Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2062-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e1-2062-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18167-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
I. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2062-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18167-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – skirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. R. 2021 m. birželio 5 d. apie 19.30 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį D. R., tai yra tyčia, rankoje laikytu stikliniu buteliu ne mažiau kaip keturis kartus smogė jam į galvą bei į ranką, kuria dengėsi, tokiu būdu nukentėjusiajam D. R. padarė odos pažeidimą pakaušio dešinėje pusėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji I. R., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad D. R. yra jos sutuoktinis, jie susituokę beveik 20 metų, turi tris vaikus. 2021 m. birželio 5 d. dienos metu su sutuoktiniu D. R. vartojo alkoholį, o vakare, tikslaus laiko neatsimena, jų namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynė D. šventė savo gimtadienį, todėl pakvietė ją su vyru pasivaišinti. Kieme, prie staliuko atsisėdo kaltinamoji, jos sutuoktinis, kaimynė D. ir jos draugė, visi vartojo alkoholį. Namuose buvo jos pilnametė dukra L. R., kuri vakare, tikslaus laiko neatsimena, su D. išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, o joms grįžus, kaltinamoji sutuoktiniui pasakė, kad nori eiti namo, tačiau D. R. pasakė, kad nori likti lauke. Kaltinamoji supykusi paėmė tuščią arba beveik tuščią stiklinį degtinės butelį ir juo kelis kartus smogė sutuoktiniui į galvą, kiek tiksliai kartų smogė, nepamena, gali būti, kad smogė ne mažiau kaip keturis kartus. Suprato, kad jos smūgiai sukels jam fizinį skausmą, to ir norėjo. Nesiekė jo sužaloti sunkiai, apie pasekmes negalvojo. Po įvykusio konflikto ji išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir grįžo po maždaug 30 min., o D. R. galva buvo apibintuota, suprato, kad kol jos nebuvo, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė D. R. pagalbą. Grįžusi ir toliau pyko ant sutuoktinio, kadangi jis toliau sėdėjo prie stalo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, ji suprato, kad bus sulaikyta, o vykti į areštinę, kurioje jau dėl ankstesnių nusikaltimų yra buvusi, nenorėjo, todėl pasiėmė pirmą pasitaikiusį virtuvinį peilį ir juo pati įsipjovė į kairės rankos dilbį vidinėje pusėje. Pjaudamasi ranką, suvokė ką daro, nesistengė atimti sau gyvybės. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su sutuoktiniu D. R. susitaikė, gyvena kartu. Kaltinamoji paaiškino, kad alkoholis turėjo įtakos jos veiksmas, būdama blaivi taip nebūtų pasielgus, mano, kad jai yra reikalinga gydytis nuo alkoholio (b. l. 105–106, 118–119).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis D. R., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad I. R. yra jo sutuoktinė, jie susituokę virš 20 metų, turi tris vaikus. 2021 m. birželio 5 d. dienos metus (duomenys neskelbtini), kaimynė D. sėdėjo kieme su drauge, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Jos sėdėjo prie stalo, valgė, gėrė alkoholį ir minėjo nesenai buvusį D. gimtadienį. Vėliau D. pakvietė jį ir jo sutuoktinę I. R. prie jų prisijungti. Jis ir I. R. atsisėdo prie stalo kartu su D. ir jos drauge vartojo alkoholį. Jie jau prieš tai buvo išgėrę alkoholio. Namuose buvo ir jo dukra L. R., tačiau ji kartu su jais prie stalo nesėdėjo, alkoholio nevartojo, buvo blaivi. Apie 17.00 val., tikslaus laiko neatsimena, L. R. kartu su D. išėjo į netoliese esančią parduotuvę, o tuo metu jis, I. R. ir Dainos draugė liko prie stalo, toliau vaišinosi. Kai dukra grįžo, buvo maždaug 18.00 val. Tuo metu jo sutuoktinė I. R. pasakė jam, kad eitų namo, tačiau jis pasakė, kad dar nori pabūti lauke. Sutuoktinė užpyko ant jo, čiupo stiklinį degtinės butelį, kuris buvo tuščias arba su nedaug skysčio ir tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus smogė juo jam į galvą. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą, galva pradėjo kraujuoti. Tuo metu, kai ji smogė, jis sėdėjo. Jai nesipriešino, jos nemušė, nesigynė. Kai ji jam smogė, jis dešine ranka užsidengė galvą, tačiau tik nuo paskutinių smūgių, nes pradžioje to padaryti nespėjo, jos smūgių nesitikėjo. Prie jų priėjo L. R., kuri I. R. liepė liautis jį mušti ir išeiti apgalvoti, ką padarė jam. I. R. išėjo, o netrukus į kiemą atvažiavo greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Anksčiau I. R. yra smurtavusi prieš jį, dėl smurto prieš ją yra teistas ir jis. Dėl šios priežasties jis medikams pamelavo apie tikrąsias sužalojimo aplinkybes ir pasakė, kad susižalojo pats, nesakė, kad sužalojimus patyrė dėl to, kad buteliu jį mušė jo sutuoktinė. Medikai siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisakė. Galvos pažeidimas paviršinis, tačiau ją skaudėjo. Šiek tiek patinus ir dešinės rankos plaštaka, kuria, kaip minėjo, dengėsi galvą nuo I. R. smūgių. Kai medikai išvyko, netrukus grįžo I. R., kuri buvo agresyvi, pradėjo šaukti kaimynei ir jos draugei, kad šios paliktų jį ramybėje. Tada jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją. I. R. nesakė, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai. Jie atvyko labai greitai. Kartu su policijos pareigūnais jis nuėjo į butą, kuriame gyvena ir kur tuo metu buvo I. R.. Policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes, I. R. pasakė, kad nori į tualetą. Ten nuėjusi, iš jo ji išėjo kraujuojančia ranka dilbio srityje. Suprato, kad ji virtuviniu peiliu prasiplovė odą, imitavo venų prapjovimą. Dėl I. R. veiksmų jis patyrė fizinės žalos. Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereiškia (b. l. 73–74).

Liudytoja L. R., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su tėvais I. R., D. R. ir jaunesniu broliu gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 5 d., apie 17.00 val. kaimynė D. kartu su savo drauge V., buvo jų bendro naudojimo uždarame namo kieme. Vėliau D. pasikvietė jos tėvus, ir jie visi sėdėjo lauke prie stalo. Liudytoja kartu su jais prie stalo nebuvo, alkoholio nevartojo. Apie 18.00 val. liudytoja su D. išėjo į parduotuvę, o V. ir abu jos tėvai liko sėdėti prie stalo namo kieme. Jai išeinant niekas nesipyko, visi buvo sveiki, nesužaloti. Maždaug po 15-20 min. liudytoja kartu su D. grįžo į namo kiemą, L. R. nuėjo į namus, o D. liko kieme. Būdama name, išgirdo triukšmą iš kiemo. Pagal balsą atpažino, kad rėkia jos mama, ir suprato, kad ji šaukia ant tėčio. Girdėjo, kaip ji jam sakė, kad šis tučtuojau eitų namo. Kaip suprato, tėtis dar nenorėjo eiti namo, sakė, kad nori pabūti gryname ore. Kadangi mama ir toliau rėkė ant tėčio, ji išėjo į lauką, pažiūrėti, ko jie barasi. Kai išėjo į lauką, matė, kad tėtis sėdi prie stalo, o mama stovi šalia jo. Matė, kaip ji nuo stalo paėmė stiklinį butelį nuo degtinės, kuris buvo beveik tuščias, ir I. R. ne mažiau kaip keturis kartus juo smogė D. R. į galvą. Po mamos smūgių, jam pradėjo kraujuoti galva. Tiek ji, tiek kaimynė D. pasakė I. R., kad geriau ši tegul išeina, apmąsto, ką padarė. I. R. išėjo iš kiemo į gatvę. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai sutvarstė D. R. galvą. Medikams išvykus, maždaug už dešimt minučių į kiemą sugrįžo I. R.. Tuo metu visi buvo lauke: tiek ji, tiek D. R., tiek D. ir V.. Tik įėjusi į kiemą, I. R. pradėjo šaukti „atiduokit mano vyrą“. Suprato, kad ji pavydėjo, nors tam pagrindo nebuvo jokio. Tėtis iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jiems dar neatėjus į kiemą, I. R. pradėjo šaukti, kad ji prasipjaus venas. Kai policijos pareigūnai atėjo į kiemą, tėtis kartu su pareigūnais nuėjo namo. Ji liko kieme, kas buvo name, nematė, tačiau netrukus išgirdo ant stalo numesto peilio garsą. Langas buvo praviras, todėl tą garsą girdėjo. Įbėgusi į namą, pamatė, kad jos mamos I. R. ranka, kiek pamena, kairė, vidinėje dilbio dalyje įpjauta ir kraujuoja. Ji kartojo, kad nusižudys, blaškėsi. Šalia buvo policijos pareigūnai. Įvykio metu jos mažamečio brolio J. R. namuose nebuvo, jis tuo metu svečiavosi pas atskirai gyvenantį kitą jų brolį D. R.. Mano, kad įtakos jos mamos I. R. veiksmams prieš jos tėvą D. R., turėjo ta aplinkybė, kad ji „padaugino alkoholio“. Kai tėvai būna blaivūs, jie sutaria gerai (b. l. 89–91).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė D. R., kuriam buvo sužalota galva, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,37 promilės neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo I. R. – susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi. D. R. paaiškino, kad su V. M. ir D. L. bei dukra L. R. buvo namo kieme, vartojo alkoholinius gėrimus. Prie D. R. priėjo iš namo išėjusi jo sutuoktinė I. R. ir norėjo, kad jis eitų į namus, tačiau jam nesutikus, būnant visiems asmenims kieme, prie stalo, I. R. pasiėmė nuo stalo stiklinį alkoholio butelį ir apytiksliai keturis kartus tyčia trenkė jam į galvos sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. I. R., išvežtai į Kauno klinikas, nustatytas 4,03 promilės girtumas (b. l. 20–23).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad gautas D. R. pranešimas, apie tai, kad prieš 15 min. jo žmona I. R. jį sumušė, trenkė per galvą (b. l. 34–37).

Iš 2021 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 24–25, 27–32).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas 0,5 litro talpos stiklinis degtinės „Moskovskaya“ butelis, virtuvinis peilis juodos spalvos plastiko kriaunomis bei asmens tapatybės kortelė (b. l. 38–39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. nustatytas odos pažeidimas pakaušio dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu (b. l. 59–61).

Asmens testo išraše nurodyta, kad 2021 m. birželio 5 d., 20.35 val. D. R. nustatytas 2,83 promilės neblaivumas (b. l. 70).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad I. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir suprasdama savo neteisėtų veiksmų pobūdį, tyčia smurtavo nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu, kuomet 2021 m. birželio 5 d. apie 19.30 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, rankoje laikytu stikliniu buteliu ne mažiau kaip keturis kartus smogė sutuoktiniui D. R. į galvą bei į ranką, kuria dengėsi, tokiu būdu nukentėjusiajam D. R. padarė odos pažeidimą pakaušio dešinėje pusėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. R. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, paaiškindama, jog konfliktas kilo dėl to, jog D. R. nenorėjo eiti į namus, todėl ji supykusi ant vyro, paėmė stiklinį nuo degtinės butelį ir juo kelis kartus smogė sutuoktiniui į galvą, dėl ko jam pradėjo kraujuoti galva ir po ko jis apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, ką patvirtina liudytojos L. R. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kuriuose užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės bei nukentėjusiojo patirti sužalojimai, priežastiniu ryšiu sietini su kaltinamosios atliktais smurtiniais veiksmais, kas patvirtinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog D. R. nustatytas odos pažeidimas pakaušio dešinėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Iš asmens testo alkoholiui nustatyta, jog kaltinamoji, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami I. R. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. R. visiškai įrodyta. Nukentėjusysis D. R. yra kaltinamosios I. R. sutuoktinis, jie gyvena kartu, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

I. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 167–169).

Kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji I. R. teista už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 134–136), teistumas yra neišnykęs, todėl laikytina kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, bausta administracine tvarka (b. l. 144–147), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruota 2021 m. birželio 6 d., diagnozuota F10.8 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 151), priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 152), Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 159), kaltinamoji nedirba (b. l. 148).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. R. teisiama antrą kartą, bausta administracine, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinama, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant I. R. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, su įpareigojimais.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajai I. R. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, teista už analogiško nusikaltimo padarymą, jog smurtavo prieš savo sutuoktinį D. R., bausta administracine tvarka, nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmė – 2 (dvejiems) metams, neskiriant kaltinamajai intensyvios priežiūros. Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą, kaltinamoji įpareigotina laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir, kadangi kaltinamoji išreiškė sutikimą – gydytis nuo alkoholizmo.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), gydytis nuo alkoholizmo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji smurtavo prieš savo šeimos narį, bei šią nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, taip pat į tai, kad praeityje yra teista dėl smurto prieš savo sutuoktinį D. R., šios nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartotinė dėžė su stikliniu degtinės „Moskovskaya“ buteliu, popierinis paketas su virtuviniu peiliu juodomis kriaunomis, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 44–45), sunaikintini.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. R. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu I. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kartotinę dėžę su stikliniu degtinės „Moskovskaya“ buteliu, popierinį paketą su virtuviniu peiliu juodomis kriaunomis, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 44–45), sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

I. R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis