Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Civilinė byla Nr. B2-2659-221/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-11-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. B2-2659-221/2015Nutartis · 2015-12-29Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
B2-2659-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00492-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Modus“
Civilinė byla Nr. B2-2659-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00492-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.3.2; 3.4.3.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašoma: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Modus“; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kuriems yra susidaręs įsiskolinimas; 3) restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Renavita“; 4) nustatyti 14 481 Eur be PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 8 688,6 Eur be PVM atlyginimas administratoriui laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti šešių mėnesių restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą; 6) nustatyti, kad iš UAB „Modus“ sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, gali būti mokamos einamosios įmokos. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Modus“ yra bendrovė, kurios vykdoma ūkinė-komercinė veikla išimtinai susijusi su transporto sektoriumi (UAB „Modus“ teikia tarptautines automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas su transportu, pervežimais susijusias paslaugas). Bendrovė patiria laikinus sunkumus dėl šių priežasčių: augant įmonei, UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą didino skolintomis lėšomis, Parex banke overdrafto suma padidinta iki 260 658 Eur, po Parex banko bankroto UAB „Modus“ turėjo grąžinti skolintas lėšas, tai sumažino UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą, o prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga, prasidėjo teisminiai ginčai su AB Swedbank lizingas, 2009 m. per patį ekonominės krizės įkarštį UAB „Modus“ AB Swedbank lizingas reikalavimu grąžino didžiąją dalį lėšų pagal kredito ir overdrafto sutartis (kurios buvo suteiktos apyvartinėms lėšoms finansuoti, ir turėjo būti ilgalaikės), bei sumokėjo ženklias įmokas pagal lizingo sutartis, tačiau žadėti sutarčių pakeitimai, kurie turėjo padėti stabilizuoti būsimus pinigų srautus, nebuvo atlikti, UAB „Modus“ buvo priversta sudaryti daug susitarimų, kurie buvo naudingi vienašališkai Swedbank grupei, tarp jų lizingo sutarčių „surišimas“, kuris užtvėrė kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai, ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms, išpirktos transporto priemonės perėjo Swedbank nuosavybėn, nebuvo išduoti įgaliojimai transporto priemonių registracijos liudijimams gauti, dėl to negauta 10,4 mln. Eur pajamų, patirta 2,58 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų, patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei, dėl nurodytų veiksmų UAB „Modus“ prarado beveik visus partnerius Rusijos Federacijoje, įskaitant ir automobilių koncerną „Renault“, su kuriuo UAB „Modus“ turėjo sudariusi tiesioginę sutartį dėl ilgalaikių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų teikimo, sumažėjus UAB „Modus“ apyvartiniam kapitalui, UAB „Modus“ pradėjo trūkti lėšų pilnavertiškai vystyti veiklą, pradėjo vėluoti atsiskaitymai su partneriais, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų su užsakovais nevykdymo, pervežimai buvo atliekami samdytu transportu ir ieškota verslo partnerių prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, AB DNB lizingas taip pat nutraukė sutartis su UAB „Modus“, todėl ši negavo 3,2 mln. Eur pajamų, patyrė 0,336 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų. Be to, buvo patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei, dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 tūkst. Eur PVM nepriemoka biudžetui, vėluojant atsiskaitymams, UAB „Modus“ nuostolius didino priskaičiuojamos baudos ir delspinigiai, teisinės išlaidos, vien per 2012 metus UAB „Modus“ patyrė daugiau kaip 113 tūkst. Eur išlaidų, susijusių su baudomis ir delspinigiais (2013 m. – 11,6 tūkst. Eur, 2014 m. – 674 tūkst. Eur, įvertinus suformuotus atidėjimus lizingo ir kredito įmonėms baudoms ir delspinigiams padengti). Visa tai lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos, užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, bus toliau vykdoma ūkinė–komercinė veikla (pervežimai) ir uždirbamos pajamos, sumažinti veiklos kaštai, optimizuojama valdymo struktūra, pasirašytos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2015 m., UAB „Modus“ aktyviai derasi su transporto priemonių nuomotojais dėl papildomų 40 vilkikų nuomos, kuriuos išsinuomojus būtų toliau vykdomas ir plečiamas krovinių pervežimas, restruktūrizavimo laikotarpiu bus išnaudojami rezervai apyvartinėms lėšoms padidinti, UAB „Modus“ vykdo aktyvų darbą su debitoriais, siekdama sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus, UAB „Modus“ restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrės įsipareigojimų kreditoriams dengimo grafikus, prognozuojamus pinigų srautus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstys per restruktūrizavimo laikotarpį, bendrovės vadovybė ir akcininkai didelius lūkesčius ir įmonės perspektyvą mato paskutiniu metu atsigaunančiame ir stabilumą įgaunančiame transporto sektoriuje, kuriame yra sukaupta ilgametė patirtis ir užsitarnauta gera reputacija partnerių atžvilgiu, prognozuojama, kad 2016 m. bus pasiekta ne mažesnė nei 3,5 mln. Eur metinė apyvarta, 2017 m. – 5,9 mln. Eur, 2018 m. – 7,6 mln. Eur, 2019 m. – 7,9 mln. Eur.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Iš pareiškėjo pateikto 2015 m. birželio 12 d. balanso (teismui pasiūlius, naujesni duomenys apie įmonės finansinę būklę nebuvo pateikti) duomenų matyti, kad atsakovės įmonė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 14 176 193 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 537 634 Eur (transporto priemonės – 64 168 Eur, po vienerių metų gautinos sumos – 2 101 Eur, atidėtojo mokesčio turtas – 471 366 Eur), trumpalaikio turto už 13 638 559 Eur (atsargos – 276 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 16 924 Eur, pirkėjų įsiskolinimas – 12 431 Eur, kitos gautinos sumos – 13 602 954 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 974 Eur). Pagal minėtą balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 19 262 415 Eur, iš jų – 18 949 902 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pareiškėjas pateiktame 2015 m. birželio 12 d. duomenimis sudarytame kreditorių sąraše nurodo, kad pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 434 139 Eur sumą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir VĮ „Regitra“ duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas netinkamai nurodė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą ir turimo turto kiekį. Iš civilinės bylos dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo (bylos Nr. eB2-860-413/2015), matyti, kad AS „Reverta“ nurodė, jog UAB „Modus“ jai skolinga 217 391 Eur, tačiau šios kreditorės įsiskolinimas kreditorių sąraše sudaro 152 238,06 Eur. Taip pat bendrovė į balansą yra įtraukusi 64 168 Eur vertės transporto priemones, tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad bendrovės vardu buvusios įregistruotos transporto priemonės yra išregistruotos. 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenimis, pagrindinį bendrovės turtą sudaro 13 602 954 Eur gautinų sumų. Šis turtas bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse įvardytas kaip kompensacija negautoms pajamoms atlyginti, nurodant, kad ši suma grindžiama negautomis pajamomis nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus transporto priemones. Nustatyta, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais konstatuota, jog UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ teisėtai ir pagrįstai nutraukė su atsakove UAB „Modus“ sudarytas lizingo sutartis, kurių pagrindu atsakovei buvo perduotos valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį transporto priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013). Nei nagrinėjamoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad UAB „Modus“ būtų pareiškusi ieškinį paminėtoms lizingo bendrovėms dėl kompensacijos priteisimo ar nuostolių atlyginimo, taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vykdytų (inicijuotų) derybas su šiomis bendrovėmis dėl lizingo sutarčių atnaujinimo ar kompensacijos sumokėjimo (CPK 178 str.). Dėl to spręstina, kad pareiškėjas be pagrindo į balansą kaip trumpalaikį įmonės turtą įrašė 13 602 954 Eur sumą, kurią, pareiškėjo teigimu, sudaro kompensacija dėl negautų pajamų, UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ nutraukus su atsakovu sudarytas lizingo sutartis.

Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nustačius, kad bendrovės turtas sudaro ne 14 176 193 Eur, bet ne daugiau nei 573 239 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažiau nei 5 434 139 Eur (pridėjus 65 152,94 Eur AS „Reverta“ finansinio reikalavimo skirtumą, jie sudarytų 5 499 291,94 Eur), t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse tik abstrakčiai nubrėžtos būsimos bendrovės veiklos gairės, t. y. ji siekia toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, bendradarbiauti su esamais ilgamečiais užsakovais ir potencialiais klientais, siekia atnaujinti buvusius ir ieškoti naujų verslo santykių. Iš esmės visos prognozuojamos gauti pajamos planuojamos iš pagrindinės įmonės veiklos – transporto paslaugų, planuojamas kiekvienais metais pardavimo pajamų didėjimas, tačiau nenurodomas tokio planavimo pagrindimas. Verslo plane abstrakčiai nurodyta, kad bendrovė nuomosis transporto priemones, yra deramasi dėl tokių sutarčių sudarymo, tačiau nepateikiami įrodymai apie tokias derybas. Taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatomas papildomas darbuotojų priėmimas, abstrakčiai nurodant, kad dėl šiuo metu rinkoje esančios situacijos įmonė greitai patenkintų reikiamų profesionalių darbuotojų poreikį. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus. Nors juose nurodoma, jog planuojama atnaujinti verslo santykius su tarptautinėmis kompanijomis, kurios 2010–2013 metais lėmė didžiąją bendrovės pajamų dalį, tačiau ši hipotetinė prielaida neleidžia spręsti, kad 2015 metais bendrovė turi didelės vertės užsakymų (pareiškėjo pateiktas tarptautinės transporto organizacijos „LKW Walter“ raštas neįrodo, kad atsakovės įmonė su šia bendrove yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį, o sutartys su „HCS Transport&Spredition“ buvo sudarytos 2009 metais, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos šiuo metu yra vykdomos). Pažymėtina ir tai, kad iš balanso duomenų ir pelno (nuostolių) ataskaitos galima daryti išvadą, kad bendrovė veikia minimaliai: nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais sudaro 0 Eur, pardavimo pajamos sudaro tik 10 000 Eur, iš išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąrašo matyti, kad per 2015 metų pirmąjį pusmetį buvo išrašytos tik keturios PVM sąskaitos faktūros. Pareiškėjas nurodo, kad bendrovė iš turėtų 160 darbuotojų jų teturi 10, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad šiuo metu apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu tėra 9. Be to, pareiškėjo duomenimis, tik vienas bendrovės darbuotojas dirba vairuotoju. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad bendrovė šiuo metu nuomojasi transporto priemones ir darbuotojus, reikalingus automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitoms su transportu, pervežimais susijusioms paslaugoms teikti (CPK 12, 178, 185 str.). Vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri iki šiol buvo nuostolinga (per 2015 metų pirmąjį pusmetį atsakovės įmonė patyrė 83 564 Eur nuostolių), paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Modus” su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo kreipiasi penktą kartą. Visus kartus restruktūrizavimo bylą buvo atsisakyta iškelti, nutartys Lietuvos apeliacinio teismo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos. Per tą laiką UAB „Modus“ veiklos rodikliai tik prastėjo (tai pagrindžia finansiniai duomenys). Formaliai keisdama restruktūrizavimo plano metmenis, bendrovė nepriėmė realių sprendimų ir verslo plano, galinčio padėti atkurti įmonės veiklą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atsisakytina iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2, 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964, buveinės adresas: Kauno m. Perkūno al. 30-1).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (įmonės kodas 132274964, buveinės adresas: Kauno m. Perkūno al. 30-1) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 35 025,63 Eur.

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams A. A., A. M., B. T., J. J., J. Ž., R. S., R. V., R. G., V. D., A. S., M. P., M. L., R. S., R. B., V. K.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė