Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo J. A. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. L. brolis A. A. (b. l. 7). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas - 115/500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) . A. A. buvo vedęs, tačiau 2002 m. vasario 12 d. jo santuoka buvo nutraukta. (b. l. 11) Brolis A. A. vaikų neturėjo. A. A. testamentu turto niekam nebuvo palikęs, į išlikusį turtą atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Nors per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė, tačiau tuojau pat, nepraleidęs nurodyto termino, priėmė ir valdo brolio A. A. turtą: pinigus, jo asmeninius daiktus, žemės sklypą. Pareiškėjo brolis A. A. iki mirties gyveno Kaltinėnų parapijos senelių globos namuose. Už brolio išlaikymą senelių globos namai kiekvieną mėnesį išskaičiuodavo atitinkamą pensijos dalį. Po jo mirties senelių globos namų einamojoje sąskaitoje liko broliui priklausantys 176,25 Eur. Kadangi paskutinėmis jo gyvenimo dienomis pareiškėjas jį slaugė, padėjo savo lėšomis palaidoti, todėl Kaltinėnų parapijos senelių globos namai broliui A. A. priklausančią pensijos dalį 176,25 Eur 2017-12-18 pervedė į pareiškėjo einamąją sąskaitą.

Nei pirmos, nei antros, nei trečios eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra, todėl brolio turtą turi teisę paveldėti ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tai yra pareiškėjas ir sesuo M. L.. Mirusiojo sesuo M. L. 2018-06-27 notarų biure surašytu pareiškimu patvirtino, jog mirus broliui A. A. palikimo nepriėmė ir nevaldė, nepageidauja gauti jai priklausančios palikimo dalies ir nesikreips į teismą dėl termino palikimui priimti atstatymo (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje pateikta Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės pažyma patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 1 d. d. mirus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės rajono notarų biure nėra registruota. Be to, mirusiojo palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjas J. A. po brolio A. A. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad J. A. po brolio A. A. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po A. A. mirties jo brolis J. A. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas J. A. priėmė po palikėjo A. A. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl A. A. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , po brolio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl A. A. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.