Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-515-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
AN2-515-919/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02458-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Pareiškėjas
D. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-515-919/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02458-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. (toliau – pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos atstovo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate gautas D. D. pareiškimas apie tai, kad, jos manymu, D. D., kuriam priskirta jų bendrų trijų vaikų laikinoji globa, nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi, nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra gauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vaiku buvo nesirūpinama, todėl taikyti administracinės atsakomybės numatytos ANK 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą tirti Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, pareiškėjos atstovo skundo netenkino ir skundžiamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. V. 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, paliko nepakeistu. Teismas padarė išvadą, jog vaiko interesai nebuvo pažeisti, todėl pagrindo D. D. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nėra.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde pareiškėjos D. D. atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį - grąžinti bylą tirti Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

5.1. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo priimta 2021 m. liepos 9 d. nutartis, apklausė liudytojus, tačiau vertindamas jų parodymus, padarė neteisingas išvadas dėl to, kad byla negrąžintina iš naujo nagrinėti. Skundo autoriaus teigimu, teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas R. K., kuris, be kita ko, teigė, kad „iš medicininių dokumentų nematyti, kad kokie nors asmenys trukdytų vaikui gydytis", tačiau trukdymas vaikui gydytis yra teisinė, o ne medicininė kategorija, t. y. gydytojai neturi kvalifikacijos ir pareigos vertinti ir konstatuoti trukdymo vaikui gydytis, o privalo vertinti, ar yra prielaidos manyti, kad vaikui gydymas yra būtinas, todėl teismas negalėjo remtis minėtu liudytoju samprotavimu kaip pagrindžiančiu išvadą, kad tėvas D. D. netrukdė D. D. motinai nuvesti D. pas gydytoją R. K.. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kaip nurodė ir liudytojas R. K. kad „D. D. yra sakęs, kad jei pacientui pasirodo nauji simptomai, kad ji kreiptųsi į jį", ką, remiantis byloje esančiais įrodymais, D. D. ir bandė padaryti, tačiau D. D., remdamasis tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. D. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. D., neva suteikia tik jam teisę spręsti dėl D. D. teiktinų sveikatos priežiūros paslaugų, to neleido.

5.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nei suteikta teisė D. D. vienam spręsti dėl vaikams teiktinų sveikatos priežiūros paslaugų, nei apribota D. D. teisė spręsti dėl vaikams teiktinų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl pareiškėjos atstovo įsitikinimu, D. D. sąmoningai klaidino šeimos gydytoją A. Ž. dėl to, kad D. D. neturi teisės organizuoti D. D. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir dėl to, kad tik D. D. nuomonė dėl D. D. teiktinų sveikatos priežiūros paslaugų yra privaloma.

5.3. Skunde pažymima, jog atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išreikštą teismo nuomonę, kad nebuvo išsiaiškinta, ar D. D. turinčiam sveikatos problemų, tikrai nebuvo reikalingas apsilankymas pas kvalifikuotą gydytoją, ir nebuvo įvertinta, ar tėvas pagrįstai nekliudo vaiko motinai nuvesti pas gydytoją, siekiant objektyviai įvertinti D. D. apsilankymo pas gydytoją R. K. pagrįstumą ir tėvo atsisakymo leisti nuvesti D. D. pas gydytoją R. K. pagrįstumą, byloje buvo pateiktas prašymas skirti teismo deontologinę ekspertizę, pateikiant teismo ekspertui administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) 7, 17-28 lapuose esančią medžiagą, tačiau šis prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Pareiškėjos atstovo manymu, Kauno apylinkės teismą bylą išnagrinėjo neišsamiai, t. y. aiškinimąsi, ar D. D. turinčiam sveikatos problemų, tikrai nebuvo reikalingas apsilankymas pas kvalifikuotą gydytoją, ir ar tėvas pagrįstai neleidžia vaiko motinai nuvesti pas gydytoją, iš esmės grindė liudytojų nuomone apie tėvų pareigą rūpintis vaiko sveikata, o ne byloje esančiais medicinos dokumentais apie D. D. sveikatą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pareiškėjos atstovo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad pagrindo D. D. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nėra. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta objektyvių duomenų, kad būtų pagrindas D. D. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniu skundu pareiškėjos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiant, jog teismas netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, padarė neteisingas išvadas dėl to, kad byla negrąžintina iš naujo nagrinėti, tačiau sutikti su pareiškėjos atstovo skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

11. Nagrinėjamu atveju nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną D. D. atžvilgiu priimtas negavus objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad D. D. nesirūpino savo vaiku dėl ko nėra pagrindo jam taikyti administracinės atsakomybės numatytos ANK 73 straipsnyje. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, atliekant pareiškėjos D. D. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą dėl galimai D. D. nesirūpinimu vaikų sveikatos priežiūra, buvo kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių gauti informaciją apie D. šeimą, buvo atlikta siuntimą išrašiusios gydytojos D. Z. apklausa, taip pat apklausta šeimą gydanti gydytoją A. Ž., bendrauta su šeimos atvejo vadybininke D. K., taip pat surinkta ir ištirta kita reikšminga informacija, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja apibendrinusi pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo metu surinktus duomenis, konstatavo, jog nebuvo gauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad vaikais buvo nesirūpinama. Pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjos atstovo pateiktą skundą, tikrindamas Institucijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, teismo posėdyje apklausė pareiškėją D. D., liudytojais apklausė gydytoją R. K., vaikų ligų gydytoją B. S., Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoją I. G., šeimos gydytoją A. Ž., D. D. ir ištirtų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad vaiko interesai nebuvo pažeisti, todėl pagrindo D. D. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nėra. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju, leistų daryti priešingą išvadą, nei buvo padaryta priėmus Institucijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį.

12. Kaip nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai VTAS darbuotoja I. G., šeimos gydytoja A. Ž., Santariškių pediatrijos centre vaikų neurologjjos skyriaus vaikų ligų gydytoja B. S. patvirtino, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. D. nesirūpina vaikų sveikatos priežiūra. Priešingai, šeimos gydytoja patvirtino, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikų sveikata rūpinosi mama D. D., o po teismo sprendimo – tėvas D. D.. Ji nežino tokių atvejų, kad jų kuriam nors vaikui pagal išrašytus siuntimus pas gydytojus specialistus, o tėvas būtų jų tyčia nerealizavęs. Jų vaikas D. D. turi nemažų sveikatos problemų, tačiau tėvo prižiūrimas, visur buvo nuvestas, kur gydytojai siuntė. Vaikų neurologė B. S. nurodė, jog jie pateikia tik rekomendacijas dėl vaiko gydymosi, o po to stebi paciento būklę. VTAS skyriaus atstovė patvirtino, kad skyriaus duomenimis, vaikų tėvas D. D. tinkamai rūpinasi vaikų priežiūra, ugdymu, sveikata. Tėvas lankosi pas šeimos gydytoją, taip pat gydytojus specialistus, psichologo konsultacijas, kreipiasi vaikams susirgus, vykdo nurodymus dėl gydymo. (duomenys neskelbtini) d. D. D. su sūnumi lankėsi pas vaikų endokrinologą apžiūrai ir kraujo tyrimui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, siuntimą pas gydytoją R. K. išrašė ne D. D. ir D. D. šeimos gydytoja A. Ž., o kita šeimos gydytoja D. Z., kuriai D. D., atvykusi į polikliniką be vaiko, paaiškino, kad ji jau susitarusi su specialistu, todėl ji parašė siuntimą, nors pagal vaiko medicininės knygelės duomenis nebuvo matyti, kad toks siuntimas konsultacijai reikalingas. Šeimos gydytoja A. Ž. paaiškino, kad nenuvykus šiai konsultacijai, vaiko sveikatai pavojus nebuvo sukeltas.

13. Nors pareiškėjos atstovo teigimu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neįsigilinus į visas aplinkybes, nepagrįstai netenkinus pateikto prašymo skirti teismo deontologinę ekspertizę, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog atliekant pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, nustatinėjamos ne visos pareiškėjai abejones keliančios aplinkybės arba aplinkybės, kurias yra būtina išsiaiškinti pareiškėjos nuomone, o tik tos aplinkybės, kurios yra reikšmingos tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. D. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl išdėstytų aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atstovo skundas atmetamas kaip nesudarantis pagrindo šią teismo nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos D. D. atstovo advokato G. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis