. Namuose savo kambaryje buvo U. P.. Būnant namuose tarp jos ir V. P. kilo žodinis konfliktas, konflikto priežasties įvardinti negali, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir neprisimena. Konfliktą pradėjo V. P.. Pamena, kad būnant kambaryje V. P. konflikto metu kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę ties dešine akimi. Po smūgio ji pajuto fizinį skausmą ir tarpo įvykių neprisimena, gali būti, kad tuo metu prarado sąmonę, bet neprisimena, kad būtų nukritusi ant žemės. Tuomet pamena, kad pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų išsikviesti policiją ir išėjo iš namų į kiemą. Tuomet pamena, kad priėjo V. P. ir paėmęs iš jos telefoną trenkė į grindinį, po to paėmęs nuo žemės įmetė į šulinį. Tuomet ji nuėjo pas savo sūnų U., kuris buvo savo kambaryje, kad duotų telefoną paskambinti policijai. Sūnus jau buvo parašęs jos vyresniam sūnui, dėl to ji su sūnumi U. išėjo į gatvę ir neužilgo su automobiliu atvyko jos sūnus L., kuris davė savo telefoną, kad ji galėtų paskambinti į policiją ir nuvežė ją su U. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Neužilgo atvyko policija, kuriai nurodė įvykio aplinkybes. Medikų nepageidavo, kadangi galvojo, kad sumušimai nedideli, jautė skausmą dešinėje veido pusėje. 2021 m. rugsėjo 14 d. nuvyko pas teismo med. ekspertus apžiūrai. Jai atsirado kraujosruva ties dešine akimi ir dešiniu žandikauliu, taip pat apžiūros metu pamatė kraujosruvą pilvo srityje. Parodo, kad įvykio metu ji pamena tik vieną V. P. suduotą smūgį jai kumščiu, gali būti, kad tuomet, kai nuo suduoto smūgio ji apsvaigo ir galimai prarado sąmonę, V. P. jai sudavė dar smūgius, bet to ji, kaip minėjo, neprisimena. Parodo, kad sūnus U. nematė namuose vykusio konflikto ir momento, kai V. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą, kadangi jis buvo savo kambaryje. U. išėjo iš savo kambario tuomet, kai ji su V. buvo namo kieme ir kai V. P. jos telefoną įmetė į šulinį. Parodo, kad savo veiksmais V. P. sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo, dar dabar jaučia fizinį skausmą dešinėje veido srityje. 2021 m. rugsėjo 14 d. nuotoliniu būdu kreipėsi pas savo šeimos gydytoją „(duomenys neskelbtini)“ šeimos klinikoje, jai buvo išrašytas siuntimas rentgenui, kol kas nesikreipė pas daktarus dėl žandikaulio peršvietimo. Ketina tai greitu metu padaryti. Persišviesti žandikaulį jai rekomendavo teismo med. ekspertai, apžiūros metu. Taip pat V. P. turi pretenzijų dėl sudaužyto telefono. Parodo, kad ji neketina dėl panaudoto fizinio smurto prieš ją atleisti savo sugyventiniui V. P., kadangi jau nebe pirmas kartas kai jis prieš ją naudoja fizinį smurtą. Jeigu V. P. atlygins jai žalą dėl sudaužyto ir nuskandinto šulinyje telefono, pretenzijų dėl sugadinto daikto neturės (1 t., b. l. 126–128).

Nukentėjusioji R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. V. P. yra dešiniarankis, bet smūgį sudavė kaire ranka. Jo dešinė ranka nelabai sveika. Anksčiau, kai smurtaudavo, kaltinamasis suduodavo ir kaire, ir dešine ranka. Jaunystėje kaltinamasis sportavo, jis savamokslis sportininkas. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai. Įvykio aplinkybes prisimena, gal tik sekundės sumušimo neprisimena, alkoholis neįtakojo jos atminties. Smūgis buvo suduotas kaltinamojo namuose, to niekas daugiau nematė. Negali pasakyti, ar kaltinamasis galėjo kažką turėti rankoje, suduodant smūgį.

Liudytojas L. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama, kaltinamasis - tėvas, ne biologinis, parodymus duoti sutinka. Su mama labai geri santykiai, su tėčiu beveik nepalaiko santykių dėl atstumo, dėl susidariusių aplinkybių. Tėvas rūpinasi šeima, tačiau yra šiurkštokas, griežtas, turi problemų su alkoholiu. Kai tėtis išgeria, jis tampa kitu žmogumi. Mama, kai išgeria, tampa priekabia, labai meilia, linksma. Tėvas, kai būna išgėręs, būna linksmas, o po to, kai pamiega, atsikėlęs būna piktas, priekabus. Mano, kad mama alkoholį vartojo dėl tėvo psichologinio smurto. Tėvas auklėdamas jį vartojo smurtą, kai buvau mažas. Blaivūs tėvai labai gražiai bendraudavo. Kai būdavo išgėrę, nesutardavo. Yra matęs, kai tėvas, būdamas neblaivus, vartodavo smurtą prieš mamą. Iš pradžių mama yra bėgusi iš namų, jį nešėsi pas savo mamą. 2021 m. rugsėjo 12 d. jis buvo pirty. Brolis parašė, kad tėvai pykstasi, atvažiuok. Parašė, kad atvažiuos. Dar nepradėjus rengtis, atsiuntė brolis žinutę ar paskambino, sakė, kad tėtis muša mamą. Iš pradžių brolis prašė tik atvažiuoti, nurodė, kad namuose triukšmas. Vėliau brolis paprašė išvežti mamą. Jis atvyko prie namo, kur gatvėje jo laukė mama ir brolis. Kai mama įlipo į mašiną, nežiūrėjo į ją. Parvažiavęs namo ir išlipęs iš mašinos pamatė, kad mama sumušta. Ji buvo stipriai neblaivi, bet ant kojų stovėjo. Mama neturėjo telefono, prašė paskambinti policijai. U. P. sakė, kad tėvas sulaužė mamos telefoną ir įmetė į šulinį. Mamai buvo sumuštas dešinės pusės skruostikaulis. Nebuvo jis labai kruvinas, buvo įdrėkstas, patinęs, buvo kraujosruva akyje. Kraujosruva buvo itin matyti kitą dieną. Mama nesakė, kad kaltinamasis ją sumušė, jie per visą gyvenimo eigą patys suprato, kad tėvas sumušė mamą. Jis anksčiau yra matęs, kad tėvas vartodavo smurtą prieš mamą, yra vežęs ją pas ekspertus. Brolis pasakojo, kad vyko konfliktas ir kviesdamas jį atvažiuoti, sakė, kad girdi, jog tėtis muša mamą. Kai mama skambino telefonu 112, pasakė, kas sumušė, kad įvyko buitinis konfliktas. Girdėjo, kaip mama policininkui sakė, kad ją sumušė vyras. Mama minėjo, kad ji išvaryta iš namų. Mama nenukrito gatvėje. Ji iš karto įsėdo į mašiną. Po kelių dienų važiavo paimti mamos daiktų iš tėvo namo, nes ji nebenorėjo ten daugiau gyventi. Dabar jis gyvena kartu su mama, ji dabar reabilitacijoje. Tėvo nebuvo sutikęs įvykio dieną. Pas tėvą nuvyko antrą dieną. Su juo matėsi gal 20 metrų atstumu. Jis buvo neblaivus. Tėvas po įvykio neskambino, mamos neatsiprašinėjo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Mamai tėtis darydavo psichologinį spaudimą. Visi giminės, draugai klausdavo, kodėl ji tai kenčia. Niekas nesuprato, kodėl mama tėvui atleisdavo. Mama tik dabar išsiaiškino, kad tai buvo prieraišumas žmogui.

Liudytoja R. K. parodė, kad įvykio metu dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų reagavimo skyriuje, dabar dirba Reagavimo valdyboje. Įvykio neprisimena, jis senas, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 189–190.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2021 m., kiek prisimena, rudenį, gali būti, kad rugsėjo mėn. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniuoju tyrėju T. P., vakare, gal apie 21.00 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė sugyventinis. Pranešime buvo nurodyta, kad moteris ne įvykio vietoje, o pas savo sūnų bute. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, jo tiksliai neprisimena, pamena, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis, į jo kiemą išėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau, kalba buvo rišli ir aiški. Su moterimi buvo bendrauta tarnybiniame automobilyje. Moteris nurodė, kad jai būnant pas sugyventinį namuose, jis ją sumušė. Kiek prisimena, buvo matomas sužalojimas ant moters. Jis buvo ties akimi, kuria akimi nurodyti negali, kiek pamena, tai buvo kraujosruva. Kiek prisimena, moteris nurodė, kad jai sugyventinis sudavė vieną ar du smūgius į veido sritį. Ant moters matomas sužalojimas buvo fiksuotas tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bei nufotografuotas tarnybiniu telefonu. Moteris greitosios medicinos pagalbos atsisakė, ar ji reikalinga, moters teiravosi kelis kartus. Pamena, kad moteris nurodė, kad kartu įvykio metu buvo jos mažametis sūnus. Kadangi moteris buvo neblaivi, jos neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio pagalba, su ja jokie procesiniai veiksmai atlikti nebuvo. Taip pat buvo iškviesti vaiko teisių specialistai, jų sprendimu nepilnametis sūnus liko pilnamečio moters sūnaus priežiūroje. Vėliau buvo nuvykta adresu, kur įvyko įvykis į įvykio vietą patekti nepavyko, namo durų niekas neatidarė, todėl su galimai fizinį smurtą prieš sugyventinę panaudojusiu vyru susisiekti nepavyko, jis nebuvo surastas ir sulaikytas (1 t., b. l. 189–192).

Liudytoja R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Nuo moters jautėsi alkoholio kvapas, ji neslėpė, kad vartojo alkoholį. Moteris kalbėjo rišliai. Negali pasakyti, ar ji svirduliavo.

Liudytojas T. P. parodė, kad jis dirba vyr. tyrėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate. 2021 m. dirbo Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Įvykį nelabai prisimena, praėjo daug laiko, būna daug panašių įvykių.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo T. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 183–186.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėja R. K., vakare, apie 21.00 val., gal šiek tiek vėliau iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė sugyventinis, šiuo metu ji yra pas sūnų bute. Nuvykus pranešime nurodytu adresu, jo tiksliai neprisimena, pamena, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) būnant daugiabučio namo kieme atėjo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio moteris, jos asmens duomenų neprisimena. Nors moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji įvykio situaciją paaiškino aiškiai ir suprantamai. Su moterimi buvo bendrauta tarnybiniame automobilyje. Moteris nurodė, kad maždaug prieš 30 minučių jai būnant namuose pas sugyventinį, kitu adresu negu ji šiuo metu yra, žodinio konflikto metu, sugyventinis jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą. Ant moters veido ties akimi buvo matoma kraujosruva, ties kuria akimi, šiuo metu nurodyti negali, nes neprisimena. Ant moters matomas sužalojimas buvo fiksuotas tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bei nufotografuotas telefonu. Moteris greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Moteris taip pat nurodė, kad įvykį galėjo matyti jos nepilnametis sūnus, buvęs kartu su ja namuose, kur įvyko įvykis. Moteris nurodė, kad po įvykio ji su nepilnamečiu sūnumi išėjo iš namų pas savo pilnametį sūnų. Kadangi pranešėja buvo neblaivi, neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio pagalba, su ja jokie procesiniai veiksmai atlikti nebuvo. Buvo iškviesti vaiko teisių specialistai, jų sprendimu nepilnametis sūnus liko pilnamečio moters sūnaus priežiūroje. Moteris nurodė, kad su sugyventiniu, kuris prieš ją panaudojo fizinį smurtą, bendrą buitį veda jau daug metų. Vėliau nuvykus adresu, kur įvyko įvykis į butą patekti nepavyko, buto durų niekas neatidarė, su galimai fizinį smurtą prieš sugyventinę panaudojusiu vyru susisiekti nepavyko, jis nebuvo surastas ir sulaikytas (1 t., b. l. 183–186).

Liudytojas T. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamasis- jos pusseserės sūnus. Su juo retai bendrauja, bet su jo mama, kuri prieš 7 metus mirė, dažnai bendraudavo. V. P. daug metų gyvena sus R. B.. R. skundėsi, kad V. P. ją terorizuoja psichologiškai. Kai kaltinamojo mama buvo gyva, jis dažnai atvažiuodavo pas ją ir ten gyvendavo. Po to R. B. atvažiuodavo kviesti kaltinamąjį sugrįžti. Kaltinamojo mama sakė, kad R. B. pradėjo gerti. Prieš pusantrų metų 202 m. rugsėjį suorganizavo giminės susitikimą. R. B. atvažiavo gerokai išgėrusi, atsivežė brendžio, tortą. V. P. jai sakė, kad negertų. R. B. labai keikėsi, V. P. ir ji sakė, kad nesikeiktų, nes gėda prieš kaimynus. Kai V. P. sakė R., kad negertų, tai ji tik špygas kaišiojo. Anksčiau R. tokia nebuvo. Nuo garažo iki namo yra laiptai, (duomenys neskelbtini)pakopos. Visi jau laukė mašinoje, ji vedė R. kaiptais. Pasakė, kad paims ją už parankės ir padės užlipti. Ji sakė, kad nereikia padėti. Ant posūkio R. krito ir atsirėmė į ramstį. Nematė, kaip jai susipynė kojos. Paklausė jos, ar skauda, atsakė R., kad nieko neskauda ir tada ją išvežė. R. B. krito ir galva, gal ir ranka, atsitrenkė ne į turėklą, bet į apvalią koloną, ji krito šonu. Iki pat žemės R. nekrito, ji čiupo ją. Nepastebėjo, kad R. būtų bėgęs kraujas. Iš tos baimės nematė nei kraujosruvos, nei kraujo. Ji su R. B. nesipyko, nematė, kad ji taip būtų gėrusi. Kai jai sugedo radiatorius, tai pasikvietė V. P.. Jis jai papasakojo apie bylą. Tada ji jam pasakė, kad per susitikimą R. krito.

Iš 2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, V. P., galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį savo sugyventinei R. B. į veidą ir sudaužė jos telefoną. Po suduoto smūgio ties R. B. dešiniąja akimi išryškėjo kraujosruva. R. B. nurodė, kad dėl suduoto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sužalojimas. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Šio įvykio metu su sugyventiniais kartu namuose buvo ir įvykį matė jų nepilnametis sūnus U. P.. Po įvykio moteris kartu su nepilnamečiu sūnumi išėjo iš namų ir nuėjo pas savo kitą sūnų L. P., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). R. B. nurodė, kad įvykio metu abu su sugyventiniu V. P. buvo neblaivūs. R. B. alkotesteriu nustatytas 3,01 promilių girtumas. R. B. pridūrė, kad kartu su sugyventiniu V. P. kartu gyvena apie 25 metus. Dėl šio įvykio moteris turi sugyventiniui pretenzijų ir tikrai rašys pareiškimą. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į buto vidų patekti nepavyko. Įvykio vietos apžiūra neatlikta, V. P. nesulaikytas (1 t., b. l. 10).

Iš 2022 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog V. P. 2021 m. rugsėjo 12 d. po 20.30 val. įvykusio konflikto, būdamas namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), nuo pavėsinėje buvusio stalo paėmė nukentėjusiajai R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10+ DS Prism White“, nuėjo prie kieme esančio šulinio, atidarė jo dangtį ir įmetė į šulinį minėtą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą R. B. priklausantį 645,48 eurų vertės turtą (1 t., b. l. 16).

2021 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2021 m. rugsėjo 12 d., 21.28 val., informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio +37064695160. Garso įraše girdimas pašalinis vyriškas balsas: „dabar jau nelauks niekas nieko“, girdimas moteriškas balsas (toliau atsiliepiančioji): „112, klausau“, girdimas moteriškas balsas (toliau skambinančioji): „Labas vakaras, norėtumėm išsikviesti nežinau, net kaip čia pasakyt, nu policiją“, atsiliepiančioji: „kas nutiko?“, skambinančioji: „nu sugyventinis, sumušė, trenkė ir telefoną sudaužė“, atsiliepiančioji: „kada čia viskas įvyko?“, skambinančioji: „nu prieš pusvalandį gal kokį“, atsiliepiančioji: „o tai sugyventinis yra kartu su jumis ar ne“, skambinančioji: „ne, dabar mane sūnus paėmė atsivežė pas save į butą“, atsiliepiančioji: „o kur viskas įvyko, kokiu adresu?“, skambinančioji: „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepiančioji: „Mhm, (duomenys neskelbtini), o butas kelintas?“, skambinančioji: „nu ten keturi skaitosi, bet ten“, atsiliepiančioji: „keturi, aha gerai, sakykit kur šiuo metu būsit?“, skambinančioji: „šiuo metu būsim (duomenys neskelbtini)“, atsiliepiančioji: „taip, o butas?“, skambinančioji: „butas (duomenys neskelbtini)“, atsiliepiančioji: „durų kodas yra apačioj?“, skambinančioji: „ne nėra durų kodo“, atsiliepiančioji: „ar greitoji jum reikalinga?“, skambinančioji: „gal ne nereikalinga, ne ištinę labai, bet ne nereikalinga“, atsiliepiančioji: „nereikalinga? gerai sakykit korona nesergat, nesiizuoliuojat?“, skambinančioji: „ne, turim du skiepus, turim“, atsiliepiančioji: „gerai supratau, jūsų vardas pavardė?“, skambinančioji: „R. B.“, skambinančioji: „nepilnamečių kartu nebuvo su jumis ar ne?“, skambinančioji: „nepilnamečių ne nebuvo, ne“, atsiliepiančioji: „gerai aš informuoju“, skambinančioji: „tai buvo sūnus buvo nepilnametis, bet buvo buvo“, atsiliepiančioji: „tai buvo nepilnametis vienas“, skambinančioji: „buvo taip taip“, atsiliepiančioji: „tai dabar sūnus su jumis yra ar pasiliko“, skambinančioji: „taip taip dabar yra ir sūnus pilnametis ir“, atsiliepiančioji: „ir nepilnametis, gerai aš informuoju pareigūnus laukit“, skambinančioji: „gerai, ačiū labai“ (1 t., b. l. 28–30).

2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad apie įvykį pranešė R. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ant nukentėjusiosios dešinės veido pusės stebima kraujosruva. R. B. akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas 3,01 promilių girtumas. Smurtu įtariamas V. P.. R. B. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. P. žodinio konflikto metu vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai smūgį į veidą ir sudaužė moters telefoną. Po suduoto smūgio ties R. B. dešiniąja akimi išryškėjo kraujosruva. R. B. nurodė, kad dėl suduoto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Šio įvykio metu su sugyventiniais kartu namuose buvo ir įvykį matė jų nepilnametis sūnus U. P., (duomenys neskelbtini). Po įvykio moteris kartu su nepilnamečiu sūnumi išėjo iš namų ir nuėjo pas savo kitą sūnų L. P., gyvenantį, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buto durų niekas neatidarė. bute šviesos buvo išjungtos, jo viduje jokių asmenų nepastebėta (1 t., b. l. 33, 34).

2021 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių fiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes kartu Kauno apskr. VPK KP NVRS su vyresn. tyrėju T. P. buvo nuvykta pas pranešėją R. B., (duomenys neskelbtini), pastaroji buvo akivaizdžiai neblaivi, jai alkotesteriu nustatytas 3,01 promilių girtumas. R. B. trumpai paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto metu jos sugyventinis V. P. vieną kartą rankos kumščiu trenkė R. B. į galvą, taip sukeldamas R. B. fizinį skausmą. Ant R. B. veido buvo matomas akivaizdus sužalojimas, po dešinės pusės akimi matoma hematoma (sužalojimas nufotografuotas). Taip pat V. P. įvykio metu sudaužė R. B. mobilųjį telefoną. Po šio įvykio R. B. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi U. P. išėjo pas savo kitą sūnų L. P., adresu (duomenys neskelbtini), kur jie yra saugūs. Dėl R. B. neblaivumo ji nebuvo apklausta, tačiau teigė, kad dėl šio įvykio rašys pareiškimą. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau į butą patekti nepavyko, durų niekas neatidarė, bute buvo tamsu, dėl šios priežasties įvykio vietos apžiūra neatlikta. V. P. nebuvo sulaikytas. Dėl šio įvykio informuota VTAS ir MKC. Filmuota NVRS kūno kameromis Nr. B0F1EC61715E, B0F1EC619582 (1 t., b. l. 41).

2021 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2021 m. rugsėjo 12 d. vaizdas, užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. B0F1EC61715E, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vaizdo įrašu fiksuojama sužalota nukentėjusioji (1 t., b. l. 38–40).

2021 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1789/2021(02) R. B. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų R. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, jog R. B. konstatuoti sužalojimai galėjo susiformuoti nugriuvus, tačiau, labiausiai tikėtina, kad žalojimai padaryti sudavus smūgius kietu buku daiktu į veidą (1 t., b. l. 51–52).

2021 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2032/2021(02) R. B. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų veido kaulų lūžių, R. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, jog R. B. konstatuoti sužalojimai galėjo susiformuoti nugriuvus, tačiau, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti sudavus smūgius kietu buku daiktu į veidą (1 t., b. l. 63–65).

2022 m. vasario 15 d. specialistas pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: 1. Kokie sužalojimai susiformuoja nugriuvus ir veidine dalimi kontaktuojant su grindiniu? Atsakymas: labiausiai tikėtina, kad nugriuvus ir veidine dalimi kontaktuojant su kieta buka plokštuma gali būti konstatuoti odos nubrozdinimai ir/arba poodinės kraujosruvos. Jeigu daiktas/plokštuma su kuria kontaktuoja kūno dalis yra lygaus ir sąlyginai minkšto paviršiaus (pvz: minkštųjų baldų dalis) tuomet odos nubrozdinimai gali ir nesusidaryti tačiau konstatuojamos hematomos ir giliųjų anatominių struktūrų pažeidimai. 2. Ar buvo odos nubrozdinimai konstatuoti 2021 m. rugsėjo 14 d. R. B. apžiūros metu? Atsakymas: R. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide ir po rentgenologinių tyrimų konstatuoti veido kaulų lūžiai. Odos nubrozdinimų konstatuota nebuvo. 3. Ar su nurodyta pinigine, kuri buvo pilna (piniginė pateikta specialistui) galėjo būti padaryti R. B. konstatuoti sužalojimai? Atsakymas: neatmetama galimybė, kad konstatuoti sužalojimai veide, galėjo susidaryti nurodytomis aplinkybėmis, nes pateiktas daiktas atitinka kieto, buko daikto savybes (1 t., b. l. 68–69).

2022 m. sausio 4 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėta 2021 m. balandžio 1 d. V. P. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta piniginė. Piniginė tamsiai rudos spalvos, atverčiama, susegama su viena per piniginės korpuso vidurį esančia sagute. Piniginė 12,5 cm ilgio, 4 cm paukščio per sulenkimą, 10 cm pločio. Atsegus ir atlenkus piniginę jos ilgis 25 cm. Piniginėje matomi įvairūs asmeniniai dokumentai, kvitai, gryni pinigai, monetos (1 t., b. l. 92–93).

2022 m. sausio 10 d. apžiūrėtas 2021 m. sausio 4 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas. Matomas vaizdo įrašas pavadinimu „20210912_205403.MP3. Vaizdo įraše matoma gyvenamoji patalpa, matoma moteris kambaryje apsirengusi žalios spalvos švarkeliu, mėlynos spalvos džinsais, moteris uždaro kambario duris, eina iš kambario uždaro duris, ant moters dešinės pusės veido matomas patinimas ir paraudimas (fotonuotrauka), moteris, vartodama necenzūrinius žodžius, priekaištauja vyriškiui, kad ją sumušė, sako, kad šįkart jam nedovanos. Vyriškis prašo moters patalpoje nerūkyti, išeiti į lauką, sako, kad ji girta. Moteris klausia, kur jos telefonas, vyriškis liepia eiti pačiai ir pasiimti jį (1 t., b. l. 107–109).

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. B. parodė, kur ji ir V. P. buvo įvykio metu, į kurią vietą jis jai sudavė. Taip pat parodė, kur ji sus sūnumi išėjo į kiemą ir ėjo link gatvės ir kur laukė atvažiuojančio sūnaus. Prodėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 153–174).

Iš 2022 m. sausio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. P. parodė vietą, kur tarp jo ir R. B. kilo žodinis konfliktas, kaip jis užsimojo pinigine priešais stovinčiai R. B., kur pinigine pataikė R. B.. Taip pat parodė, iš kur paėmė R. B. mobiliojo ryšio telefoną, kur jį nešėsi ir pradaręs šulinio dangtį įmetė šulinį. Taip pat parodo, kur jis rado R. B. gulinčią prie gatvės, kaip ją pakėlė (2 t., b. l. 140–151).

2022 m. sausio 25 d. akistatos metu V. P. ir R. B. parodė: V. P. į klausimą ar prisimena savo duotus parodymus ir ar juos tvirtina atsakė: jis V. P. savo ankščiau duotus parodymus tvirtina, parodo, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. su R. B. buvo giminės susitikime, ten kilus konfliktui, paprašė pusbrolio parvežti jį ir R. namo. Pusbrolis kartu su žmona ir teta, automobiliu jį su R. parvežė, pusbrolis iš karto išvažiavo, o jis su R. kartu atsisėdo kieme pavėsinėje ir ten pradėjo aiškintis santykius dėl jos gėrimo. Jis R. pasakė rinktis daiktus ir išeiti į savo namus. Ji plūdo jį negražiais žodžiais, kaip pasakė kad kartu negyvens, sėdėjo ant kėdžių, tada R. atsistojo įsiutusi puolė ant jo. Kai ji nuo kėdės atsistojo jam pasirodė, kad nagais norėjo kabintis jam į veidą, jis tada mostelėjo su ranka, kurioje turėjo piniginę, piniginė pataikė R. į veidą. Dešinėje rankoje turėjo piniginę, o pataikė R. į veido sritį, buvo tamsu nežino į kurią tiksliai vietą. Tada R. pašūkavo ant jo ir nuėjo į kambarį, jis liko pavėsinėje, kai išgirdo, kad R. kambaryje rėkauja ant vaiko iš pavėsinės ėjo į namus, konkrečiau į kambarį, įsijungė telefoną ir juo pradėjo filmuoti R.. Liepė R. išeiti iš namų, bet ji neišėjo, sėdėjo prieangyje ir rūkė. Tada išjungė filmavimą ir jai padavė striukę ir išvarė pro duris, jas uždarė ir liko namų viduje. Išvaryta R. prie namų durų rėkavo, negražiai jį vadino, paskui greičiausiai išėjo. Tada su sūnumi išėjo pažiūrėti kur R. nuėjo ir prie namo įvažiavimo vartų rado gulinčią R.. Jis paėmė R. už pažastų ir ją pakėlė nuo žemės ir sūnui liepė, kad jis palydėtų R. iki namų, į jos namus esančius (duomenys neskelbtini). Jie nuo namo vartų ėjo link PC (duomenys neskelbtini), tada jis nuėjo namo. R. B. į klausimą ar girdėjo ir suprato V. P. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes atsakė: ji R. B. girdėjo ir suprato V. P. parodymus. V. P. parodymų netvirtina, tvirtina savo ankščiau duotus parodymus ir parodo, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. buvome su V. P. jo giminės susitikime, vartojo alkoholį ir V. taip pat vartojo. Paskui apie 20:30 val. ar 21.00 val., V. pusbrolis su žmona ir teta, ją ir V. parvežė namo, adresu (duomenys neskelbtini). Su V. parėjo į namus, tikrai nebuvo pavėsinėje. Prisimena, kad tikrai buvo kambaryje, nes vaiko kambario durys buvo uždarytos. Būnant kambaryje kilo žodinis konfliktas V. jai sakė, kad ji jam gėdą padarė. Žodinio konflikto metu V. jai trenkė kairiu kumščiu į dešinį skruostą, po smūgio kažkurio laiko tarpo neprisimena, negali pasakyti, ar buvo nukritusi, bet buvo tikrai kambaryje. Tada atsipeikėjusi pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti V., prisimena, kad jis ją filmavo. Paskui pasiėmusi savo telefoną ji išėjo į kiemą per prieangį, norėjo išsikviesti policiją. V. tada paėmė iš jos telefoną ir metė į žemę. Ji tuomet įbėgo į kambarį, kur buvo sūnus ir prašė sūnaus duoti telefoną paskambinti. Jis jai nedavė telefono, nes bijojo ir nenorėjo konfliktų. Tada sūnus buvo išėjęs į namo kiemą ir ji buvo kieme, V. P. buvo kieme, matė, kad V. kažko ieško krūmuose. Tuomet ji nuėjo į namų vidų pasiimti rankinės, ji asmeniškai nematė, bet sūnus buvo kieme ir matė, kaip V. įmetė jos telefoną į šulinį. Po to, kai pasiėmusi rankinę ir striukę ėjo už namo vartų, kartu su ja ėjo V. ir sūnus. Būnant už vartų jai buvo silpna ir negera, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl buvo tikrai atsisėdusi ant žemės, galimai buvo ir atsigulusi. Tuo metu sūnus jau buvo iškvietęs jos vyresnįjį sūnų, kad jis atvažiuotų jos ir sūnaus pasiimti. V. ją įžeidinėjo, dėl to, kad nekiltų dar konfliktas ji ėjo link PC „(duomenys neskelbtini)“, ėjo iš pradžių viena, sūnus galbūt ėjo vėliau jai iš paskos. Kai atvažiavo vyresnysis sūnus jis ją ir jaunesnį sūnų parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten ir išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ji išėjo į kiemą iki jų automobilio ir su jais bendravo, jie jai siūlė medicininę pagalbą tačiau ji atsisakė, nes nebuvo kraujavimo buvo sumušimas, buvo gan nemažai išgėrusi. Pabendravusi su policijos pareigūnais grįžo namo. V. P. į klausimą, ar girdėjo ir suprato R. B. duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, ir ar su jos parodymais sutinka, atsakė: girdėjo ir suprato R. B. parodymus, jų netvirtina, laikosi savo parodymų, nes jo duoti parodymai yra teisingi. R. B. į klausimą, ar ji gerai prisimena 2021 m. rugsėjo 12 d. įvykio aplinkybes, atsakė: taip ji gerai prisimena minėto įvykio aplinkybes. R. B. į klausimą, ar 2021 m. rugsėjo 12 d. ji su V. P. buvo pavėsinėje, esančioje kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atsakė: ne, nebuvo su V. P. pavėsinėje, buvo tik namo kieme. R. B. į klausimą, kam priklauso mobiliojo ryšio telefonas, kurį V. P. įmetė į šulinį atsakė: mobiliojo ryšio telefonas priklauso jai. R. B. į klausimą kas mokėjo/moka už mobiliojo ryšio telefoną atsakė: mokėjo ir moka už mobiliojo ryšio telefoną ji. R. B. į klausimą, koks telefono pavadinimas, kurį V. P. į metė į šulinį atsakė: „Samsung Galaxy S10 Plius“. R. B. į klausimą, ar kai V. P. numetė telefoną ant žemės, ji telefoną nuo žemės pakėlė, atsakė: ji telefono, kai V. jį numetė ant žemės neėmė, sūnus paėmė telefoną ir sakė, kad padėjo pavėsinėje ant stalo. R. B. į klausimą, kiek jai smūgių sudavė V. P. atsakė: ji prisimena, kad jai sudavė vieną smūgį. Sudavė rankos kumščiu. Pinigine jai V. jokio smūgio nesudavė. V. P. į klausimą, ar ginčijotės/konfliktavote su R. B. namo kambaryje, atsakė: ne, kambaryje tarp jo ir R. B. nebuvo jokio konflikto, visas konfliktas vyko pavėsinėje. V. P. į klausimą, ar jis įmetė mobiliojo ryšio telefoną į šulinį atsakė: taip, mobiliojo ryšio telefoną į šulinį įmetė jis. V. P. į klausimą, dėl kokios priežasties įmetė mobiliojo ryšio telefoną į šulinį, atsakė: nežino dėl kokios priežasties įmetė telefoną į šulinį. Kai ji sėdėjo prieangyje, jo prašė atnešti telefoną, kai ją išvarė iš namų, paėmė telefoną iš pavėsinės nuo stalo ir įmetė į šulinį. Įmetė telefoną į šulinį tada, kai R. buvo nuėjusi nuo kiemo link gatvės. V. P. į klausimą, ar kas nors matė, kai jis įmetė telefoną į šulinį, atsakė: ne nematė, sūnui pasakė, kai jis klausė, kur mamos telefonas, tada pasakė, kad įmetė į šulinį, jis tą patį vakarą klausė, kai buvo kambaryje su sūnumi, tada jis jo paklausė. V. P. į klausimą, kam priklausė mobiliojo ryšio telefonas, kurį įmetėte į šulinį, atsakė: R. B. priklausė telefonas, tačiau telefonas paimtas jos vardu, už telefoną mokėjo jis. Telefonas ne „Samsung Galaxy S10 Plius“, o „Samsung Galaxy 7“, buvo paimtas iš Tele2. Jis už šitą telefoną mokėjo. R. B. parodė, kad V. P. mokėjo už senesnį telefoną. Ji dabar mokėjo ir moka internetu, galės pateikti sąskaitos išrašus. V. P. į klausimą, ar turi klausimą R. B. atsakė: klausimų neturi. R. B. į klausimą, ar turi klausimų V. P. atsakė: turiu vieną klausimą. Ar krūmuose ieškojai jos telefono. V. P. į R. B. klausimą atsakė: jis nieko neieškojo, sėdėjo pavėsinėje, pas jį krūmų nėra. Gal jos butelio, iš kurio gėrė, ieškojo, paskui jį rado kitoje vietoje. Jis telefono neieškojo, nes jis gulėjo pavėsinėje ant stalo. R. B. atstovas pagal įstatymą Andrėjus Zavtrakovas klausimų neturėjo (3 t., b. l. 5–10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, už šį nusikaltimą baudžiant viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ši veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Nusikaltimas BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas materialia sudėtimi, todėl įstatyme numatytų padarinių nustatymas yra būtina atsakomybės pagal vertinamą BK straipsnį sąlyga. Turto sunaikinimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis neigė smurtavęs savo sugyventinės atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad žodinio konflikto metu metė į neblaivią R. B. piniginę, išvijo ją iš namų, įmetė jos mobiliojo ryšio telefoną į šulinį. O šiais su sūnumi einant į gatvę pasitikti kito sūnaus, matė, kad ši buvo nugriuvusi, jis ją pakėlė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neseniai iš giminaitės D. Č. sužinojo, kad įvykio dieną, kai svečiavosi pas ją, R. B., kurią neblaivią ji vedė už parankės, buvo suklupusi ir kritusi ant laiptų. Mano, kad ji tada susižalojo. Jis jos nemušė.

Kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. po giminių susitikimo grįžus namo tarp jos ir sugyventinio V. P. kilo žodinis konfliktas, po ko jis kairės rankos kumščiu sudavė jai į veidą. Jai atrodo, kad neteko sąmonės, nuo smūgio galėjo nukristi. Paskui ji išvadino V. P. visokiais žodžiais. Ji išėjo lauką, norėjo kviesti policiją. Tada V. P. griebė jos telefoną ir jį sudaužė bei išmetė į šulinį. Ji paprašė sūnaus U. P., kad leistų iškviesti policiją. Jis iškvietė vyresnįjį brolį. Kai jis atvyko, ji su jaunesniuoju sūnumi išvyko pas vyresnįjį sūnų, iškvietė policiją.

Tai, kad R. B. sumušė jos sugyventinės V. P., ji nuosekliai minėjo ne tik duodama parodymus, tačiau ir filmuojama. 2022 m. sausio 10 d. apžiūrėtas 2021 m. sausio 4 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas. Matomas vaizdo įrašas pavadinimu „20210912_205403.MP3. Vaizdo įraše matoma gyvenamoji patalpa, matoma moteris kambaryje apsirengusi žalios spalvos švarkeliu, mėlynos spalvos džinsais, moteris uždaro kambario duris, eina iš kambario uždaro duris, ant moters dešinės pusės veido matomas patinimas ir paraudimas (fotonuotrauka), moteris, vartodama necenzūrinius žodžius, priekaištauja vyriškiui, kad ją sumušė, sako, kad šįkart jam nedovanos. Vyriškis prašo moters patalpoje nerūkyti, išeiti į lauką, sako, kad ji girta. Moteris klausia, kur jos telefonas, vyriškis liepia eiti pačiai ir pasiimti jį (1 t., b. l. 107–109). Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai R. B. priekaištaujant V. P. dėl jai suduoto smūgio, šis neneigia to, nesako, kad ji susižalojo kitoje vietoje ar kitokiu būdu.

Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta jos sugyventinio, ji taip pat nurodė skambinant bendruoju pagalbos telefonu. Iš šio įrašo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis ją sumušė, trenkė į veidą ir telefoną sudaužė. Pagal iškvietimą į L. P. namus atvykę policijos pareigūnai matė, kad nukentėjusioji R. B. yra akivaizdžiai neblaivi, tačiau įvykio aplinkybes paaiškino suprantamai. Ant jos veido matėsi kraujosruva, nukentėjusioji aiškino, kad ją sumušė vyras, taip pat nurodė, kad jis sudaužė jos telefoną.

Smūgio nukentėjusiajai sudavimo aplinkybių tiesioginių liudytojų nėra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jauniausias sūnus U. P., išgirdęs tarp tėvų kilusį konfliktą, parašė žinutę broliui L. P., kad šis atvyktų, o kviesdamas jį atvažiuoti, sakė, kad girdi, jog tėtis muša mamą. Teisme apklaustas liudytojas L. P. patvirtino, kad tėvas V. P. ne kartą smurtavo mamos atžvilgiu, vaikystėje auklėdamas yra smurtavęs ir prieš jį, tačiau mama vis jam atleisdavo, jie susitaikydavo.

Aukščiau nuodytas aplinkybes nukentėjusioji R. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su kaltinamuoju V. P., kur kiekvienas liko prie savo duotų parodymų apie įvykio aplinkybes.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu, ko pasekoje dėl jo tyčia kumščiu suduoto smūgio į veidą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina 2021 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2032/2021(02), kurioje R. B. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų veido kaulų lūžių, R. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, jog R. B. konstatuoti sužalojimai galėjo susiformuoti nugriuvus, tačiau, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti sudavus smūgius kietu buku daiktu į veidą (1 t., b. l. 63–65).

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina nustatytu, kad V. P. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., nukentėjusiajai būnant kambaryje, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veide, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kas sukėlė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tyčia, suvokdamas, kad suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į veidą gali sužaloti ją, ir to siekė, tai yra suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmu gali sukelti sužalojimus, tokiu būdu jis ir siekė sužaloti savo sutuoktinę.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai yra šeimos nariai, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jis kaltas ir baustinas.

Po konflikto, kurio metu V. P. tyčia sužalojo savo sugyventinę, jis, paėmęs R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ trenkė jį į grindinį, o po to paėmęs nuo žemės išmetė į šulinį. Kaltinamasis V. P. pripažino tyčia įmetęs telefoną „Samsung“ į šulinį, tik paaiškino manęs, kad už šį telefoną moka pinigus jis ir telefonas nuosavybės teise priklauso jam. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad telefonas „Samsung“ priklauso jai, už jį moka įmokas ji pati. Už anksčiau turėtą telefoną „Samsung“ įmokas mokėjo sugyventinis V. P.. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad 660 Eur žala už telefoną jai buvo atlyginta, dėl to civilinio ieškinio nereiškia.

Šių aplinkybių pagrindu laikytina nustatytu, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. po 20.30 val. įvykusio konflikto, būdamas namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), nuo pavėsinėje buvusio stalo, paėmė nukentėjusiajai R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10+ DS Prism White“, 645,48 eurų vertės, su jame įdėta atminties laikmena, 5,25 eurų vertės, nuėjo prie kieme esančio šulinio, atidarė jo dangtį ir įmetė į šulinį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S10+ DS Prism White“, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą R. B. priklausantį 650,73 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į tyčia sugadinto turto vertę, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja R. B. (2 t., b. l. 83–92), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75–82), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 95), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 96), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu bendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kadangi kaltinamasis vieną veiką pripažino, atlygino dalį padarytos žalos, dirba, teiktumas išnykęs, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismo manymu, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktai).

Kadangi kaltinamasis V. P. smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1213,22 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginimo (2 t., b. l. 44–46). Kaltinamasis nepripažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra kaltas dėl nesunkaus R. B. sveikatos sutrikdymo, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų, todėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl r. B. gydymo išlaidų laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1835,73 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl žandikaulio lūžio jai buvo atlikta operacija, po kurios dešiniame skruoste liko randas. Dėl rando įšalinimo ji kreipėsi į MB „Ąžuolyno medicinos klinika“, kur ją konsultavo plastikos chirurgas, už konsultaciją sumokėjo 60 Eur. Klinika sudarė rando šalinimo sąmatą, pagal kurią rando šalinimo procedūros kaina yra 1125 Eur. Procedūra iki šiol neatlikta dėl prastos nukentėjusiosios turtinės padėties. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad 660 Eur turtinę žalą už išmestą telefoną kaltinamasis atlygino, todėl šioje dalyje ieškinio nebereiškia.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai patvirtina jos turėtas išlaidas bei būsimas išlaidas dėl rando šalinimo, todėl civilinis ieškinys dėl likusios neatlygintos turtinės žalos – 1175 Eur atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat nukentėjusioji reiškia 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, rūpinosi dėl pasekmių, patyrė nepatogumus įgijo nepilnavertiškumo kompleksą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis smūgiavo į veidą, ko pasekoje dėl lūžusio žandikaulio buvo atliekam operacija, o po jos ant veido liko randas. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytu sužalojimu, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios R. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. P. priteistina 2000 eurų suma, kuri laikytina adekvačia ir proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų ir patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į sąskaitą (3 t., b. l. 146–148), jos sudaro 800 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais ir patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į sąskaitą (3 t., b. l. 146–148), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese advokato padėjėjui Andrėjui Zavtrakovui sumokėjo 800 eurų. Nukentėjusiosios pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir pirmosios instancijos teisme, taip pat surašant civilinį ieškinį, atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiu įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 27, 37, 106; 2 t., b. l. 35, 151), paliktini saugoti byloje; mobiliojo ryšio telefono dėžutė, saugoma Kauno miesto Santakos policijos komisariate, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 3 (tris) mėnesius švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 1213,22 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trylika eurų 22 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. 1175 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. B. turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajai R. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje; mobiliojo ryšio telefono dėžutę, saugomą Kauno miesto Santakos policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius