Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-601-174/2013

Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00405-2011-0

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. liepos 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo – nuspręsta nekeisti.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir suėmime būtas laikas nuo 2011-12-03 iki 2011-12-05 ir nuo 2013-03-18 iki nuosprendžio paskelbimo.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-11-05 nuosprendžiu paskirta iš dalies neatlikta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant teismo salėje.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2011-12-03 iki 2011-12-05 ir laikas, atliktas pagal 2012-11-05 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir V. K., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. ir R. K. nuteisti už tai, kad padarė plėšimą: 2011 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), N. K., R. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pamatę ateinantį V. K. pažįstamą J. G., priėjo prie jo, V. K. paprašė J. G. parūkyti, o šiam atsakius, kad neturi, N. K. ištraukė iš J. G. palto kišenės 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung SDH – D500, su jame buvusia 5 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele. Po to prie J. G. priėjo R. K. ir ištraukė iš J. G. palto kišenės piniginę, kurioje buvo 20 Lt vertės AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelė, paėmė J. G. už kaklo ir kartu su R. K. ir V. K. nusivedė nukentėjusįjį už Šv. Antano namelio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur R. K. patikrino piniginę. Tokiu būdu, bendrais veiksmais N. K., R. K. ir V. K., atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė J. G. priklausančio turto už 85 Lt.

Be to, N. K. ir R. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2011 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), N. K., R. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, esant jų vieningai tyčiai apgaule užvaldyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), pagrobę iš J. G. palto kišenės jo piniginę bei nusivedę nukentėjusįjį už pastato, esančio Vilniaus g. 6, kur R. K. išėmė iš pagrobtos J. G. piniginės J. G. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę, pareikalavo J. G. pasakyti banko kortelės PIN kodą. Nukentėjusiajam jį pasakius, N. K. paėmė iš R. K. minėtą banko kortelę, kurią kartu su PIN kodu neteisėtai laikė iki 2011-12-03, apie 20.20 val., kol kartu su V. K. panaudojo bankomate ir grąžino nukentėjusiajam. Tokiu būdu, bendrais veiksmais N. K., R. K. ir V. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, N. K. ir R. K. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą: 2011 m. gruodžio 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), N. K., R. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, esant jų vieningai tyčiai apgaule užvaldyti svetimą turtą, R. K. pasilikus prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Šv. Antano namelio pastato saugoti J. G., kad šis nepabėgtų, N. K. ir V. K. nuėjo prie DNB banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai panaudojo J. G. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę, įdėdami šią kortelę į minėtą bankomatą ir suvesdami banko kortelės PIN kodą, turėdami tikslą nuimti nuo kortelės pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi pinigų nuimti nuo kortelės nepavyko, nes kortelėje pinigų nebuvo. Tokiu būdu, bendrais veiksmais N. K., R. K. ir V. K. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.

Be to, N. K. pažeidė viešąją tvarką: jis 2011 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 20.20 val., po to, kai neteisėtai panaudojus J. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę DNB banko bankomate, pinigų nuo J. G. sąskaitos nuimti nepavyko, kartu su V. K. grįžo prie (duomenys neskelbtini) g. esančio Šv. Antano namelio pastato, (duomenys neskelbtini) m., kur jų laukė R. K., saugojęs J. G. ir priėjęs prie pastarojo kelis kartus smogė jam į veidą, sukeldamas J. G. fizinį skausmą, po to kartu su R. K. bei V. K. pasišalino. Tokiu būdu N. K. viešoje vietoje mušdamas J. G., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Nuteistųjų R. K. ir N. K. gynėjas advokatas V. Janušauskas prašo nuteistųjų R. K. ir N. K. apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų R. K. ir N. K. kaltės. Nuteistųjų R. K. ir N. K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistieji N. K. ir R. K. neneigia savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčija veikų kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems R. K. ir N. K. paskyrė teisingą bausmę, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundų dėl jiems paskirtos bausmės švelninimo.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems R. K. ir N. K. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. K. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą bei padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apeliantas N. K. padarė penkis tyčinius nusikaltimus, iš jų du priskiriami nesunkių, trys – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apeliantas R. K. anksčiau šešis kartus buvo teistas, iš jų du kartus po nusikalstamos veikos prieš J. G. padarymo, iš jų vieną nusikaltimą padarė jau po šioje byloje jam inkriminuotų veikų. Apeliantas N. K. anksčiau tris kartus teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės rodo nuteistųjų nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jų antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek R. K., tiek N. K. anksčiau ne kartą buvo teisti, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, R. K. ir N. K. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jiems nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistiesiems N. K. ir R. K. už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgdamas į tai, jog jie prisipažino ir gailisi nusikaltę bei atsiprašė nukentėjusiojo bei įvertinęs kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pastariesiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistųjų N. K. ir R. K. apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti į tai, kad jie prisipažino ir gailisi nusikaltę, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, be kita ko, atsižvelgė į tai skirdamas bausmę pastariesiems.

Nuteistasis R. K. prašo sušvelninti bausmę, atsižvelgiant ir į tai, kad jis sutinka atlyginti ieškinius, tačiau pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. G. civilinio ieškinio nepareiškė, nes pagrobti daiktai jam buvo grąžinti.

Nors nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde aiškina nusikaltimo prieš J. G. padarymo aplinkybes, nurodo, kad pats nukentėjusysis J. G., pastarojo paklausus, ką jis turi kišenėse, pats atidavė jam raktus bei mobilųjį telefoną, raktus jis jam grąžino, norėjo grąžinti ir telefoną, bet nespėjo, nes pastarasis pabėgo, taip pat nurodo, kad J. G. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės jis net nebuvo paėmęs, tik padėjo savo pusseserei V. K. nueiti iki bankomato, tačiau N. K. savo apeliaciniame skunde neneigia kartu su nusikaltimo bendrininkais dalyvavęs nusikaltimo prieš J. G. padaryme, šios nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tik prašo sušvelninti bausmę, todėl kolegija, sutikdama su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir išvadomis dėl N. K. kaltės padarius nusikaltimą prieš J. G., apylinkės teismo motyvų N. K. kaltės klausimu papildomai nekartoja ir bylą apeliacine tvarka nagrinėja, neperžengdama pastarojo apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas N. K. prašo sušvelninti bausmę, atsižvelgiant ir į tai, kad per pusantrų metų nuo nusikaltimo prieš J. G. padarymo jis naujų nusikaltimų nepadarė, nes siekė pasitaisyti, tačiau, kaip minėta ir į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę N. K..

Nors nuteistasis N. K. nurodo, kad jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų padėti draugei, kuri laukiasi vaiko, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip minėta, jis, būdamas jauno amžiaus, anksčiau tris kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti drauge, kuri laukiasi vaiko, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistiesiems N. K. ir R. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų N. K. ir R. K. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų N. K. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.