Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. atstovės advokatės Sondros Venslovienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo, R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 20 d., apie 15.00 val., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), R. K., įsigijo ir, neturėdamas naftos produktų įsigijimo dokumentų, 4 talpyklose ir vilkiko DAF XF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bake laikė akcizais apmokestiną energinį produktą – 1637,15 litrus naftos produkto – dyzelino, kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius, neatitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) rodiklių reikalavimų, kurio vertė 1162,38 Eur (30,6 MGL). R. K. šiais veiksmais pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punktą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu R. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą su akcizais apmokestinamų prekių – 1637,15 litrų dyzelino bei 2 (dviejų) 1000 l plastikinių talpų, 2 (dviejų) 25 l plastikinių talpų, 35 l plastikinės talpos, 3 (trijų) kuro siurblių konfiskavimu.Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad R. K. kaltė surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, todėl jis baustinas administracine nuobauda. Skirdamas nuobaudą teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Taip pat pritaikius ATPK 26 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas konfiskavo daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai.Apeliaciniame skunde R. K. atstovė advokatė Sondra Venslovienė (toliau – atstovė, advokatė) prašo panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės tesimo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. K. veiksmuose 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.Apeliaciniame skunde advokatė nurodo, kad vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsniu, teisena šioje byloje vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, t. y. taikytini ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Skunde pažymi, kad 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas, nepateikdamas jokių motyvų ir paaiškinimų, visiškai nepagrįstai, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, t. y. iki 2017 m. gegužės 20 d. Pažymi, kad priežastis, kodėl buvo pratęsta senatis, visiškai nepriklausė nuo apelianto veiksmų ar neveikimo, R. K. į bylos nagrinėjimą 2016 m. lapkričio 8 d. dieną buvo atvykęs, pasirengęs ir būtų davęs paaiškinimus teisme, todėl iš jo pusės jokio bylos vilkinimo nebuvo, o terminas buvo pratęstas dėl pačių pareigūnų netinkamai atlikto bylos tyrimo. Kadangi terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 20 d., o 2017 m. gegužės 17 d nutarimas priimtas skubotai ir apelianto vertinimu, padarius visą eilę reikšmingų bylos nagrinėjimui ir nutarimo priėmimui procesinių pažeidimų.Skunde nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, nustatęs esminius bei kliudančius bylą nagrinėti teisme protokolo trūkumus grąžino bylą gražino Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Apelianto advokatės nuomone pareigūnai patikslindami protokolo jo trūkumų neištaisė. Protokolas pasipildė tik papildoma abstrakčia veika - įsigijimu bei nuoroda į papildomą teisės aktą - Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles, tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė šių taisyklių pažeidimas, protokole visiškai nepasisakė, nenurodė, kuo pasireiškė laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo neteisėtumas; nenurodė, kokių konkrečiai ir kaip, kokia apimtimi, kokybės rodiklių neatitiko kuras; taip ir nekonkretizavo, kuo pasireiškė apelianto veikos neteisėtumas, t. y. ar jis neturėjo jų įsigijimo dokumentų, ar jų nepateikė tikrinimo metu, ar jis jų negalėjo atspausdinti, jei jie buvo įforminti elektroninėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad Apelianto neva neteisėti veiksmai nekonkretizuoti ir paties teismo nutarime bei pareigūno vieninteliame tarnybiniame pranešime. Skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodoma, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Advokatė skunde pažymi, kad teismo buvo prašyta spręsti dėl protokolo turinio ir atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau teismas pareikšto prašymo nenagrinėjo. Pažymi ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi pati institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.Skunde pareiškėjo atstovė atkreipia dėmesį, kad iš esmės teismo nutarimas priimtas vadovaujantis vienintelio liudytojo A. V. parodymais ir jo vienintelio tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje. Pažymėtina, kad visi kiti rašytiniai įrodymai byloje yra tik šalutiniai dokumentai, kuriuose nefiksuotos jokios įvykio aplinkybės, o tėra tik tyrimo rezultatai, vieni patys nepatvirtinantys jokios R. K. kaltės. Skunde advokatė pažymi, kad byloje davęs parodymus liudytojas A. V. nurodė, kad rusakalbiams buvo surašyti nutarimai. Be to, A. V. teigė, kad rusakalbiai viso kiekio, dėl kurio neteisėto įsigijimo ir laikymo kaltinamas apeliantas, nenurodė, o nurodė vienas jų 100 litrų, o kitas - gal mažiau. Šioje nagrinėjamoje byloje nutarimai nebuvo pateikti. Vertintina, kad rusakalbiams surašyti nutarimai turi esminę reikšmę šioje byloje, kadangi juose turėtų būti užfiksuotos to paties įvykio aplinkybės, kurios, kaip matyti iš pareigūno duotų paaiškinimų teisme, iš esmės skiriasi nuo protokole, kuris surašytas apeliantui, nurodytų aplinkybių.Be to, skunde nurodoma, kad byloje taip ir liko neatskleista tiesa, ar nustatant bylos aplinkybes ir apklausiant rusakalbius dėl jos aplinkybių dalyvavo kompetentingas vertėjas, nes Apelianto teigimu, vertėjas nedalyvavo, o jis pats vertėjavo pareigūnams vietoje apklausiant rusakalbius, o liudytojas A. V. nurodė, kad nežino, ar dalyvavo vertėjas. Apelianto atstovė vertina tai, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą ir nepareikalaudamas byloje nurodytų nutarimų, kuriuose užfiksuotos esminę reikšmę byloje turinčios aplinkybės, iš esmės pažeidė pareigą bylą išnagrinėti išsamiai ir objektyviai, padarė esminį procesinį pažeidimą, dėl ko priimtas nutarimas turėtų būti naikinamas, o byla nutraukiama.Skunde nurodoma, kad apeliantas prašė liudytojais apklausti K. R. ir V. O.. Be to, liudytojais pakartotinai teismas prašytas apklausti šiuos asmenis ir po A. V. paaiškinimų, kurie nebuvo išsamūs daugeliu aspektu bei buvo prieštaringi. Vertintina, kad rusakalbių asmenų apklausa dėl bylos aplinkybių turėtų esminę reikšmę nustatant tiesą byloje. Nurodo, kad teismas jokių motyvų nei posėdžio metu, nei nutarime dėl pateikto prašymo netenkinimo nenurodė ir prašymą atsisakė tenkinti ir tokiu savo sprendimu netenkinti prašymo teismas iš esmės pažeidė pareigą bylą išnagrinėti išsamiai ir objektyviai. Skunde pažymima, kad teismas nemotyvuotai netenkino ir prašymo liudytoja apklausti J. D., kuri būtų liudijusi kuro mėginių paėmimo tvarką, kurią vadovavosi pareigūnai ir kaip tie mėginiai buvo paimti, nes liudytojas A. V. to paaiškinti negalėjo.Apelianto atstovė skunde teigia, kad duodamas paaiškinimus teisme A. V. neatskleidė visos bylose esmės ir aplinkybių, daugelis jo paaiškinimų prieštarauja vieni kitiems, o aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, priemonių neaiškumams pašalinti dėl liudytojo parodymų prieštaravimo ir paties rašytam tarnybiniam paaiškinimui ir kitoms neva nustatytoms bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nesiėmė, o nutarime pasirėmė prieštaringais parodymais.Advokatė skunde pažymi, kad iš esmės teismo nutarimas priimtas vadovaujantis vienintelio liudytojo A. V. parodymais ir jo vienintelio tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje. Liudytojas A. V. aiškiai pripažino, kad nesiaiškino ir jokio tyrimo neatliko, kam priklauso transporto priemonė vilkikas DAF XF su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netikrino, kurioje įmonėje dirbo R. K., netikrino, kokia įmonė, kurią stebėjo su kolega, dar kartą patvirtina, kad bylos tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, o jokių dokumentų iš apelianto ir nebuvo pareikalauta. Apelianto atstovė skunde pažymi, kad liudytojo parodymais verčia abejoti ir faktinė įvykio vieta dėl kurios apeliantas teismui teikia papildomus įrodymus (t. y. nuotraukas) byloje, kurie patvirtina, kad liudytojas, būdamas už tvoros, faktiškai net niekaip negalėjo matyti, kas vyksta teritorijoje. Advokatė pateikė teismui nuotraukas vertinimui, kurios iliustruoja, kad visą teritoriją juosia aukšta aklina tvora, todėl pareigūnas niekaip negalėjo, būdamas už jos, matyti, kas vyksta viduje. Prašo teismo vertinti šias nuotraukas. Apelianto atstovė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame tarnybiniame liudytojo paaiškinime nurodyta, kad rusakalbiai žodžiu neva pripažino, kad į talpyklą pylė kurą, kurį tikėjosi parduoti. Advokatės teigimu, tarnybinis paaiškinimas nepatvirtina įsigijimo fakto, o tik neva ketinimą parduoti. Atstovė skunde daro išvadą, kad jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad apeliantas įgijo kurą iš rusakalbių, t. y. kuro įsigijimo faktas byloje neįrodytas. Advokatė pažymi, kad administracinė atsakomybė negali būti taikoma už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti administracini teisės pažeidimą. Skunde nurodo, kad liudytojas A. V. taip pat nepašalino abejonių ir apie kokį apskritai kuro kiekį, jo neva įsigijimą ar laikymą, eina kalba byloje; liudytojo parodymai patvirtina ir tai, kad iš tiesų R. K. dalyvavimas kuro pylime neįrodytas, nes liudytojas pripažino, kad nematė, kas ir kaip prijungė žarnas ir pylė kurą į vilkiko DAF XF su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baką.Advokatė skunde akcentuoja, kad vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Pabrėžia, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Advokatės nuomone, teismas neteisėtai ir nepagrįstai skyrė apeliantui 2000,00 Eur baudą, nes vadovavosi ANK 209 straipsnio 5 dalimi. Nurodo, kad apeliantas pripažįstamas kaltu, turėtų būti, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, kur kas mažesnė nei sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog R. K. padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 163² straipsnio 1 dalyje ir teisingai paskyrė nuobaudą bei pagrįstai skyrė administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą. R. K. atstovė advokatė Sondra Venslovienė apeliaciniame skunde kelia nuobaudos skyrimo termino klausimą, nurodydama, kad nepagrįstai, nemotyvuota 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi šį terminą pratęsė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apylinkės teismas pratęsė terminą nutartyje nurodydamas, kad dėl pažeidimo tyrimo negalima spręsti asmens atsakomybės klausimo, todėl šis terminas pratęstinas. Terminas pratęstas ne ilgiau nei vieniems metams motyvuota nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas R. K. atžvilgiu pratęstas nepagrįstai ar pažeidžiant įstatymo nuostatas.Apelianto atstovė taip pat teigia, jog 2016 m. gruodžio 30 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nepašalinti esminiai trūkumai. Tačiau, pažymėtina, kad iš naujai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame iš esmės nurodyti visi ATPK 260 straipsnyje numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, pažeidimo esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas ir kiti būtini duomenys. Apelianto atstovė teigia, jog teismo posėdžio metu nurodė, kurie trūkumai nepašalinti ir prašė bylą grąžinti institucijai, tačiau teismas dėl to nieko nepasisakė. Apygardos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, teismas institucijai grąžinti bylą surašyti patikslintą protokolą gali tik tuo atveju, kai yra esminių protokolo trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė R. K. veikos neteisėtumas, nurodyta kad R. K. įsigijo ir, neturėdamas naftos produktų įsigijimo dokumentų, 4 talpyklose ir vilkiko DAF XF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bake laikė akcizais apmokestiną energinį produktą – 1637,15 litrus naftos produkto – dyzelino, kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius, neatitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) rodiklių reikalavimų, kurio vertė 1162,38 Eur (30,6 MGL). Protokole aiškiai įvardinta, kokį teisės aktą savo veiksmais pažeidė R. K., t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punktą. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visi esminiai protokolo elementai nurodyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolas laikomas surašytu nepažeidžiant įstatymo normų.Priešingai, negu tvirtinama skunde, R. K. kaltė padarius ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėto administracinio teisės pažeidimo požymių buvimo R. K. veiksmuose grindė ne tik rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, R. K. paaiškinimu, muitinės laboratorijos tyrimų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), išvada dėl naftos produkto kiekio, pažyma apie galiojančias nuobaudas, pažyma dėl akcizais apmokestinamų prekių įvertinimo, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu dėl sulaikytų ne Bendrijos prekių (benzino, dyzelino) įvertinimo, foto nuotraukomis , tarnybiniu pranešimu dėl tyrimo, VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) grupės 2017 m. vasario 25 d. pažyma apie transporto priemonę, iš kurios matyti, kad transporto priemonė DAF XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. V. parodymais. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino kiekvieną įrodymą ir jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas.Advokatė skunde teigia, kad teismas netenkino apelianto prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus K. R. ir V. O.. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, teismas tokio prašymo netenkino. Apygardos teismas pažymi, kad byloje pakanka duomenų, rašytinių įrodymų ir vaizdinės medžiagos, kuriais apylinkės teismas grindė savo sprendimą, todėl liudytojų kvietimas, būtų perteklinis procesinis veiksmas. Taip pat pažymėtina, kad liudytoju apklausto pareigūno A. V. parodymais netikėti apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Jo suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. A. V. teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su aplinkybėmis nurodytomis jo 2016 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime. Advokatė skunde itin išsamiai analizuoja liudytojo A. V. parodymus, nurodydama tam tikrus jo parodymų neatitikimus. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, žmogus gali ir nevisiškai tiksliai atsiminti įvykius ir aplinkybes, o teismo pareiga yra vertinti liudytojo parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir spręsti apie jų įrodomąją vertę. Pirmos instancijos teismas savo sprendimą grindė liudytojo parodymais, todėl darytina išvada, kad liudytojo A. V. parodymai yra patikimi ir apeliacinės instancijos teismo vertintini, kaip tinkamas įrodymų šaltinis. Liudytojas apklaustas teismo posėdžio metu, panašiai kaip ir tarnybiniame pranešime, nurodė, kad turėjo informacijos, jog toje teritorijoje yra perkamas kuras iš Rusijos vilkikų ir po to perparduodamas. A. V. su kolega 2016 m. gegužės 20 d. nuvažiavo prie teritorijos, kurioje yra minėta įmonė ir stebėjo aplinką. Po pietų, apie 14.30 val., prie teritorijos atvyko du Rusijos automobiliai, kuriems sargas atidarė vartus. Pamatė, kaip R. K. priėjo prie jų ir pasisveikino su vairuotojais bei jiems parodė, kur važiuoti. Po to matė, kaip R. K. atsivaro siurbliuką, kuris buvo ant ratų, abu kartu su vienu iš vairuotojų žarną įdėjo į vilkiko baką ir pradėjo pumpuoti iš vilkiko kurą. Matė žarną, nuvestą į sandėlio vidų. R. K. buvo su pirštinėmis ir vairuotojams padavinėjo įrankius. Kitas vairuotojas kurą pumpavo į teritorijoje stovintį kitą vilkiką. Jam į tą automobilį kurą pilti nurodė R. K.. Vairuotojai kurą pylė ir iš vilkikų bakų, ir iš turėtų talpų. Viskas užtruko apie 30 min. Visą laiką R. K. buvo prie vairuotojų. Baigiant jiems pumpuoti, liudytojas su kolega perlipo per tvorą ir priėjo prie artimiausio vilkiko. Pareigūnai nuėjo į sandėlio vidų ir ten rado plastikinę talpą, kurioje buvo pripilta kuro. R. K. iš pradžių pradėjo sakyti “vyrai gal nereikia, daug pažįstamų turiu policijoje“. Pareigūnai iškvietė ekipažą, muitininkus ir buvo užpildyti įvykio dokumentai. Buvo išimta apie 1,5 tonos kuro. Tada R. K. atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus. Tiek jam, tiek abiem Rusijos piliečiams, vilkikų vairuotojams, buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Vilkikų vairuotojai aiškino, jog prieš atvažiuojant jie skambino R. K. ir susitarė, kad parduos kurą. Pareigūnai visų trijų prašė pateikti kuro įsigijimo dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Advokatė skunde nurodo, kad liudytojas pripažino, kad negirdėjo jokio garso, o tik matė ir prie skundo pateikė fotonuotraukas, kurias prašė vertinti, nurodydama, jog teritoriją juosia aklina tvora, todėl pareigūnas negalėjo nieko matyti. Apeliacinės instancijos teismas apžiūrėjęs fotonuotraukas, jų nepriima kaip įrodymo ir nevertina. Pateiktos fotonuotraukos negali būti vertinamos, kaip tinkamas įrodymas todėl, kad jos neinformatyvios. Apygardos teismui neaišku kokia vieta, teritorija ir kokiu adresu užfiksuota nuotraukose, nenurodyta data, laikas ir kiti duomenys, kurie fotonuotraukas sietų su nagrinėjamu pažeidimu. Liudytojas A. V. parodė, kad jie stebėjo teritoriją naudodami ir žiūronus, nurodė, kad buvo atidaryti teritorijos vartai, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad liudytojas galėjo matyti R. K. veiksmus ir iš jų spręsti apie jo neteisėtą veiką. Advokatės nuomone teismas turėjo į bylą išreikalauti nutarimus priimtus K. R. ir V. O. atžvilgiu, nes jie turi esminės reikšmės šiai bylai. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvieno traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens klausimas sprendžiamas pagal jam pareikštą kaltinimą (surašytą protokolą), o kitų asmenų administracinio teisės pažeidimo bylose dėl galimai tos pačios veikos priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės reikšmės šiuo aspektu.ATPK 163² straipsnyje numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatytus veiksmus, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL). Šio pažeidimo dalykas yra akcizais apmokestinamos prekės, be to, kilti atsakomybei būtina, kad tokios prekės būtų laikomos, gabenamos, naudojamos, realizuojamos arba jomis prekiaujama, pažeidžiant nustatytą tvarką. ATPK 163² straipsnio 3 dalis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, kuris nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytas akcizais apmokestinamų prekių sąrašas – tai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energiniai produktai ir elektros energija. Pagal šį įstatymą energiniai produktai, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai. Pažeidimas numatytas 163² straipsnio 3 dalyje padaromas tyčia. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad R. K. veiksmai atitinka ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, nes, priešingai nei teigia apelianto atstovė, R. K. tyčiniais veiksmais pažeidė akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo tvarką ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punktą.Pažeidimo numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas vadovavosi ATPK 30 straipsnio, 30² straipsnio normomis, įvertino tai, kad R. K. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė, kad jis administracine tvarka nebaustas ir pagrįstai paskyrė baudą, mažesnę nei ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis – 2000 eurų baudą. Advokatė neteisi skunde nurodydama, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 5 dalimi. Apylinkės teismas nutarime aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo ATPK 163² straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į ANK 209 straipsnio 5 dalį ir skyrė R. K. ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijos ribose numatytą nuobaudą – baudą su akcizais apmokestinamų prekių - 1637,15 litrų dyzelino konfiskavimu.Pažymėtina, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu buvo konfiskuota daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimti daiktai – 2 (dvi) 1000 l plastikinės talpos, 2 (dvi) 25 l plastikinės talpos, 35 l plastikinė talpa, 3 (trys) kuro siurbliai. Apygardos teismo nuomone nekonfiskavus pažeidimo padarymo daiktų, nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, R. K. veika teisingai kvalifikuota, esant visiems būtiniesiems ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiams, nuobauda paskirta teisingai nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taikylių. Dėl šių priežasčių keisti ar naikinti 2017 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.