Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S. K., jo atstovei advokatei Renatai Janušytei (abu nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo advokatės Renatos Janušytės, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10857-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10857-2025 M. S. K. buvo nubaustas 360 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2024 m. spalio 7 d. 18.18 val. Vilniuje, Vilnius-Naujoji Vilnia 4+634 km vairuodamas automobilį „KIA Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 73.11, 170 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. K. atstovė advokatė Renata Janušytė apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį pakeisti – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti M. S. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Savo skundą argumentavo tuo, kad pažeidėjas sutinka su padarytu pažeidimu ir jam paskirta nuobauda – bauda. Nepanaikinus specialiosios teisės atėmimo, pažeidėjas negalės tinkamai pasirūpinti savo sunkiai sergančia žmona M. K., kuriai nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, taip pat sunkią negalią turinčiu sūnumi D. M. K.. Teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų laiku ir operatyviai nuvežti juos į gydymo įstaigas, mokyklą, būrelius, taip pat vykti į darbą. Pažeidėjas taip pat rūpinasi sutuoktinės tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) r. ir kuriems taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas ir vienintelis artimas giminaitis, galintis pasirūpinti nurodytais asmenimis (M. K. yra vienintelė T. S. dukra). Pažeidėjas suvokia, kad jis padarė saugiam eismui ir visuomenei pavojingą pažeidimą, kuris galėjo sukelti itin žalingų padarinių. Pažeidėjas neneigia pažeidimo pobūdžio ir suvokia savo kaltę, priešingus įstatymui bei teisei veiksmus, jaučia atsakomybę visuomenei ir gėdą dėl savo tokio pavojingo poelgio. Svarbu pažymėti ir tai, kad pažeidėjui inkriminuotas administracinis pažeidimas yra netyčinis, atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningas teisės pažeidimas. Pažeidimas padarytas po darbo, kai pažeidėjas buvo pavargęs ir nebuvo pakankamai atidus, be to, jį suklaidino prieš jį važiuojantys automobiliai, kurie važiavimą užbaigė jau degant raudonam šviesoforui signalui. Pažeidėjas savo elgesio neteisina, tačiau pažymėtina, kad dėl šio pažeidimo nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nebuvo padaryta žalos konkrečiam asmeniui, visuomenei ar valstybei. Teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels pažeidėjui neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, nes bus atimta galimybė jam dirbti visą darbo dieną, tuo pačiu ir galimybė gauti pakankamas pajamas šeimai išlaikyti. Samdyti vairuotoją pažeidėjas neturės finansinių galimybių, kadangi šeimos pajamos yra nedidelės. Taip pat prašo įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs, turi šeimą, rūpinasi sunkiai sergančiais artimais giminaičiais, nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jo rugpjūčio mėnesį žmonai buvo padaryta kojos operacija. Nuo kitos savaitės ji išvyksta mėnesiui į reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Jis Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Ta geležinkelio pervaža jam teko važiuoti anksčiau. Jie gyvena netoli tos vietos ir tenka kirsti pervažą. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini) g., o gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turi du sūnus. Vienas jų yra neįgalus, jis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) licėjuje, kuris yra netoli stoties, o kitas sūnus lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po skundžiamo nutarimo priėmimo jis vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl skundo padavimo termino.

Pagal ANK 623 straipsnio nuostatas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Institucija traktuoja, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti. Teismas su šia pozicija nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje M. S. K. atžvilgiu priimtas 2025 m. gegužės 7 d. rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tą pačią dieną 10.04 val. jis buvo išsiųstas pareiškėjui el. adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ANK 623 straipsnio nuostatas šiuo atveju nutarimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo jo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis ANK 623 straipsniu paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2025 m. gegužės 27 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo skundas datuotas 2025 m. gegužės 27 d. Iš byloje pateikto el. laiško išrašo matyti, kad jis buvo 2025 m. gegužės 27 d. 20.54 val. išsiųstas kartu su priedais iš el. pašto renata.janusyte@justicion.lt į el. paštą vilniausavpk.anbns@policija.lt. Nors Institucija nurodo, kad šis el. laiškas jos informacinėje sistemoje nebuvo gautas ir skundas nebuvo įregistruotas, kol pareiškėjo atstovė nepradėjo aiškintis jo gavimo aplinkybių ir nepateikė jo pakartotinai 2025 m. rugsėjo 1 d., teismas traktuoja, kad skundo padavimo faktas 2025 m. gegužės 27 d. neabejotinas, skundas buvo išsiųstas policijai jos rekvizituose nurodytu el. pašto adresu, todėl skundas buvo paduotas nepažeidžiant ANK 623 straipsnyje numatyto termino. Tai, kad dėl nežinomų aplinkybių jis nebuvo policijos registruotas AN registre ir itin pavėluotai pateiktas teismui nagrinėti, nereiškia, kad jo padavimo terminas buvo praleistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, 4) savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 5) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 6) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, 7) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 73.11 punktas nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui.

Kelių eismo taisyklių 170 punktas nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

M. S. K. neneigia fakto, kad 2024 m. spalio 7 d. 18.18 val. vairuodamas automobilį „KIA Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, įtvirtinantį draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be jo paaiškinimo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos, UAB „LTG kompetencijų centras“ 2024 m. spalio 8 d. pranešimas. Tokį savo sprendimą pareiškėjas aiškina tuo, kad nusižengimą padarė neatsargiai, nes buvo po darbo pavargęs ir nepastebėjo užsidegusio raudono šviesoforo signalo. Jį suklaidino ir kiti prieš jį važiavę automobiliai, kurie taip pat važiavo pro pakeltą užtvarą. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad užsidegus ir pradėjus mirksėti dviem pakaitomis mirksintiems raudoniems šviesoforo signalams, šlagbaumas dar nenusileidžia ir, kol pradeda leistis ir nusileidžia užtvaras, per pervažą pervažiuoja trys automobiliai, iš kurių pareiškėjo vairuojama transporto priemonė yra per vidurį.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų. Šiuo atveju užsidegęs raudonas šviesoforo signalas yra įspėjimas vairuotojams, kad tuoj bus nuleidžiamas užtvaras ir jie turi sustoti. Tai, kad priešais važiuojanti transporto priemonė nesustoja ir rizikuoja važiuoti per pervažą, negali būti kriterijus, pateisinantis vairuotojo neatsargumą, nes jis privalo stebėti ir vadovautis šviesoforo signalais, o ne kitų eismo dalyviu elgesiu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį M. S. K. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas linkęs tikėti pareiškėju, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, tik intuityviai važiavo, pasikliaudamas pakeltu užtvaru, paskui kitas per pervažą važiuojančias transporto priemones ir neapdairiai nepastebėdamas užsidegusio šviesoforo signalo. Jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Vis dėl to, kad šviesoforo signalo nepaisymas yra pavojingas elgesys, akivaizdžiai matyti vaizdo įraše, - ketvirtasis į šviesoforą nereagavęs ir nenutraukęs judėjimo automobilis beveik atsidūrė tarp besileidžiančių užtvarų, nespėjęs pervažiuoti pervažos. Dėl šių aplinkybių nemanytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.

Vertinant M. S. K. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Per penkerius metus iki šio nusižengimo padarymo jis tris kartus buvo baustas už nedidelius KET pažeidimus (du kartus už stovėjimą draudžiamojoje vietoje, vieną kartą – už nedidelį greičio viršijimą), kas rodo, jog asmuo neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. LITEKO duomenimis jis niekada nebuvo baustas už jokius šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu. M. S. K. dirba ir vienintelis išlaiko šeimą. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į ypatingas pareiškėjo šeimynines aplinkybes. Jis yra sukūręs šeimą, augina du vaikus. Byloje yra duomenys, kad daugelis jo šeimos narių turi sunkias negalias (pagal neįgalumo pažymėjimą jo žmonai nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, žmonos tėvams – pareiškėjo uošviams taip pat tik (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis). Taigi pareiškėjo šeimoje yra nuolatinis medicininės priežiūros poreikis, ir jis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo šeimos nariais, nuvežti juos į gydymo ar ugdymo įstaigas.

Aukščiau išvardintos aplinkybės apie pažeidėjo asmenybę, jo šeimos narių sveikatos būklę, leidžia svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimo galimybę. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, sprendžia, kad šiuo atveju jos laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, šioje byloje administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui, skyrimas M. S. K., jo šeimos nariams sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių, kadangi jie gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant ir į geriausių neįgalaus vaiko interesų principą, pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini neteisinga jo neteisėto elgesio pasekme ir vertinami kaip pernelyg griežti. Teismo nuomone, pareiškėjo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o pats administracinės teisenos procesas bei paskirta minimali bauda jau turės ir padarys atitinkamą poveikį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti M. S. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo M. S. K., atstovaujamo advokatės Renatos Janušytės, skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10857-2025 administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje – M. S. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės– teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.