- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2-373/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- M. Č., T., T. Š., V. Š.
- Atsakovas
- AS Parex banka
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. Č., T. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-2110-450/2010 pagal ieškovų T. Š., M. Č. ir V. Š. ieškinį atsakovui AS Parex banka dėl pinigų priteisimo (tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio vystymo grupė“) nagrinėjimas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai T. Š., M. Č. ir V. Š. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AS Parex banka T. Š. ir V. Š. – 270 833,50 Lt, M. Č. – 270 833,50 Lt. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas pažeidė kredito sutarties Nr. KS/684.3 4 punktą. Trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įkeitus nebaigtos statybos valgyklą, esančią Mokyklos g. 28, Palangoje, ir ten pat esančio žemės sklypo nuomos teisę, atsakovas neleido naudotis jam įkeistoje sąskaitoje esančiomis UAB „Balsių vystymo grupė“ priklausančiomis 561 350 Lt dydžio lėšomis. Be to, atsakovas be trečiųjų asmenų žinios UAB „Pajūrio vystymo grupė“ paskolos dalį grąžino iš UAB „Balsių vystymo grupė“ lėšų. Trečiasis asmuo UAB „Balsių vystymo grupė“ savo teisę reikalauti iš atsakovo 561 350 Lt lėšų perleido pagal atitinkamas dalis ieškovams.
Atsakovas AS Parex banka prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1029-820/2010, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme. UAB „Pajūrio vystymo grupė“ suteikto kredito grąžinimui užtikrinti banko naudai buvo įkeistas UAB „Balsių vystymo grupė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis Elektrėnų sav., Lapiakalnio k. Bankas leido įkaito davėjui UAB „Balsių vystymo grupė“ parduoti įkeistą žemės sklypą, su sąlyga, kad iš sklypo pardavimo gautos lėšos bus pervestos į kredito gavėjo UAB „Pajūrio vystymo grupė“ sąskaitą banke. Taip pat buvo susitarta, kad šiomis lėšomis įmonė galės naudotis, jeigu iki 2008 m. rugsėjo 15 d. bankui bus įkeistas turtas, esantis Mokyklos g. 28, Palangoje. Iki sutarto termino šis turtas nebuvo įkeistas bankui, todėl baigėsi banko pareiga užtikrinti, kad UAB „Pajūrio vystymo grupė“ turėtų galimybę, kaip lėšų savininkas, naudotis jai priklausančiomis lėšomis. UAB „Balsių vystymo grupė“ perdavusi iš sklypo pardavimo gautas lėšas kitam trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio vystymo grupė“, pervestos sumos dydžiu tapo ne banko, o UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditoriumi. 2009 m. birželio 25 d. suėjo galutinis UAB „Pajūrio vystymo grupė“ suteikto kredito grąžinimo terminas. Kreditas nebuvo laiku grąžintas, bendrovė pažeidė įsipareigojimą kreditą grąžinti laiku. Remiantis tuo, bankas UAB „Pajūrio vystymo grupė“ lėšas nurašė kreditavimo sutartyje numatytomis sąlygomis bendrovės įsiskolinimams dengti. 2009 m. rugsėjo 30 d. šios bylos trečiasis asmuo UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreipėsi su ieškiniu, o vėliau su patikslintu ieškiniu į Vilniaus miesto 2-ą apylinkės teismą, kuriuo reikalavo pakeisti su banku sudarytą kreditavimo sutartį bendrovės nurodytomis sąlygomis, be kita ko, prašydamas leisti naudotis 560 350 Lt dydžio lėšomis. Taigi, kitoje minėtoje byloje pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo bankui atlikti tam tikrus veiksmus. 2009 m. gruodžio 23 d. su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi fiziniai asmenys T. ir V. Š. bei M. Č. dėl 541 667 Lt lėšų išieškojimo iš banko. Savo teises šie ieškovai kildina iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Balsių vystymo grupė“ ir ieškovų. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atidėtas bylos nagrinėjimas, kadangi šalys svarsto galimybę užbaigti ginčą taikos sutartimi. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, kaip ir Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Abi nagrinėjamos civilinės bylos yra dėl to paties dalyko, t.y. dėl tų pačių lėšų, tačiau suformuluoti skirtingi reikalavimai: Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje reikalaujama leisti UAB „Pajūrio vystymo grupė“ naudotis lėšomis, Vilniaus apygardos teismo byloje - išieškoti minėtą lėšų sumą. Abiejose bylose nustatinėjamos tos pačios reikšmingos aplinkybės. Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai.
Ieškovai su prašymu dėl bylos sustabdymo nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovų T. Š., M. Č., V. Š. ieškinį atsakovui AS Parex banka dėl pinigų priteisimo (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio vystymo grupė“) iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1029-820/2010. Teismas nurodė, kad ieškovai, kaip UAB „Balsių vystymo grupė“ teisių perėmėjai pagal reikalavimo perleidimo sutartį, prašo priteisti pinigus. Kitame teisme nagrinėjamos civilinės bylos dalykas irgi yra tos pačios lėšos, tik ten reikalaujama leisti trečiajam asmeniui UAB „Pajūrio vystymo grupė“ naudotis šiomis lėšomis, t.y. abiejų bylų dalykas - tos pačios lėšos. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus 2-ame apylinkės teisme nagrinėjamos bylos baigtis turės tiesioginę įtaką šalių ginčo išsprendimui nagrinėjamoje byloje. Pagrindo sujungti nagrinėjamas civilines bylas nėra. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, apylinkės teisme nagrinėjamų reikalavimų apimtis yra daug platesnė (sprendžiamas klausimas ir dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, hipotekos panaikinimo). Abejose bylose šalių procesinė padėtis nevienoda. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad įvertinus bylų atidėjimo trukmę Vilniaus apygardos teisme, šių bylų sujungimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Vadovautis ieškovų atstovės pateikta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nėra pagrindo, kadangi joje nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje išsakytų argumentų (apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dalykas buvo hipotekos turtui panaikinimas).Teismas, įvertinęs abiejose bylose ieškovų pareikštų reikalavimų pobūdį ir esmę, nusprendė, jog nagrinėjama byla dėl pinigų išieškojimo negali būti išspręsta tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas Vilniaus 2-ame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1029-820/2010.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas T. Š. bei ieškovų M. Č. ir V. Š. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Teismo išvada, kad abiejų bylų dalykas yra lėšos, klaidinga. Atskirose bylose skirtingi ieškovai pareiškė skirtingus materialinius teisinius reikalavimus tam pačiam atsakovui. Net ir nustačius, kad abiejų ieškinių dalykas tas pats, ši aplinkybė nėra pagrindas sustabdyti vienos iš bylų nagrinėjimą.
2. Teismas netinkamai išaiškino kiekvienoje iš bylų pareikšto materialinio reikalavimo esmę. Teisę reikalauti savo lėšų iš banko turi jų savininkė UAB „Balsių vystymo grupė“, o teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų banką vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir leisti naudoti lėšas turi UAB „Pajūrio vystymo grupė“, kaip kredito sutarties šalis. Kadangi UAB „Balsių vystymo grupė“ savo reikalavimo teisę perleido ieškovams T. Š., M. Č. ir V. Š., todėl jie ir pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme, prašydami priteisti lėšas iš atsakovo. UAB „Pajūrio vystymo grupė“ Vilniaus miesto 2-am apylinkės teismui pareikšto reikalavimo esmė – išlaisvinti nuo įkeitimo trečiojo asmens UAB „Balsių vystymo grupė“ lėšas. Vilniaus apygardos teismas pagal savo kompetenciją, pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus pats gali ir privalo nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus iškeltoje byloje ir nėra pagrindo savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurių negalėtų nustatyti Vilniaus apygardos teismas be įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme.
3. Teismas, sustabdymas bylos nagrinėjimą, net nepradėjęs nagrinėti bylos iš esmės ir nevertinęs įrodymų, iš anksto pasisakė, kad ieškinio išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręstas UAB „Pajūrio vystymo grupė“ ir AB „Parex bankas“ ginčas dėl kredito sąlygų pakeitimo. Toks bylos nagrinėjimas, priklausomas nuo kito teismo atliekamų aplinkybių vertinimo, esant kitoms bylos šalims ir skirtingiems reikalavimams, būtų nekompetentingas, neobjektyvus, pažeidžiantis ieškovo teises. Atsakovas, siekdamas sustabdyti bylą, siekia vilkinti jos nagrinėjimą. Teismas nenurodė aplinkybių, sudarančių įstatymo nustatytą pagrindą stabdyti bylą, taip pat nevertino, kad jo numanoma bylų sąsaja nekliudo teismui visapusiškai ir teisingai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Nutartimi pažeidžiama ieškovų teisė į nešališką, teisingą ir koncentruotą teismo procesą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo patenkinti skundą. Atsiliepimu sutinkama su ieškovų skundo argumentais. Vilniaus apygardos teismui nėra pagrindo laukti, kaip bylą išnagrinės Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Abu teismai pagal teismingumą ir kompetenciją yra savarankiški bei nepriklausomai vienas nuo kito gali spręsti pradėtas nagrinėti bylas. Vilniaus apygardos teismas nenurodė faktų, kurių jis negalėtų nustatyti pats, o tai esą galėtų padaryti tik Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje.
Atsakovas AS Parex banka atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo ieškovų skundo netenkinti, o teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad abiejuose teismuose nagrinėjamos bylos dėl to paties dalyko – tų pačių lėšų, tačiau suformuoti skirtingi reikalavimai. Abiejose bylose nagrinėjamos tos pačios reikšmingos aplinkybės. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje sprendžiamas procesinis klausimas, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis, kuria privalomai sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovų M. Č., T. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui AS Parex banka (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio vystymo grupė“) dėl pinigų priteisimo nagrinėjimas, iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti bylose nagrinėjamų ginčų pobūdį, kvalifikuoti ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinį ir pagal tai spręsti, koks yra bylų sąsajumas bei kaip jis nulemia kitoje byloje nustatytinų aplinkybių įtaką šioje byloje pareikštų reikalavimų įvertinimui.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, todėl teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai ir privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų bylos vilkinimui. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taikydamas CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje turi būti prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-268/2005). Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo tiesioginio teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad privalomąjį nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindą lemia abiejose bylose sutampantis reikalavimų dalykas – tos pačios piniginės lėšos, todėl kitos bylos baigtis turės tiesioginę įtaką ginčo išsprendimui nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, privalomai stabdyti bylą remiantis vien tik reikalavimų dalyko sutapimu nebuvo pakankamo pagrindo.
Šioje byloje pareikštame ieškovų ieškinyje teigiama, kad vykdant atsakovo nurodymą, į paskolos gavėjo trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ banko sąskaitą, kuri buvusi įkeista atsakovo naudai, buvo nukreiptos trečiajam asmeniui UAB „Balsių vystymo grupė“ priklausančios lėšos. Šias lėšas trečiasis asmuo UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo įkeitęs tik laikinai, t.y. iki paskolos gavėjas UAB „Pajūrio vystymo grupė“ nebuvo įkeitęs atsakovui kito jų susitarimu numatyto įkeisti konkretaus nekilnojamojo turto bei turtinių teisių. Pasak ieškovų, po to, kai paskolos gavėjas įkeitė atsakovo (paskolos davėjo) naudai kitą jų aptartą turtą, atsakovas neteko teisės patenkinti savo reikalavimų iš trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įkeistoje banko sąskaitoje esančių ir trečiajam asmeniui UAB „Balsių vystymo grupė“ priklausančių lėšų, jas įskaitydamas į grąžintino kredito sudėtį. Ieškovai tvirtina, kad po paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susitarimu įvykdyto kito turto įkeitimo, atsakovas ne tik „neatlaisvino“ įkeistoje paskolos gavėjo sąskaitoje kitam savininkui priklausančių lėšų, bet ir neturėjo teisės be tų lėšų savininko žinios savo nuožiūra panaudoti jas kito asmens (sąskaitos, kurioje buvo tos lėšos, turėtojo) paskolos pagal kredito sutartį grąžinimui. Ieškovų teigimu, atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padarytas lėšų savininko teisių pažeidimas, kuris pašalintinas priteisiant ieškovams tas lėšas, kurių reikalavimo teisę jie įgijo pagal jos perleidimo sutartį.
Pinigai, kaip civilinių turtinių teisių objektai, tai - finansinis turtas, kurio viena iš teisinių formų gali būti juridiniams bei fiziniams asmenims priklausančios lėšos, esančios bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose (CK 1.97 str. 1 d., 1.100 str.). Vadinasi, šioje byloje pareikštas ieškinys priteisti pinigus grindžiamas savininko teise reikalauti grąžinti jam priklausantį finansinį turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškinys grindžiamas finansinio turto savininko teisių pažeidimu, kurias prašoma apginti priteisiant grąžinti tą turtą iš jį pasisavinusio asmens. Pažymėtina, kad trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ atsiliepime į ieškinį pripažįstama, kad atsakovas pažeidė trečiojo asmens UAB „Balsių vystymo grupė“ nuosavybės teisę į lėšas, todėl lėšų savininkas (jo reikalavimo teisių perėmėjai) turi teisę reikalauti grąžinti šias lėšas (b. l. 106-109). Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, kad ginčo lėšos buvo kredito gavėjo UAB „Pajūrio vystymo grupė“ sąskaitoje, atsakovas nenurašė UAB „Balsių vystymo grupė“ sąskaitoje esančių lėšų, todėl nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atsakovo teigimu, ieškovai lėšų grąžinimo turi reikalauti iš UAB „Pajūrio vystymo grupė“, o ne iš atsakovo (b. l. 42-43). Trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ ieškinio kitoje civilinėje byloje reikalavimas leisti naudotis į jo sąskaitą pervestomis 560 350 Lt dydžio lėšomis grindžiamas ne lėšų savininko teisiniu statusu ir ne savininko teisių pažeidimu, tačiau suteikimu galimybės naudotis sąskaita, siekiant tas lėšas sugrąžinti jų savininkui UAB „Balsių vystymo grupė“, nes esą buvo išnykęs būtinumas jomis užtikrinti sąskaitos turėtojo prievoles atsakovui pagal kredito sutartį. Taigi, kitoje byloje ieškinio reikalavimas dėl teisių į lėšas grindžiamas ne nuosavybės santykių reguliavimo teisinį mechanizmą sudarančiomis normomis, bet remiantis prievolinius teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, konkrečiai – reikalavimais įpareigoti įvykdyti prievoles pagal kredito sutartį ir pagal susitarimus dėl sutarties papildymų bei pakeitimų (CK 6.213 str. nuostatos). Be to, ieškiniu kitoje byloje keliami reikalavimai dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, kurie tiesiogiai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Išanalizavusi ieškinių abiejose civilinėse bylose turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejose bylose yra savarankiškas reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindas bei egzistuoja skirtingos aplinkybės, iš kurių kildinamos reikalavimo teisės. Ieškovų reikalavimas nagrinėjamoje byloje paremtas teisių į pinigus, t.y. teisių į finansinį turtą, kaip nuosavybės objektą, pažeidimu. Ieškovai savo materialiuosius reikalavimus grindžia siekdami apginti savininko teises į turimą finansinį turtą – lėšas, esančias banko sąskaitoje, kuriomis atsakovas pasinaudoti savo reikmėms apskritai neturėjo teisės. Gi ieškinio reikalavimais kitoje byloje siekiama ne savininko turtinių teisių pažeidimo pašalinimo, bet iš sutartinių paskolos teisinių santykių atsiradusių prievolių modifikavimo (prievolių vykdymo sąlygų pakeitimo), taip pat ginčijamas tų prievolių vykdymą užtikrinančia priemone – banko sąskaitoje esančių lėšų įkeitimu - taikomas disponavimo lėšomis tolesnis ribojimas po to, kai prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas kitomis priemonėmis. Kitaip sakant, ieškovai nagrinėjamoje byloje reikalavimus kildina iš lėšų savininko teisų pažeidimo, ieškinio reikalavimai kitoje byloje – iš prievolių pagal sutartį vykdymo. Abiejose bylose pareikštų materialiųjų reikalavimų pobūdis yra kitoks, ginčo šalis aptariamose bylose siejančių materialiųjų santykių teisinė kvalifikacija skirtinga, todėl tarp šių bylų nėra tokio tiesioginio teisinio ryšio, kuris atitiktų privalomojo bylos sustabdymo paskirtį ir sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad abiejose civilinėse byloje sutampa vienas iš reikalavimų objektų – tos pačios lėšos, esančios banko sąskaitoje, neduoda pakankamo pagrindo teigti apie egzistavimą tarp abiejų bylų tokio tiesioginio teisinio ryšio, kuris neišvengiamai nulemtų būtinumą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą pirmosios instancijos teismo pritaikytu procesiniu pagrindu. Kadangi tarp nagrinėjamos bylos ir kitos aptariamos civilinės bylos nėra tiesioginio teisinio ryšio, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas nagrinėjamoje byloje pagal savo kompetenciją ir pareikštų ieškinio reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindą pats gali ir turi nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus iškilusiam ginčui tinkamai išspręsti.
Apibendrinant pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t.y. jog kitoje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, todėl konstatuojama, kad civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamos bylos privalomojo sustabdymo būtinumo ir tikslingumo padarė klaidingas išvadas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl bylose pareikštų ieškinių pobūdžio, materialiųjų reikalavimų prigimties, netinkamai kvalifikavo bylų susietumo lygį, todėl be pagrindo taikė normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą. Skundžiama teismo nutartis naikinama dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d.), atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį. Išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovo AS Parex banka prašymą dėl bylos sustabdymo ir perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2110-450/2010 pagal ieškovų T. Š., M. Č. ir V. Š. ieškinį atsakovui AS Parex banka (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio vystymo grupė“) dėl pinigų priteisimo.