- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-11
- Bylos Nr.
- 2-1703/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GRIVZAS“, uždarosios akcinės bendrovės „SKULAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „JUNGTINIS DUJŲ CENTRAS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „GRIVZAS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SKULAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „GRIVZAS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SKULAS“ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ČIA“ vardu pareikštą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JUNGTINIS DUJŲ CENTRAS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „GRIVZAS“ ir UAB „SKULAS“, veikdami BUAB „ČIA“ vardu ir savo ieškinį įvardindami netiesioginiu actio Pauliana, prašė pripažinti BUAB „ČIA“ ir UAB „JUNGTINIS DUJŲ CENTRAS“ sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją – grąžinti BUAB „ČIA“ 1 378 614,83 Lt. Ieškovai nesutinka su bankroto administratoriaus išvada, kad pagrindo ginčyti šiuos sandorius nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintu reglamentavimu siekiama kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą. Ypatingą teisinį statusą šiame procese turi bankroto administratorius. Kreditoriai savo teises įgyvendina ne tiesiogiai, o būtent per teismo paskirtą administratorių ar kreditorių susirinkimą. Savo ruožtu kreditoriams suteiktos priemonės kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti bankroto procedūrų ekonomiškumą ir koncentruotumą. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus teisę patenkinti savo turtinius reikalavimus, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareikštas netiesioginis ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad administratorius analizavo ginčijamus sandorius ir konstatavo, kad jie atitiko įmonės veiklos praktiką. Bankroto administratorius taip pat neatsisakė esant kreditorių susirinkimo nurodymams kreiptis į teismą bei ginčyti šiuos sandorius ateityje. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad ieškinys neatitinka netiesioginiam ieškiniui keliamų reikalavimų. Be to, teismo nuomone, administratoriaus veiksmus kreditorius galėjo skųsti kreditorių susirinkimui arba kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantai UAB „GRIVZAS“ ir UAB „SKULAS“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti kreditorių teisių gynimo būdai nėra vieninteliai, be to, nėra privalomi kaip neteisminė teisių gynimo tvarka. Bankroto administratoriaus ataskaitos skundimas kreditorių susirinkimui ar pastarojo sprendimo ginčijimas neatitiktų operatyvumo principo. Apeliantai neturi sprendžiamojo balso kreditorių susirinkime, todėl galimybė pakeisti administratorių yra nedidelė. Siekiant to išvengti, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama kreditorių teisė kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, kai administratorius to nedaro arba atsisako daryti. ĮBĮ įtvirtinto įstatyminio reglamentavimo negalima aiškinti taip, kad visais atvejais tik administratorius turi teisę ginčyti sandorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis nagrinėjamos bylos klausimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių teise ginčyti šios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius.
Teismų praktikoje minėta kreditorių teisė yra pripažįstama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda” ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001). Tokia teismų pozicija iš esmės grindžiama siekiu nesiaurinti kreditorių teisių ir interesų gynimo galimybių. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atitinkamiems atskirojo skundo argumentais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos.
Nepaisant išdėstyto, būtina pažymėti, kad toks ieškinys, koks yra pateiktas šiuo metu, negali būti priimtas nagrinėti, nes nėra aiškus jo turinys – negalima daryti vienareikšmės išvados, byloje pareikštas actio Pauliana ar netiesioginis ieškinys (CPK 135 str.). Actio Pauliana ir netiesioginio ieškinio institutai nėra tapatūs (CK 6.66, 6.68 str.). Įstatymas nenumato apelianto įvardijamo netiesioginio actio Pauliana, o ir pats apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu nagrinėjamoje situacijoje galėtų būti suderinami šie skirtingi ieškiniai. Taigi pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti ir tik po to spręsti, ar atitinkamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus (CK 138 str.).
Pažymėtina, kad pareiškimo suinteresuoto asmens vardu padavimas neįgalioto vesti bylą asmens, kaip pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d. 8 p.), net ir laikantis pirmosios instancijos teismo pozicijos, jog byloje buvo pareikštas netiesioginis ieškinys, šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes nagrinėjamoje byloje netiesioginio ieškinio atveju būtent apeliantai būtų laikytini suinteresuotais asmenimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.