Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Virginijus Gedeikis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. P., atstovui advokatui Romanui Lupeikai, iš­nag­ri­nė­jo S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 12 d., 10⁰⁵ val., Plungės gatvėje, Rietavo mieste, S. P. būdamas lengvai girtas vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemones, apsvaigusiems nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. teisme kaltę pripažino, patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas vartojęs alkoholį iš vakaro, pagiringas nesijautė, todėl važiavo į turgų Rietave, dėl savo padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kuri jam reikalinga dirbant tolimųjų reisų vairuotoju.

Atstovas advokatas Romanas Lupeika prašo S. P. prašymą dėl ATPK 30¹ str. taikymo tenkinti, kadangi tam pagrindų yra.

Pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiojo patrulio A. Ž. surinkta pirminė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūno A. Ž. tarnybinis pranešimas; S. P. blaivumo testo duomenys; pranešimas dėl S. P. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; pažeidėjo raštiškas pasiaiškinimas, kuriame kaltę pilnai pripažino ir gailisi.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad S. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, taip pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

S. P. pateikė teismui prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. paskyrus piniginę nuobaudą, neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, sutuoktinė A. P. nedirba ir negauna jokių socialinių draudimo išmokų. Kadangi darbo pobūdis tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reikštų, kad jam tektų palikti šį darbą ir prarasti visas šeimos gaunamas pajamas. Taip pat nurodė, kad abu su sutuoktine turi garbingo amžiaus mamas, kurios turi pastovių sveikatos sutrikimų, yra pensininkės, sutuoktinės mama A. L. yra neįgali, turi didelių specialių poreikių, todėl jas dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas. Kartu su prašymu pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį jog jis yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodoma, jog S. P. kaimynų charakterizuojamas teigiamai, seniūnija nusiskundimų nėra gavusi, Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Mažeikių skyriaus pažymą, patvirtinančią, jog A. P. nuo 2015-01-01 iki 2015-07-15 nebuvo skiriamos socialinio draudimo išmokos, E. P. medicininių išrašų bei pensijos gavėjo pažymėjimo kopijas, A. L. neįgaliojo pažymėjimo, pensininko bei antro laipsnio pensijos gavėjo kopijas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, kitos aplinkybės.

S. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,75 promilių girtumas, kuris beveik 2 kartus viršijo nustatytą leistiną normą. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie S. P. taikytas administracines nuobaudas, nuo 2010 m. jis buvo 6 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir, nors minėtos nuobaudos ATPK 36 straipsnio prasme nebegaliojančios, tačiau ši aplinkybė S. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeisti Kelių eismo taisykles ir tuo keliantį padidintą grėsmę kitiems eismo dalyviams bei sudaro pagrindą manyti, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, nepasiekė.

Teismas sutinka su S. P. argumentu, jog aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, prižiūri savo ir sutuoktinės tėvus, turi pilnametę dukrą, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones S. P. yra būtina norint atlikti darbines funkcijas ir rūpintis tėvais, šeima, jam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau to nepaisydamas vis dėlto neįsitikinęs savo blaivumu, sėdo už vairo neblaivus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, manytina, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų.

Skirdamas nuobaudą S. P. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus minėtas aplinkybes manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. pri­pa­žin­ti kal­tu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti bauda 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, S. P. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti S. P., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 1001, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.