- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-1910-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07124-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vedėjai Vilmai Adamavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. K., V. V., Ž. K., D. J., J. G. ir R. A. L. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjai D. K., V. V., Ž. K., D. J., J. G. ir R. A. L. (toliau – ir pareiškėjai) su 2013 m. lapkričio 21 d. skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: pripažinus, kad pareiginės algos bazinį dydį ir pareiginės algos koeficientus reglamentavę teisės aktai prieštaravo Konstitucijai: D. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; V. V. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; Ž. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; J. G. – nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; D. J. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; R. A. L. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; pripažinus, kad pareiginės algos koeficientus reglamentavę teisės aktai prieštaravo Konstitucijai: D. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; V. V. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; Ž. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; J. G. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); D. J. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); R. A. L. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)Lt (t. 1, b. l. 1–21). Pareiškėjai skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl atlyginimų mažinimo valstybės tarnautojams, ypač Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, Konstitucija, jos 48 straipsnio 1 dalimi, konstituciniais teisinės valstybės, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, nuosavybės neliečiamumo principais, nurodo, be kita ko, 2009 m. balandžio 23 d. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 49-1935), kuris įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d., ir 2009 m. liepos 17 d. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 91-3916), kuriuose buvo sumažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) pirmininko, jo pavaduotojo ir narių pareiginės algos koeficientai (t. 1, b. l. 1–21).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog Komisijos pirmininku ir Komisijos nariams apskaičiuotas ir faktiškai išmokėtas darbo užmokestis buvo grindžiamas tuo metu galiojančiu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo teisiniu reglamentavimu, kurio Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, negalėjo kvestionuoti (laikyti abejotinu ar ginčyti). Todėl, Komisija daro išvadą, jog ji veikė tinkamai, teisėtai ir sąžiningai, t. y. skaičiuodama pareiškėjų darbo užmokestį laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų (t. 2, b. l. 4–7).
II
Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė prašė vadovautis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus,išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., V. V., Ž. K., D. J., J. G. ir R. A. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, b. l. 30-58). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų D. K., V. V., Ž. K., D. J., J. G. ir R. A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.