- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-02-03
- Bylos Nr.
- 2-84
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė (pran.), Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr.2-252-33/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ridlita“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ ieškinį atsakovei S. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, bankrutuojančios UAB “Ridlita” administratorius UAB “Simpatija”, 2004 m. lapkričio 26 d. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (b.l.2-3,20) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl žalos, padarytos neperduodant turto įmonės administratoriui, išieškojimo iš atsakovės, UAB „Ridlita“ direktorės, S. S.. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria UAB „Ridlita“ iškelta bankroto byla, ir neperduoda ieškovui įmonės turto bei dokumentų. Neperduotas turtas – 3 transporto priemonės (VĮ „Regitra“ pažyma), kurias turto vertintojas įvertino 11 300 Lt (2000+8500+800). Ieškinio suma – 11 450 Lt (11 300 Lt + turto vertintojo išlaidos 150 Lt). Pareikšdamas ieškinį ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės ne didesnės vertės kaip 11 450 Lt nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, uždrausdamas jį perleisti arba įkeisti kitiems asmenims (CPK 144, 290, 291 str.). Teismas nurodė, kad prašymas tenkintinas, nes, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliantė nurodo, kad:
1) pažeista laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra: ne laiku išsiųstas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuorašas, klausimą teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešta apeliantei apie prašymo nagrinėjimą;
Šalies argumentai
2) ieškinyje nurodytas netinkamas ieškovas ir neteisingi duomenys;
3) pažeistas rūšinis teismingumas, t.y. ši byla yra teisminga apylinkės teismams, nes ieškinio suma neviršija 100 000 Lt;
4) apeliantė perduoti bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų negalėjo, nes jie buvo 2000 ir 2003 metais neteisėtai paimti.
5) administratorius su antstoliu 2004-08-12 paėmė įmonės dokumentus, daro jai žalą;
6) nurodytu ieškinyje turtu (transporto priemonėmis) įmonė nedisponavo nuo 2000 metų;
7) administratorius neatleido apeliantės iš darbo ir tinkamai su ja neatsiskaitė;
8) teismas iki šiol neišnagrinėjo apeliantės prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos skyrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirtąjį skundą ieškovas prašo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą ir nurodo, kad:
1) UAB „Simpatija“ paskirta BUAB „Ridlita“ administratoriumi teismo nutartimi;
2) Ieškinys teismingas jį nagrinėjusiam teismui, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas visi pareikšti ieškiniai teismingi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui;
3) Teismas nepažeidė apeliantės teisės į gynybą, posėdžio viešumo ir procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, nes prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka pagal CPK nuostatas;
Šalies argumentai
4) Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas, nes ieškinio suma didelė, o BUAB direktorė nėra iki šiol pateikusi įmonės turto ir finansinės atskaitomybės;
5) Apeliantė nėra pateikusi atsiliepimo į ieškinį dėl žalos atlyginimo;
6) Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės išeina už skundo nagrinėjimo ribų ir negali būti pagrindu naikinti teismo priimtą nutartį (CPK 320 str.);
7) Apeliantės reikalavimas dėl darbo užmokesčio yra naujas reikalavimas, kuris draudžiamas kelti atskirtajame skunde (CPK 312, 338 str.), todėl neturi būti nagrinėjamas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 230 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantė ginčija pirmos instancijos teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumą ir teisėtumą.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos suinteresuotos šalies prašymu tiek pareiškus ieškinį teisme, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK I dalies IX skyriaus penkto skirsnio nustatyta tvarka. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t.y. dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, o apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 153 str. 2 d.).
Pagal CPK 148 straipsnio pirmą dalį, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, jos taikomos nepranešus atsakovui.
Šiuo atveju pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo nepranešti apeliantei apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą, kadangi pagal bylos dokumentus matyti, jog yra reali grėsmė, kad turtas, kurio atžvilgiu prašymas taikomas, gali būti perleistas kitiems asmenims ar kitaip sutrukdyta laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui. Beje, apeliantės valdytoje įmonėje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo (b.l.21-23), apeliantė nurodo, kad įmonės dokumentai buvo paimti, o nurodytas turtas nėra įmonės nuosavybė. Nėra pagrindo naikinti teismo nutarties ir dėl apeliantės argumento, kad įmonė nedisponuoja nurodytomis transporto priemonėmis nuo 2000 metų. Juo labiau, kad pagal ieškovo pateiką VĮ „Regitra“ pažymą apie nuosavybės teise įregistruotas transporto priemones matyti, jog trijų transporto priemonių savininku yra UAB „Ridlita“ (b.l. 12-13), be to, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus.
Pažymėtina, kad apeliantė turi teisę prašyti teismo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ar netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, prieš tai įmokėjusi į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą sumą arba nurodžiusi laiduotoją (CPK 146 str.). Tokį prašymą apeliantė gali pateikti pirmos instancijos teisme. Tuo atveju, jei teismas, išspręsdamas bylą iš esmės, atmes ieškovo reikalavimą, užstatas bus grąžintas apeliantei.
Be to, teisėjų kolegija dėl apeliantės prašymo dėl galimų jos nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš ieškovo, pažymi, kad teismas, gali, tačiau neprivalo, pareikalauti, jog ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.). Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo pasinaudoti šia savo diskrecijos teise; juo labiau, kad apeliantė ir nenurodė, kokie nuostoliai jai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Nors pirmosios instancijos teismas ir pažeidė proceso teisės normą, numatytą CPK 292 straipsnyje, nes apeliantei 2004 m. lapkričio 30 d.nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo nuorašas nebuvo išsiųstas per tris dienas (išsiųsta 2004-12-24, b.l.27), tačiau tai nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuorašo išsiuntimo atsakovui data reikšminga teisės apskųsti teismo nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, įgyvendinimui, kuri atsiranda nuo jos įteikimo datos, o apeliantės teisė apskųsti nutartį apeliacinės instancijos teismui nebuvo pažeista. Todėl iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai (2-8 punktai), nesusiję su skundo dalyku, todėl nenagrinėjami, o minėti argumentai gali būti reikšmingi ir vertinami, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir priimant sprendimą dėl ieškinio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė civilinio proceso įstatymo bei ĮBĮ nuostatų, ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti šios teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nutartį.