Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2018 m. liepos 22 d., apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje, Kaune, smurtavo prieš savo sugyventinę J. J., abipusio konflikto metu tyčia delnu jai sudavė smūgį į veido sritį, kairį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 32-33), kad su J. J. gyvena jau apie penkerius metus, veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną su J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, vaikščiojo po Kauno senamiestį, kur dėl kažkokių priežasčių susipyko. Jiems abiems besivaidijant ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, jį J. įžeidė vadindama visokiausiais žodžiais, kurių kartoti nenori, todėl jis įsikarščiavo ir trenkė jai per veidą. Sekančią dieną jis sužinojo, kad dėl jo suduoto smūgio į veidą ji paskambino į policiją. Šiuo metu jie su J. yra susitaikę, jis jos atsiprašė, pastaroji atleido, toliau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį.

Nukentėjusioji J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (b. l. 16-17), kad 2018 m. liepos 22 d. naktį su G. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, vaikščiojo po Kauno senamiestį. Susipyko, konflikto priežasties dėl girtumo nepamena. Jiems besivaidijant, (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje G. jai trenkė delnu į kairį skruostą. Ji niekur dėl jai sukelto fizinio skausmo nesigydė, nesikreipė į teismo medikus, su savo sugyventiniu susitaikė, pastarajam pretenzijų neturi, nes jis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tarnybiniu pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12-14) nustatyta, kad smurtą patyrusi J. J. paaiškino, kad G. B. jai kumščiu vieną kartą trenkė į kairį skruostą sukeldamas skausmą. Matyti patinimas kairiame skruoste.

Apžiūros protokolu (b. l . 23) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti lauko kameros fiksuojamas vaizdas ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankirta, Kaune. Jame užfiksuotas konfliktas tarp G. B. ir J. J..

2018 m. liepos 22 d. G. B. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas, smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis G. B. 2018 m. liepos 22 d., apie 03.15 val. (duomenys neskelbtini). sankirtoje, Kaune, smurtavo prieš savo sugyventinę J. J., abipusio konflikto metu tyčia delnu jai suduodamas smūgį į veido sritį, kairį skruostą. Tokiu būdu smurtaudamas kaltinamasis nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie yra kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys sugyventiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį, kartu gyvenančią sugyventinę, kas G. B. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 63).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu, bausmę atlikęs (b. l. 44-56), administracine tvarka baustas (b. l. 37-40), psichiatrijos klinikoje nesigydė/nesilankė (b. l. 61), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 60), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurios paskyrimu kaltinamasis sutinka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 1 d.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Byloje esantis nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turtintis daiktas, vaizdo įrašas (CD) (b. l. 22), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti viešųjų darbų bausmę 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 60 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę, viešuosius darbus 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 40 (keturiasdešimt) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vaizdo įrašą (CD), esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.