- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1451-840/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., VĮ Turto bankas, VMI ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jis – pareiškėjas E. A. – po tėvo V. A. mirties 1994 m. sausio 27 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjo E. A. teismo posėdžio metu: E. A. (pareiškėjas) ir V. K. (suinteresuotas asmuo) yra V. A. ir G. A. vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. A.. Po tėvo mirties jo mama G. A. savo sutuoktinio palikimo nepriėmė. Pareiškėjo mama G. A. mirė (duomenys neskelbtini). V. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. A. mirties pareiškėjas priėmė jo tėvo V. A. palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo žemės sklypą, perėmė žemės ūkio įrankius bei mirusio tėvo asmeninius daiktus. V. A. palikimo niekas kitas nepriėmė ir į jį nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškėjo E. A. pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad jos brolis E. A. rūpinosi po tėvo V. A. mirties likusiu turtu. Jų tėvai nors ir buvo susituokę, tačiau bendro ūkio nevedė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo E. A. pareiškimą nepateikė.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo E. A. pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas E. A. ir suinteresuotas asmuo V. K. yra V. A. ir G. A. vaikai. Pareiškėjo tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mama G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
V. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – 1997 m. atkūrus nuosavybės teises.
Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės V. B. 2009 m. vasario 4 d. liudijime nurodyta, kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro archyvuose nuo 2000 m. liepos 4 d. iki 2009 m. vasario 4 d. paveldėjimo byla po V. A. mirusio (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas.
Kauno regioninio valstybės archyvo 2017 m. liepos 7 d. rašte nurodyta, kad Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros 1973–1992 m., Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1992–1996 m. ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1992–2000 m. dokumentuose žinių apie tai, kad V. A. buvos sudaręs testamentą ir jo palikimui buvo sudaryta paveldėjimo byla, nėra.
Lietuvos notarų rūmų 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodyta, kad buvusios Kaišiadorių rajono notarės R. A. 1997–2008 m. archyviniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
Pareiškėjo E. A. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad jis po tėvo V. A. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė tėvo paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir suinteresuoto asmens V. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
V. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. E. A. po tėvo V. A. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes prižiūrėjo kaip savo likusį turtą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties. V. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad E. A. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. A. turtą. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas E. A. mirusio tėvo V. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. A. (gim. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.