Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. A. Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams: Evaldui Liutkevičiui, Jonui Kvaraciejui, Remigijui Jakštui, Aidui Venckui, Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K. , R. M. , L. S. , T. A. , J. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. ir 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. Pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. ir 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. Pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- L. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 3 d., 24 str. 6 d., 199 str. 2 d. Pagal BK 260 str. 3 d. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 24 str. 6 d., 199 str. 2 d. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- T. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. ir 24 str. 6 d., 199 str. 2 d. Pagal BK 24 str. 6 d., 260 str. 3 d. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 24 str. 6 d., 199 str. 2 d. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- J. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. Pagal 260 str. 3 d. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 str. 2 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. ir R. M. nuteisti už tai, kad turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu bei tikslu jas platinti, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, subūrė organizuotą grupę, įtraukdami į ją kitus asmenis, R. N. , G. L. , (pastarųjų veiksmuose nusikaltimo sudėties nėra), vykdytojus A. L. V. (prokuroro nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas t.8 b.l. 53-55), L. S. , J. G. , padėjėją T. A. ir tokiu būdu veikiant organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei tas pačias medžiagas, neturėdami leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, pasinaudojant tais pačiais vykdytojais ir padėjėjais, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

T. A. nuteistas už tai, jog padėjo organizatoriams T. K. ir R. M. neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti ir padėjo šias medžiagas neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

L. S. nuteistas už tai, kad veikdamas T. K. ir R. M. suburtoje organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno turint tikslą platinti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir padėjo jas nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

J. G. nuteistas už tai, kad veikdamas T. K. ir R. M. suburtoje organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, turint tikslą platinti, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šias medžiagas neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Minimas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė sekančiomis aplinkybėmis: 2003 lapkričio - gruodžio mėnesiais, tiksli data nenustatyta, T. K. ir R. M. tikslu įgyti, platinti, parduotuvėje "Hyper Maxima", esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su Olandijos piliečiu A. L. V. ir susitarė šiam tarpininkaujant įgyti Nyderlandų Karalystėje ne mažiau kaip 10 000 vienetų tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, kad šią medžiagą pargabenti į Lietuvos Respubliką.

T. K. ir R. M. 2004 m. sausio 2 d.-14 d. laikotarpiu bendrais veiksmais per R. N. surado G. L. , kuriems organizatorių veiksmai nebuvo žinomi, perdavė šiam automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame specialiai įrengta slėptuve kroviniui pervežti ir nurodė vykti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę. Tuo tikslu, kad įgyti psichotropines medžiagas, 2004 m. sausio 14 d. R. M. automobiliu Alfa Romeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. L. automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvyko iš Lietuvos Respbulikos į Nyderlandų Karalystę, o 2004 m. sausio 15 d. apie 13 val. 30 min. Ostuferhaveno mieste, Vokietijos Federacijoje muitinės pareigūnams patikrinus automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aptikta jame įrengta slėptuvė ir automobilį vairavęs G. L. sulaikytas. Apie šį sulaikymą R. M. mobilaus ryšio telefonu informavo T. K. , o pastarasis informavo A. L. V. ir sutarė dėl psichotropinės medžiagos perdavimo R. M. . Pagal susitarimą su T. K. , 2004 m. sausio 15 d. netoli automagistralės, esančios prie Vinkeveen miesto, Nyderlandų Karalystėje, A. L. V. sutartoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu (duomenys neskelbtini) įgijo apie 30 000 vnt., t.y. 7,188 kg tablečių psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendra masė sudarė 2769,8 g. ir vėlgi T. K. telefonu koordinuojant tolesnius veiksmus, 2004 m. sausio 16 d. apie 1 val. 45 min. Ijmuiden mieste, (duomenys neskelbtini) susitikęs su R. M. gavo iš pastarojo už psichotropinės medžiagos įgijimą skirtus 7000 eurų, o vėlesnį psichotropinės medžiagos perdavimą pavedė atlikti K. H. . Tęsiant nusikalstamą veiką, nepavykus psichotropinės medžiagos į Lietuvos Respubliką pergabenti G. L. vairuojamu automobiliu VW Passat, T. K. ir R. M. toliau organizavo psichotropinės medžiagos - 7,188 kg MDMA tablečių pervežimą iš Nyderlandų karalystės į Lietuvos Respubliką, tuo tikslu koordinuodami tarpusavio veiksmus į šią veiklą, įtraukė T. A. , J. G. ir L. S. . Taip R. M. susitarė su T. A. , kad šis surastų asmenį ir transportą labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio pervežimui į Lietuvos Respubliką, o T. A. pagal šį susitarimą susitarė su J. G. , kad pastarasis už 800 eurų atlygį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos paimtų sutartoje vietoje Vokietijos Federacijoje ir vairuojamu vilkiku pervežtų į Lietuvos Respubliką. Tuo T. A. padėjo T. K. ir R. M. pergabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, bei tą patį kiekį šios medžiagos neturint leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2004 m. sausio 18-20 d., tiksliai nenustatytu laiku R. M. susitarė su tuo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenančiu L. S. , kad šis sutartoje vietoje Nyderlandų karalystėje paimtų psichotropinę medžiagą iš nurodyto asmens, ją atgabentų į Vokietijos Federacinę Respubliką ir jos pervežimui į Lietuvos Respubliką perduotų J. G. , vilkiku vyksiančiam į Lietuvą. Taip pagal šį susitarimą, 2004 m. sausio 20 d. apie 18 val. L. S. automobiliu SEAT Toledo, valst. Nr.-SV-VS 948 ir R. M. automobiliu Alfa Romeo, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvyko į aikštelę, esančią netoli kelto (duomenys neskelbtini) Nyderlandų karalystėje, kur iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA 2769,8 g. ir tą pačią medžiagą L. S. pervežė į Vokietijos Federacinę Respubliką, ten ją laikė ir susitarus dėl susitikimo, 2004 m. sausio 23 d. tiksliai nenustatytoje vietoje automagistralėje prie Frankfurto prie Maino perdavė J. G. , kad šis tą pačią medžiagą gabentų į Lietuvos Respubliką.

Tuo pačiu metu J. G. tą pačią psichotropinę medžiagą įgijo iš L. S. , tikslu ją platinti, t.y. pervežti į Lietuvos Respubliką ir perduoti nurodytiems asmenims. Šią psichotropinę medžiagą J. G. neteisėtai vairuojamame vilkike gabeno iš Vokietijos Federacinės Respublikos per Lenkijos Respublikos teritoriją į Lietuvos Respubliką, 2004 m. sausio 26 d. apie 16 val. ją neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei per Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, toliau ją gabeno iki sutartos vietos prie "Regio degalinės“, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten perdavė atvykusiems R. M. ir T. K. , iš kurių gavo sutartą 800 eurų dydžio atlygį. T. K. ir R. M. gavę iš J. G. tą patį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją laikė ir gabeno, turėdami tikslą šią medžiagą platinti automobiliu Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės "Lukoil", kur buvo sulaikyti pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

T. K. ir R. M. apeliaciniuose skunduose ginčija liudytojo A. L. V. (2004-12-20 prokuroro nutarimu, patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos, nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d., atleistas padėjus atskleisti organizuotos grupės narių nusikalstamas veikas ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas (T. 8, b. l. 53-55)) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Antai T. K. teigia, kad liudytojo A. L. V. parodymai prieštarauja visų kitų proceso dalyvių parodymams. Tačiau analizuojant kitų baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymus akivaizdu, kad A. L. V. 2004-12-20 vykusios liudytojo apklausos metu duoti parodymai prieštarauja tik pačių nuteistųjų, nusikalstamų veikų organizatorių, T. K. ir R. M. teisminio nagrinėjimo metu duotiems, tačiau vis dėlto taip pat tarpusavyje prieštaraujantiems (dėl smaragdus gabenti turėjusio asmens, jų perdavimo aplinkybių, radimo A. L. V. bute ir kt.) parodymams apie neva apdirbimui gabentus akmenis-smaragdus. Visgi vertinant nuteistųjų T. K. ir R. M. parodymus atsižvelgtina ir į jų pirminius dar ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie iš viso apie jokius akmenis – smaragdus nekalbėjo, o davė prieštaringus parodymus apie krepšio su psichotropinėmis medžiagomis atsiradimo R. M. vairuotame automobilyje Alfa Romeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , aplinkybes. Be to, vėliau vykusio ikiteisminio tyrimo metu, T. K. ir R. M. iš viso atsisakė duoti parodymus iki teismo, o teisme, jau būdami susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, savo parodymus iš esmės pakeitė ir būtent tuomet iškėlė versiją apie akmenų – smaragdų gabenimo aplinkybes, todėl T. K. ir R. M. kaip asmenų, tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi, parodymai vertinami ypač kritiškai. Nuteistieji nurodo, kad A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertintini kritiškai dar ir dėl jo sveikatos būklės, o ypač atsižvelgiant į tai, kad po jų davimo A. L. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų aišku, jog mikroinsultą A. L. V. patyrė dar atlikinėdamas bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, tačiau tai jam nesutrukdė daryti naujas nusikalstamas veikas. Atitinkamai duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. L. V. ne tik išsamiai nurodė jam žinomas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybes, bet taip pat pakankamai išsamiai parodė ir apie savo ankstesnį verslą bei jo ryšius su Lietuva. Tiesa, R. M. mano, kad liudytojui buvo daromas psichologinis spaudimas, ką jau 2007-04-23 apklausos, atliktos vykdant teisinės pagalbos prašymą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją Olandijoje metu mėgino patvirtinti ir pats A. L. V. . Visgi tai, kad joks psichologinis poveikis apklausų metu nebuvo daromas ir nusiskundimų dėl sveikatos būklės nebuvo, patvirtino ne tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apklaustas A. L. V. apklausas atlikęs pareigūnas V. Alekna, bet ir 2004-12-09 bei 2004-12-20 vykusių A. L. V. apklausų metu dalyvavusi vertėja G. G. . Tuo tarpu pats A. L. V. 2007-04-23 apklausos metu spaudimą įvardijo kaip pranešimą apie gresiančią 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Šis A. L. V. teiginys niekuo nepatvirtintas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios informacijos suteikimo, nepriklausomai nuo jos gavimo šaltinio, negalima interpretuoti kaip spaudimo, nes ši informacija yra vieša ir tik padeda realiai suprasti, kokio sunkumo nusikaltimo padarymu asmuo yra įtariamas. Atitinkamai psichologiniu spaudimu negalima laikyti ir LR BK 39¹ str. numatytos galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, išaiškinimo. Be to, liudytojo A. L. V. parodymai vertinami ne patys atskirai ar ryšium tik su kitų asmenų parodymais, tačiau ypač atsižvelgiant į visus kitus byloje esančius įrodymus (telefoninių pokalbių išklotines, slapto sekimo medžiagą, 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolą ir kt.), kuriuos liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka. Tiesa, 2007-04-23 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, liudytojas A. L. V. atsisakė savo parodymų, duotų 2004-12-20 liudytojo apklausos metu, ir ėmė teigti, jog visi pokalbiai vyko apie brangakmenius, tačiau tokie parodymai prieštarauja visiems byloje esantiems įrodymams (2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolui, specialisto išvadoms, liudytojo V. Aleknos parodymams ir kt.), todėl šių parodymų teismas įrodymu nepripažįsta ir jais nesivadovauja. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. L. V. atsisakymas nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau šį atsisakymą teismui pripažįstant visiškai nepagrįstu, nedraudžia vadovautis liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais LR BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka, byloje esantiems įrodymams patikrinti, kas ir buvo daroma pagarsinant liudytojo A. L. V. 2004-12-20 liudytojo apklausos metu duotus parodymus dar pirmosios instancijos teisme. T. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad būtent A. V. ir organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą, o teisme nuteistajam taip ir nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus A. L. V. , kurio apklausti teisme tiesiog nepavyko. Visgi baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra vieningas procesas, o apeliacinės instancijos teismui kreipiantis dėl teisinės pagalbos apklausiant liudytoją A. L. V. , klausimus jam galėjo pateikti visi nuteistieji ir jų gynėjai, todėl konstatuotina, kad teisė į gynybą teisme nebuvo pažeista. Tuo tarpu įtarimai, kad A. L. V. galėjo pats organizuoti psichotropinių medžiagų kontrabandą nepasitvirtino ir tai konstatuota 2004-12-20 nutarime dėl A. L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš A. L. V. . Nuteistieji T. K. ir R. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nebuvo daroma jų akistata su A. L. V. , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie reikalingus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras, kuris taip pat turi teisę ir atsisakyti atlikti prašomus veiksmus (LR BPK 178 str. 2 d., 218 str. 4 d.), kas būtent ir buvo pagrįstai padaryta dar 2005-03-31 prokuroro nutarimais. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados privalo būti pagrįstas tik įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais nuteistųjų kaltę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Tuo tarpu, apeliantų nuomone, telefoniniuose pokalbiuose niekur nėra kalbama apie psichotropines medžiagas, o A. L. V. prašymas telefonu kalbėti apie kiaušinius buvo iš anksto suplanuotas jo nusikalstamų ketinimų įgyvendinimui. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, o įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Atitinkamai iš Kauno apygardos teismo 2006-04-10 nuosprendžio aišku, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė ne tik telefoninių pokalbių ir sms žinučių išklotinėmis, tačiau ir juos patvirtinančiais liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies liudytojo G. L. parodymais, slapto sekimo protokolais, taip pat 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Būtent visų įrodymų bei jais nustatytų bylos aplinkybių išsamus ir nešališkas išnagrinėjimas pagrįstai suformavo vidinį įsitikinimą, kad neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įvykdė T. K. , R. M. , A. L. V. (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas), L. S. , J. G. ir T. A. , veikdami organizuotoje grupėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde T. K. ir toliau laikosi savo versijos, kad visa kalba buvo apie smaragdų apdirbimą ir tai turėjo organizuoti A. L. V. Olandijoje, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, tokios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus pagal teisinės pagalbos prašymą 2007-04-23 Olandijoje apklausto L. A. V. parodymai bei iš dalies nuteistojo R. M. parodymai, kurių, atsižvelgiant į jų prieštaravimą visiems operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautiems duomenims bei kitiems įrodymams (liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, 2007-04-23 įvykio vietos apžiūros metu gautiems duomenims (rastos supakuotos rausvos spalvos apskritimo formos tabletės), specialisto išvadoms ir kt.) teismas įrodymais nepripažįsta ir jais nesivadovauja. Tuo tarpu, nors nuteistieji T. K. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu iš viso priešingai aiškino 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros metu rasto krepšio su (kaip vėliau paaiškėjo) psichotropinėmis medžiagomis atsiradimo R. M. vairuotame automobilyje Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimo aplinkybes, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti iš viso atsisakė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu taip ir negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl vietoj smaragdų buvo atgabentas ir perduotas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, o parvežto ir iš, pagal jų pačių parodymus, nepažįstamo asmens (J. G. ) paimto krepšio turinio iš karto netikrino ir ten jokių brangių apdirbtų smaragdų neieškojo, o juo pasitikėjo, tačiau kažkodėl policijos pareigūnams patikrinus jame rasti ne smaragdai, o labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Tuo tarpu jokių faktinių duomenų apie 20 ar 30 smaragdų byloje nėra kaip nėra duomenų ir apie tai, jog kažkas tuos 20 ar 30 smaragdų galėjo pakeisti į daugiau kaip 30000 tablečių, kurių sudėtyje yra 2769,8 g psichotropinės medžiagos MDMA, o telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų tarp organizuotos grupės narių turinys bei juos patvirtinantys kiti aukščiau minėti įrodymai aiškiai rodo, kad visi pokalbiai vyko apie vieną ir tą patį dalyką, kuris buvo užslėptai vadinamas kiaušiniais (apie slaptą tarimąsi, kaip viskas turės atrodyti, aišku ir iš dar 2003-12-21 15.04 val. vykusio T. K. pokalbio stenogramos, o apie išankstinį susitarimą parodė ir pats A. L. V. 2004-12-20 liudytojo apklausos metu). Be to, iš byloje esančių teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų telefoninių pokalbių stenogramų visumos aišku, kad būtent T. K. ir R. M. pastoviai bendravo tarpusavyje bei koordinavo tiek tarpusavio, tiek ir kitų organizuotos grupės narių veiksmus, todėl jie visiškai pagrįstai pripažinti jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatoriais. Tiesa, T. K. nurodo, kad R. M. perdavė A. L. V. tik 7000 eurų, o už 30000 ekstazi tablečių turėjo būti sumokėta 10500 eurų, todėl nerealu, kad dalį psichotropinių medžiagų tiekėjai perdavė dovanų nepažįstamiems asmenims. Tačiau šiuo atveju taip pat būtų nerealu ir tai, kad R. M. perduotų A. L. V. 7000 eurų, iš pastarojo nieko negaudamas, o tai rodo, jog tarp organizuotos grupės narių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai ir už 10000 papildomų ekstazi tablečių būtų atsiskaityta vėliau (tai patvirtino ir A. L. V. 2004-12-20 apklausos metu). Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo versija apie smaragdus yra visiškai atmestina, nes jos ne tik nepatvirtina byloje esantys įrodymai, bet akivaizdžiai jiems prieštarauja. T. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad telefoninių pokalbių autentiškumas taip ir nebuvo nustatytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, jog T. K. jau ikiteisminio tyrimo metu duoti lyginamuosius balso pavyzdžius atsisakė, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jų paėmimo prokuroras 2005-01-11 priėmė nutarimą, kuris vadovaujantis LR BPK 144 str. 2 d. T. K. buvo privalomas. Iš kitos pusės, byloje yra atliktas fonoskopinis tyrimas (specialisto išvada Nr.11-439-(05) bei gautos išvados dėl tų pačių asmenų balsų skirtinguose pokalbiuose. Telefoninių pokalbių bei sms pranešimų turinys pilnai atitinka įvykių eigą bei byloje esančius kitus įrodymus (vykdant teisinės pagalbos prašymą gautus dokumentus iš Nyderlandų karalystės, liudytojo A. L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kt.), o dalį telefoninių pokalbių teisme pripažino ir pats nuteistasis, todėl manyti, kad kai kurie kiti telefoniniai pokalbiai gali būti sumontuoti nėra pagrindo. Be to, T. K. nuomone, nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje, kadangi nebuvo jokio išankstinio susitarimo atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Visgi pažymėtina, kad išankstinio susitarimo organizuotos grupės atveju negalima suprasti vien tik kaip iš anksto apgalvoto visos nusikalstamos veikos bendro plano nuo pat pradžių iki galo, nes organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje, tiek jau pradėtos ir tęsiamos veikos metu. Atitinkamai byloje nustatyta, kad T. K. ir R. M. įgyti, laikyti ir gabenti neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų sutarė iš anksto ir savo nusikalstamą sumanymą realizavo pastoviai koordinuodami tarpusavio veiksmus bei kartu spręsdami visas iškilusias problemas (pvz., T. K. , organizuodamas A. L. V. ir R. M. susitikimą, kurio metu buvo perduoti pinigai psichotropinių medžiagų įsigijimui, pats tiesiogiai bendravo tiek su A. L. V. , tiek su anglų kalbos nemokančiu R. M. , o psichotropinių medžiagų nepavykus gabenti G. L. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , R. M. kartu su T. K. į savo nusikalstamą veiką, siekiant įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas pargabenti į Lietuvos Respubliką, įtraukė L. S. , T. A. ir J. G. , kurie T. K. ir R. M. prašymais atliko skirtingas užduotis, kurias vykdant buvo realizuotas T. K. ir R. M. nusikalstamas sumanymas. Pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad visi nuteistieji suprato tai, jog visų jų veiksmai yra susiję su psichotropinėmis medžiagomis. Be to, nuteistieji suprato, kad savo veiksmais prisideda prie kitų asmenų (T. K. ir R. M. ) bendro nusikalstamo sumanymo realizavimo, o tai, kad atskiri nuteistieji nebuvo tarpusavyje pažįstami, nėra kliūtis šią bendrininkavimo formą pripažinti organizuota grupe, todėl pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 2 p.). Tiesa, apeliaciniame skunde R. M. nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis žinojo apie psichotropines medžiagas ir jų kiekį, todėl prašo visas abejones aiškinti jo naudai. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo aišku, kad 2004-01-26 20.00 val. R. M. vairuotame automobilyje Alfa Romeo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti trys permatomi celofaniniai maišeliai su rausvos spalvos apskritimo formos tabletėmis, kuriose kaip vėliau paaiškėjo atlikus tyrimą (specialisto išvada Nr. 475) buvo psichotropinė medžiaga MDMA (2769,8 g). Iš jau minėto įvykio vietos apžiūros protokolo, o taip pat 2004-02-06 ir 2004-04-22 daiktų papildomų apžiūrų protokolų aišku, kad įvykio vietos apžiūros metu iš R. M. striukės kišenės paimti mobilaus ryšio telefonas Nokia 3200 su sim kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), o taip pat mobilaus ryšio telefonas Nokia 8310 su sim kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šiais abonentiniais numeriais būtų naudojęsi kiti asmenys byloje nėra ir teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad jie priklausė ir jais naudojosi būtent R. M. . Tuo tarpu iš 2004-01-26 R. M. 15.27 val. vykusio pokalbio su T. A. stenogramos (šį pokalbį iš esmės pripažino pats T. A. 2008-02-14 vykusios apklausos apeliacinės instancijos teisme metu), kad tiek pats R. M. , tiek ir T. A. bei J. G. suprato gabenamų daiktų svarbą bei pavojingumą ir tai patvirtina suderama už krepšio pervežimą pinigų suma. Be to, būtent R. M. ir skambino 18.21 val. J. G. bei tarėsi dėl krepšio perdavimo prie ,,Lukoil“ degalinės, kur T. K. bei R. M. ir buvo sulaikyti. Be to, R. M. žinojimą apie nelegaliai gabenamas psichotropines medžiagas patvirtina ir jo pastovūs telefoniniai pokalbiai su T. K. , o ypač 2004-01-15 11.58 siųsta žinutė bei 2004-01-16 19.32 vykęs telefoninis pokalbis su T. K. (telefono Nokia 8310 su sim kortele abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybė T. K. (naudotojui) aiški iš jau minėto įvykio vietos apžiūros protokolo, 2004-01-29 daiktų apžiūros protokolo bei liudytojo G. P. parodymų). Taigi, atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad R. M. , kartu su T. K. organizuodamas psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, taip pat koks yra jų kiekis bei norėjo taip veikti. Be kita ko, R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti jo duomenys dėl teistumo pagal LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., tačiau iš 2006-04-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio įžanginės dalies aišku, kad apeliantas teistumą yra sumaišęs su kaltinimu, nes nuosprendyje nurodytas tik vienintelis jo teistumas pagal BK 288 str. (1961 m. LR BK).

Nuteistasis L. S. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su Kauno apygardos teismo 2006-04-10 nuosprendžiu bei nurodo, kad nuosprendyje vadovaujamasi prielaidomis, o esantys įrodymai nepatvirtina jį padarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas nurodo, kad vien prielaidomis pagrįstos teismo išvados, kad jis paėmė psichotropines medžiagas Nyderlandų karalystėje, jas pergabeno į Vokietiją bei perdavė J. G. , tačiau kalbėdamas apie rastų jo pirštų pėdsakų ant psichotropinių medžiagų įpakavimo (specialisto išvada Nr.2757) atsiradimo aplinkybes nuteistasis pats kelia versijas, kad gal gavus perdavimui pavartyta, gal pirštu pataisyta, todėl šiuo atžvilgiu jau ir pats pripažįsta, kad iš kažko tą krepšį pirmiau turėjo paimti. Visgi, nuteistojo nuomone, byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti jį kaltu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau, kaip jau minėta, įrodymus vertina teisėjai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi būtent išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas yra vidinio įsitikinimo susiformavimo pagrindas, o sprendžiant apie įrodymų pakankamumą nusikalstamos veikos požymiams nustatyti, įrodymai vertinami ne kiekvienas atskirai, o ryšium su kitais įrodymais, iš kurių visumos daroma išvada apie įrodymų pakankamumą konkretiems nusikalstamų veikų požymiams nustatyti. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog būtent jis paėmė psichotropines medžiagas Nyderlandų karalystėje ir atgabeno jas į Vokietiją tėra prielaida, nes, apelianto teigimu, automobilį jis kartais duodavo naudotis savo tautiečiams. Tačiau iš liudytojos J. H. , L. S. motinos, parodymų aišku, kad automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dažniausiai naudojo ji pati ir 2004 m. sausio mėnesį juo naudojosi važinėdama slaugyti prižiūrimo už užmokestį ligonio. Be to, L. S. motina parodė, kad minėtą automobilį nuteistasis kartais paimdavo, tačiau tik su jos žinia. Iš 2004-01-20 slapto sekimo protokolo aišku, kad būtent vyro vairuojamas automobilis Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo pastebėtas stovėjimo aikštelėje, netoli kelto, kuris stovi (duomenys neskelbtini). Iš 2004-01-17 19.30 val. R. M. telefoninio pokalbio su T. K. , o taip pat 2004-01-20 T. K. susirašinėjimo sms žinutėmis su A. L. V. ir R. M. aišku, kad būtent Nyderlandų karalystėje ir turėjo įvykti psichotropinių medžiagų perdavimas jų nugabenimui į Vokietiją ir perdavimui į Lietuvos Respubliką važiuojančio vilkiko vairuotojui, o tam ,,reikalui“ R. M. turėjo viską suderinti su ,,bachūriuku“. 2004-01-19 20.38 val. vykusio T. K. ir R. M. telefoninio pokalbio metu ,,bachūriukas“ R. M. apibūdinamas kaip lietuvis, gyvenantis Vokietijoje kartu su savo motina ir kuriam R. M. pažada išaiškinti visas su tuo ,,reikalu“ susijusias instrukcijas, nes iš R. M. žodžių aišku, kad jis yra laikomas patikimu asmeniu ir, jeigu apsiims, tai viską iki galo ,,sutvarkys“. Be to, iš specialistų išvadų Nr.474 ir Nr.2757 aišku, kad ant dviejų iš trijų bespalvių permatomų polietileninių maišų, į kuriuos buvo supakuotos tabletės su psichotropine medžiaga, buvo rasti asmens identifikavimui tinkami nuteistojo L. S. pirštų pėdsakai (nustatyti esminiai sutapimai ir duota kategoriška išvada). Be to, iš R. M. 2004-01-21 14.21 sms pranešimo T. K. , o taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pateiktų duomenų apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimą aišku, kad tas pats tašę paėmęs asmuo ją turės perduoti grįžtančiam vilkiko vairuotojui, o pats R. M. 2004-01-22 grįžo į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visi aukščiau aptarti įrodymai, o ypač L. S. pirštų pėdsakų ant bespalvių permatomų polietileninių maišelių, į kuriuos buvo supakuotos tabletės su psichotropinėmis medžiagomis, radimas (iš 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2004-03-10 daiktų apžiūros protokolo aišku, kad be tablečių su psichotropine medžiaga (pastarosios buvo apačioje) krepšyje buvo tik polietileninis maišelis su užrašu ,,Maxima“, jame esantys kepurė, megztinis, marškinėliai, o taip pat atskirai esantis tuščias celofaninis maišelis su ,,Nike“ firminiu ženklu, t. y. šie keli daiktai buvo skirti pridengti gabenamas psichotropines medžiagas. Tuo tarpu tai, kad L. S. pirštų atspaudai buvo rasti ant pačių psichotropinių medžiagų pakuočių, buvusių ant krepšio dugno, rodo, jog L. S. krepšio turinys buvo puikiai žinomas ar bent jau aiškiai jam numanomas, o nuteistojo įvykdytas psichotropinių medžiagų perdavimas į Lietuvos Respubliką vykstančiam vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui pagrįstai pripažintas padėjimu gabenti psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, nes psichotropinių medžiagų perdavimas buvo būtini veiksmai, siekiant jas pargabent į Lietuvos Respubliką. Atitinkamai L. S. aiškiai suprato, kad psichotropines medžiagas, pridengtas keletu daiktų) perdavus lietuviui vilkiko vairuotojui, vykstančiam į Lietuvos Respubliką ten registruotu vilkiku, valst. nr. (duomenys neskelbtini) jos bus gabenamos į Lietuvos Respubliką, nepateikiant muitinės kontrolei ir to norėjo, todėl L. S. visiškai pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas už padėjimą įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą (LR BK 199 str. 2 d.). Tiesa, apeliaciniame skunde L. S. taip pat nurodo, kad konstatavus, jog nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos Respublikoje, bausmė jam turėjo būti paskirta taikant LR BK 8 str. 1 d. nuostatas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 8 str. 1 d. nuostatos taikomos asmenims, padariusiems užsienyje nusikaltimus, numatytus LR BK 5 ir 6 straipsniuose. Tuo tarpu LR BK 260 str. numatytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (LR BK 7 str. 1 d. 10 p.), o LR BK 8 str. 1 d. įtvirtinta, jog už tokius nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos atsiranda tarptautinių sutarčių pagrindu, asmenys atsako pagal LR BK, neatsižvelgiant, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. Tais atvejais, kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Tokiu būdu LR BK 199 str. 2 d. numatytas nusikaltimas baigtas Lietuvos Respublikoje ir atsižvelgiant į LR BK 4 str. 1-3 d. nuostatas, o taip pat nusikalstamos veikos padarymą organizuotoje grupėje, siekiant bendro tikslo – pargabenti psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką, nuteistasis L. S. buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nuteistas pagal LR baudžiamąjį kodeksą.

Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu irgi nesutinka su Kauno apygardos teismo 2006-04-10 nuosprendžiu ir, neginčydamas pačių krepšio pervežimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką bei jo perdavimo R. M. bei T. K. faktų, ginčija savo tyčią jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Kontrabandos nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o apeliantas nurodo, kad jis nežinojo apie gabenamas psichotropines medžiagas. Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad J. G. , net ir nedalyvaudamas jokiuose ankstesniuose įvykiuose iki psichotropinių medžiagų kartu su vos keliais asmeniniais daiktais perdavimo jam gabenti į Lietuvos Respubliką, neabejotinai suprato gabenantis nelegalų krovinį – labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o taip pat ir tai, kad atlieką svarbų vaidmenį kitų asmenų suorganizuotų nusikaltimų padaryme. Antai dar iš nuteistojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos T. A. iš esmės patvirtino ir apklausos teisme metu, aišku, kad dėl to, ar ,,nebus problemų su šunimis“, teiravosi tiek T. A. pas R. M. , tiek J. G. pas T. A. ir tai patvirtina, kad tiek T. A. , tiek J. G. jau pirmųjų pokalbių metu įtarė perduodamo siuntinio nelegalų pobūdį. Tiesa, iš dar 2004-01-19 20.38 vykusio telefoninio pokalbio tarp T. K. ir R. M. aišku, kad iki to laiko J. G. apie tikslų gabenti paruošto krepšio su psichotropinėmis medžiagomis turinį nežinojo, tačiau jau tada vilkiko vairuotojas (,,vadila“) buvo apibūdinamas kaip patikimas tokiuose reikaluose žmogus ir jam viskas bus paaiškinta. J. G. žinomą krovinio turinį iš esmės patvirtina J. G. bei R. M. 2004-01-22 17.13 vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu J. G. dar bijojo imti siuntinį važiuodamas į priekį, o pažadėjo jį paimti grįžtant. Be to, iš minėto pokalbio aišku, kad su J. G. jau susisiekta ir jam viskas žinoma. Tuo tarpu iš T. A. ir R. M. 2004-01-26 10.53 ir 15.27 pokalbių aišku, kad T. A. ir toliau padėjo kontroliuoti psichotropinių medžiagų gabenimą į Lietuvos Respubliką ir atitinkamai derino su R. M. atlyginimo tiek J. G. , tiek ir sau už jų dalyvavimą nusikaltimų padaryme klausimus. J. G. ir pačiam T. A. suderėtas mokėtinas pinigų sumas patvirtino ir pats T. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš minėtų pokalbių aišku, kad visą pervežimą su R. M. iš esmės derino T. A. , tačiau J. G. tam visiškai pritarė ir tai tik patvirtina faktas, kad 2004-01-26 18.21 val. jau pats R. M. paskambino J. G. ir su juo susitarė dėl siuntinio perdavimo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kad už krepšio pervežimą J. G. buvo suderėtas 800 eurų atlygis, kas yra visiškai nenormalu už menkaverčių daiktų, rastų J. G. perduotame krepšyje (2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2004-03-10 daiktų apžiūros protokolas) pervežimą. Be to, apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad krisdamas nuo staliuko krepšys buvo atsidaręs ir jis matė ten supakuotus briketus, kurių turinys (supakuotos tabletės), atsižvelgiant į 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolą, aiškiai matėsi, bet kažkodėl jam jokių įtarimų nesukėlė. Tuo tarpu nuteistojo versija apie šaldytą mėsos faršą yra visiškai nereali ir akivaizdžiai paneigiama jau minėto 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolo priedu (fotolentelė). Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tašę atvirai vežė vairuotojo kabinoje, tačiau iš paties nuteistojo parodymų aišku, kad kabinoje vairuotojai laiko įvairius asmeninius daiktus, kaip ir atrodė pervežamo krepšio turinys, o šis nuteistojo naudotas siuntinio pervežimo būdas pasitvirtino ir iš liudytojos J. P. parodymų aišku, jog jokių įtarimų tai nesukėlė (kabinos netikrino). Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, kad nuteistasis J. G. gerai suprato gabenantis labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, taip pat dalyvaujantis kitų asmenų suorganizuotų nusikalstamų veikų padaryme ir, skatinamas pakankamai didelio materialinio atlygio, norėjo taip veikti, todėl visiškai pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

Nuteistasis T. A. su Kauno apygardos teismo 2006-04-10 nuosprendžiu taip pat nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėmis, o jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už padėjimą įvykdyti LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, veikdamas organizuotoje grupėje. Nuteistasis, neginčydamas paties padėjimo pergabenti krepšį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, teigia, kad jis nieko nežinojo apie krepšyje buvusias psichotropines medžiagas, o tokiai išvadai padaryti nėra pakankamai įrodymų. Antai apeliantas teigia, kad jo klausimas apie šunis yra gyvenimiškai natūralus ir tik reiškė pasiteiravimą, ar nebus vežami draudžiami dalykai, o 200 eurų atlygis už dalyvavimą organizuotoje grupėje, gabenančioje psichotropines medžiagas, būtų tikrai neadekvatus ypač įvertinant pragyvenimo lygį Vokietijoje. Pats T. A. pripažįsta, kad teiravosi R. M., ,,ar nebus problemų su šunimis“, o to atitinkamai T. A. klausė ir J. G. ir tai, kaip jau anksčiau minėta, rodo, jog kad tiek T. A. , tiek J. G. jau pirmųjų pokalbių metu įtarė perduodamo siuntinio nelegalų pobūdį. Apeliaciniame skunde nuteistasis minėtą pasiteiravimą interpretuoja kaip klausimą, ar nebus vežami draudžiami dalykai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, klausimai dėl problemų su šunimis, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, turi būti suprantami tiesiogiai, t. y. ne tik, ar bus gabenami draudžiami dalykai, o tiesiog, ar nebus problemų su šunimis. Iš 2004-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvados Nr.475 aišku, kad tabletės su psichotropine medžiaga MDMA buvo supakuotos ir užlydytos šešiuose bespalviuose plastikiniuose maišuose, kurių kiekvieni du buvo papildomai supakuoti ir užlydyti bespalviuose plastikiniuose maišuose. Tokiu būdu psichotropinės medžiagos buvo pilnai paruoštos gabenimui (atsaugotos nuo jų skleidžiamo kvapo) ir R. M. , žinodamas, kad tikrai bus gabenamos psichotropinės medžiagos, tačiau pats jau dalyvavęs jas įgyjant Nyderlandų karalystėje ir perduodant L. S. , nurodė, kad problemų su šunimis nebus. Visgi tai nėra vienintelis įrodymas, kad T. A. žinojo apie gabenamas psichotropines medžiagas. Iš byloje esančio 2004-01-26 15.27 vykusio R. M. ir T. A. telefoninio pokalbio, kurį iš esmės pripažino ir pats T. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, aišku, kad pats T. A. , derindamas atlygio J. G. , o taip pat ir sau, atitinkamai pagal vaidmenį neteisėtai gabenant į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, dydį, iš esmės jį ir motyvavo rizika gabenant siuntinį. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. A. nurodė, kad 800 eurų atlygis vairuotojui, o taip pat 200 eurų atlygis jam pačiam už vairuotojo suradimą krepšiui pergabenti yra normalus, tačiau tai, įvertinant pergabento krepšio dydį, o ypač jame buvusius menkaverčius daiktus (išskyrus psichotropines medžiagas) prieštarauja elementariai logikai ir gali būti paaiškinami tik dalies pergabenamo krepšio turinio ypatingu pobūdžiu. Be to, T. A. žinojimą apie gabentas psichotropines medžiagas patvirtina ir jo bei R. M. 2004-01-25 15.06 val. vykęs telefoninis pokalbis (t. y. tuo metu, kai psichotropinės medžiagos jau buvo perduotos J. G. , tačiau pastarasis dar nebuvo įvažiavęs į Lietuvos Respubliką), iš kurio aišku, kad nuteistasis R. M. buvo sunerimęs, ar apie visą ,,reikalą“ T. A. nebuvo prasitaręs pašaliniams žmonėms, tačiau T. A. ne kartą patvirtino, jog dėl to ,,reikalo“ žino tik jis pats ir Žydrius (2004-01-26 15.27 val. vykusį telefoninį pokalbį su R. M. iš esmės pripažino ir pats T. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o 2004-01-25 15.06 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp tų pačių abonentinių numerių ir tų pačių asmenų (specialisto išvada Nr.11-493-(05)). Kaip jau anksčiau minėta, organizuota grupė gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, o atitinkamai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis T. A. į minėtus organizuotos grupės įvykdytus nusikaltimus buvo įtrauktas nepavykus psichotropinių medžiagų gabenti G. L. vairuotu automobiliu.VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) . Visgi ši aplinkybė nėra kliūtis pripažinti T. A. organizuotos grupės nario, o į jo vaidmenį atsižvelgiama tik skiriant bausmę. Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis T. A. suprato padedantis organizuotai grupei įgyvendinti įgyto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atitinkamai psichotropinių medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal LR BK 199 str. 2 d. ir atitinkamai LR BK 260 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų T. K. , R. M. , L. S. , J. G. ir T. A. apeliacinius skundus atmesti.