Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos – atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. Z. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi šunį, kuris yra maišytas belgų aviganis. Šuo dienos metu laikomas lauke, jam dar tik 1 m. 3 mėn., jam sunku lauke gyventi, nuo liepos pradžios šuo naktimis būdavo namuose. Buvo atvejis, kai Pareiškėjui teko išvykti ir šuo buvo voljere. Pagrindinis veiksmas vyko, kai šuo buvo pratinamas gyventi voljere, naktimis kėlė triukšmą, tada T. Z. pripažino, bet po to jau naktimis šunį vesdavosi į namus. 2024 m. liepos 25 d. teko išvykti ir šuo turėjo būti voljere, ir jau tada gavo nuobaudą. Pareiškėjas paaiškino, kad šunį jis laiko nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2024 m. birželio mėnesio šunį laikydavo lauke ir jis kėlė triukšmą. Šiai dienai šunį dienos metu laiko lauke, o vakare nuo 18 val. įsiveda į namus. Kai nebūna namie, šuo būna kambaryje. Šią savaitę pradėjo kartais pririšti šunį prie voljero. Tai priklauso nuo oro sąlygų. Dažniausiai šuo važiuoja automobilyje su Pareiškėju. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas buvo namuose, tyrėjams buvo pasakęs, kad buvo išvykęs, bet jo brolis ir močiutė priminė, jog jis buvo namuose, o jau buvo davęs parodymus. Pasak T. Z., naktimis, kai jis būna namuose, jo šuo neloja, jeigu voljere tai paryčiais loti pradeda. Su kaimynais gerai sutaria, neturi problemų. Pareiškėjo teigimu, kaimynai meluoja, nes kaimynystėje yra kitas šuo, kuris loja ir yra kankinamas. Su bylos medžiaga susipažino, skaitė paaiškinimus. Kaimynai turi pagrindo jį apkalbėti, gal iš pavydo, nežino. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. šuo buvo namuose su juo, todėl negalėjo kaukti. 2024 m. rugpjūčio 21 d. šventė brolio gimtadienį ir tą naktį šuo miegojo lovoje.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo remtasi pateiktu pareiškimu, išsireikalavo garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Nukentėjusysis buvo pateikęs į bylą tris garso įrašus. Buvo priimtas nutarimas skirti baudą, nes buvo nustatyta kad šuo trukdė gyventojams, trikdė jų ramybę. Byloje buvo paimti paaiškinimai iš kaimynų, kurie girdėjo lojantį šunį ir juose nurodyta, kad šuo loja nuolat, naktimis. Surinkti duomenys buvo pakankami ir dėl padaryto administracinio nusižengimo abejonių nekėlė. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino. Nukentėjusysis pateikė įrašus, kiti liudytojai patvirtino aplinkybes. Nukentėjusiuoju vadinamas L. P.. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus institucijos atstovas nurodė, kad trumpalaikis šuns lojimas neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės, o šiuo atveju tas lojimas buvo ilgalaikis, pasikartojantis, pakankamai garsus ir agresyvus, kad žmonėms sukeltų nepatogumus. Konkretus laikas nurodytas pagal pareiškimą pateikusio asmens nurodytą laiką. Nėra numatyta, kurioje vietoje šuo gali kelti triukšmą, o konkrečiu atveju traktuojama, kad šuo buvo voljere, nes jeigu šuo būtų buvęs namuose, nebūtų tiek girdėjęsis triukšmas. Priimant galutinį procesinį sprendimą buvo remtasi liudytojų parodymais. Pareiškėjo nuomone, šuo galėjo būti skriaudžiamas, tačiau nagrinėjant bylą ši aplinkybė nepasitvirtino, nes buvo pateikta pažyma, jog šuo yra sveikas. Byloje nenustatyta, kad apie šuns lojimą pranešęs asmuo turėjo asmeniškumų.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jo pareiškimo pagrindu pradėta teisena. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynais sutaria normaliai. Ne vienas kaimynas laiko šunis tiek lauke, tiek namuose, ir tinkamai prižiūri savo šunis. Tačiau tas šuo, kuris kaukia, gyvena (duomenys neskelbtini) (parodė schemoje namą). Liudytojo teigimu, tas šuo „žviegia“ uždarytas, kasdien kaukia, yra kankinamas, uždaromas į voljerą. L. P. įvardino, kad minimas šuo yra rudas belgų aviganis. Nuo 2024 m. kovo mėnesio prasidėjo šuns „žviegimas“ ir tai kartojasi kasdien. Būna dienų kai tas šuo nekaukia, nes gal jį parsiveda, o šiaip tai „žviegia“ tas šuo. Anksčiau šuo kaukdavo ir naktimis, net nebuvo įmanoma miegoti, tačiau dabar to nebėra, gal jis namuose būna. Liudytojas yra įsitikinęs, kad triukšmą kelia tas pats šuo, apie kurį jis kalba ir kurį nurodė. Anksčiau gal 5 kartus buvo kreiptasi pagalbos, tačiau niekas pareiškimų nepriimdavo, nes niekas ir neatvykdavo būtent tuo laiku, kai būdavo ši problema. (Pagarsinamas L. P. pareiškimas) Nagrinėjamo įvykio dieną liudytojas prisimena ir tvirtina savo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo surinkta tik dalis kaimynų paaiškinimų, nors jų yra ir daugiau. Liudytojas nematė, kad minėtas šuo būtų mušamas, tačiau naktimis tas „žviegimas“ tikrai trukdo ir šeimos nariai jau gyvena kitoje vietoje, nes vaikam sunku klausyti šuns „žviegimo“. Dėl šuns kaukimo liudytojas dabar jau nieko nebedaro, nes jeigu kviečia policiją, tai ji atvažiuoja po 1,5 valandos, todėl jam pačiam irgi trukdosi poilsis. Anksčiau jis pats buvo nuėjęs pas šuns šeimininką pasikalbėti apie tai, kad šuns kaukimas trukdo poilsį, bet išgirdo tik, kad jam neįdomu. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus liudytojas L. P. nurodė, kad iš jo namų tas šuo šiek tiek matosi. Tą naktį, kai skambino BPC, liudytojas šunį šiek tiek matė, bet ir nereikia matyti, nes girdisi labai gerai. Kai liudytojas apie šunį pranešė 2024 m. rugpjūčio 22 d., tai buvo ne pirmas šuns kaukimas.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynais sutariu gerai. T. Z. pažįstu iš matymo, kai vedžiodavo šunį kaimynų teritorijoje, nes liudytoja dirba iš namų, tai jį matydavo pro langą. Su juo moteris nėra turėjusi konfliktų. Šunį jis turi nuo 2024 m. pavasario. Liudytoja matydavo, kad T. Z. vedžiojo tą šunį, dresiravo, tada ji nuėjo prie tvoros ir susipažino su T. Z. bei smagiai pasikalbėjo. Kai susipažino, ji šuns nematydavo lauke, gal buvo laikomas namie. Vėliau šuo buvo laikomas voljere. Nuo pavasario šuns kaukimas girdėjosi ir dienomis, ir naktimis. Tai buvo ne vienkartiniai atvejai. Liudytoja nepamena dienos kada paskutinį kartą naktį girdėjo šuns kaukimą. Jų sklypas ne visai ribojasi, bet jeigu priėjus sklypo galą, matosi voljeras ir ten aiškiai matosi, kad būtent tas šuo laksto voljere ir kaukia. (Pagarsinamas paaiškinimas). Liudytoja patvirtino, kad jos paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Jeigu garsą girdi, tai supranta, kad šuo lauke, o jeigu būna tylu, tai mano, jog galbūt šuo namuose. Nuo pavasario gan dažnai girdėdavosi šuns kaukimas. Ne iš blogų paskatų kreipėsi dėl šuns kaukimo, o tiesiog, kad tai jau trukdo ilsėtis. Dabar šuo kaukia dienomis, o naktimis jau nebe. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus liudytoja nurodė, kad kai susipažino su šuneliu ir su T. Z., ji negalvojo, kad būtent jo šuo kaukia, nes jis atrodo atsakingas. V. V. nuomone, šuo kaukia dėl to, kad trūksta žmogaus šalia, galbūt šuo buvo laikomas namuose ir priprato prie namų, o dabar bandoma pratinti prie voljero. Paskutinį kartą šuo kaukė naktį jau senokai, o dieną, tai liudytoja dar vakar (tai yra 2024 m. gruodžio 29 d.) girdėjo apie 12 val.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio salėje sėdi jo kaimynai. Kiek žino T. Z. taip pat yra jo kaimynas, tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Daugelis kaimynų laiko šunis, tačiau yra vienas šuo, kuris kaukia. (Rodo žemėlapyje kuriame sklype kaukia šuo). Nekyla abejonių kuriame sklype kaukia. Šuo kai būna kieme ir būna uždarytas voljere, tada ir kaukia. Dabar ar šuo kaukia naktimis, liudytojas negali pasakyti, nes langai uždaryti. Vasarą tai negalėdavo miegoti. Dieną kaukia, net ir vakar (tai yra 2024 m. gruodžio 29 d.) kaukė dieną. Šuns kaukimas prasidėjo nuo 2024 m pavasario. (Pagarsinamas paaiškinimas). Liudytojas patvirtino jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau patikslino, kad tas šuo ne lojo, o kaukė. V. Š. nurodė, kad pas jį namuose svečiuose buvo anūkė ir prabuvo nuo to kaukimo. Su kaimynu, šuns savininku, liudytojas pats nekalbėjo. Dabar naktį langai uždaryti ir jis miega kitoje pusėje, tai negirdėtų jeigu šuo ir kauktų. Pats dėl to nesikreipė niekur.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) , su kaimynais sutaria gerai. (duomenys neskelbtini) netoli jos namų. Daugelis kaimynų laiko šunis, tačiau girdisi tik vienas šunelis, kuris staugdavo, inkšdavo. Liudytoja žemėlapyje parodė, kuriame name tas šuo staugia, tačiau tiksliai nežino iš kokio namo ir sklypo sklinda kaukimas. Ji katiną išveda paryčiais apie 4-6 val. ryto ir girdisi, kai tas šuo kaukia. Vakar (tai yra 2024 m. gruodžio 29 d.) dienos metu kaukė, bet liudytoja nėra mačiusi, kuris šuo. Dabar naktimis nebegirdi šuns kaukimo, nes langai uždaryti, o vasarą girdėdavosi naktimis. Nuo gegužės mėnesio girdėdavosi kaukimai. Liudytoja nurodė, kad nebandė aiškintis kieno šuo kaukia, tik apie tai aptarė su kaimynėmis.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad T. Z. matytas kaimynystėje. Liudytojas su šeima neseniai gyvena (duomenys neskelbtini). Nėra asmenų, su kuriais nesutartų. Nuo pavasario, kai prasidėjo šuns kaukimas nuo 4 val. ryto, tai trukdė nakties miegą. Liudytojui nežinoma, kurio kaimyno šuo kaukė naktimis, tik iš žmonos pasakojimo žino, kad kažkur į (duomenys neskelbtini) pusę. Kaukimas nuo pavasario būdavo nuo paryčių, vasarą buvo tas pats. Dienos metu lyg ir girdėjosi, bet mažiau. Dabar sunku pasakyti ar tas šuo kaukia naktį, nes langai uždaryti. Vasarą girdėdavosi labai aiškiai. (Pagarsinamas paaiškinimas). Liudytojas patvirtino, kad jo paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Taip kaukdavo vienas šuo. Pasak liudytojo, jo žmona daugiau būna namuose, todėl ji daugiau ėmėsi iniciatyvos ir bendravo su kaimynais.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad T. Z. matytas kaimynystėje, matė jį su šunimi. Ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Savo gatvės kaimynus žino, konfliktų su salėje esančiu T. Z. neturėjo. Kaimynai aplink turi šunų, tačiau iš jų gatvės kaimynų nėra šunų, kurie trukdytų. Kitoje gatvėje buvo. Kažkur nuo gegužės mėnesį liudytoja naktį pabusdavo, nes girdėjo, kad kažkas „žviegia“, verkia, net nežino koks garsas. Apėjo aplink namą ir girdėjo nuo kurios pusės sklinda tas garsas. Vėliau girdėjosi ir dienos metu tie kaukimai. Liudytojai iš namų nesimato, bet girdisi. Tas kaukimas trukdo ir vaikui miegoti. Net lango praverti nereikia, kad girdėtųsi tas šuns kaukimas. Dažniausiai būdavo naktimis, o paskui tai tapo kasdienybe. Vasarą taip pat kaukdavo. Liudytoja negali įvardinti konkrečių datų kada minėtas šuo kaukdavo. Iki šios akimirkos, kai susitiko teisme, liudytoja nežinojo kieno tas kaukiantis šuo. Jos nuomone, tai buvo vieno šuns kaukimas. Toks garsas buvo lyg šuo būtų kažkur įstrigęs, ir kad bando išsivaduoti. Gaila šuns ir gaila jų pačių poilsio. Nepamena ar rugpjūtį šuo kaukė, kai tyrėja buvo atėjusi, tada liudytoja geriau atsiminė visas aplinkybes, nei šiuo metu teisme, nes jau praėjo daug laiko.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nes galimai viešosios tvarkos pareigūnas supainiojo datas, kadangi 2024 m. rugpjūčio 22 d. šuo tikrai negalėjo kaukti. I institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, neigia savo kaltę, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pareiškėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Aptariamo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės apsaugą, reikalavimų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 „Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės“ (toliau – ir Taisyklių) 6.7 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, jog laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose.

Pareiškėjas T. Z. visos administracinio nusižengimo teisenos metu neigė savo kaltę ir nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. jo šuo negalėjo kelti triukšmo ir kaukti, kadangi jis pats tuo metu su šunimi buvo namuose, o byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Ši Pareiškėjo pateikta versija atmestina kaip nepagrįsta, nes ją paneigia ir T. Z. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo patvirtina abejonių nekeliančių administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, siekdama visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškime nurodyta informaciją, atlikto tyrimo metu apklausė šalia T. Z. ((duomenys neskelbtini)) netoliese gyvenančius asmenis, kurie patvirtino, jog kaimynas (Pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) laiko šunį, kuris naktį ir rytais kaukia, todėl prikelia iš miego ir taip trikdo rimtį. Apklausti asmenys paaiškinimuose nurodė, kad šuns kaukimas yra nuolatinis, tiek naktį, tiek ir dieną. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti: D. S., L. P., R. D., A. D., V. Š., V. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo šuo, laikomas voljere kaukia, pripažįsta už tai 2024 m. liepos 26 d. gavęs administracinė nuobaudą. Nors T. Z. teigimu, po gautos nuobaudos jis šuns naktį voljere nebepalieka, parsiveda į namus, tačiau Pareiškėjas taip pat sau prieštaraudamas nurodė, jog reikalui esant, tai yra, kai jam reikia išvykti, jis šunį palieka voljere.

Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjo teiginys, kad įvykio naktį, tai yra 2024 m. rugpjūčio 22 d., jo šuo negalėjo kelti triukšmo ir kaukti, kadangi jis pats tuo metu su šunimi buvo namuose, taipogi atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamo administracinio nusižengimo datą patvirtina iš BPC gautas skambučio įrašas, kuriame 2024 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuotas pagalbos prašymas dėl „žviegiančio“ šuns adresu (duomenys neskelbtini). Šis įrašas patvirtina, kad liudytoju teisme apklaustas pranešėjas L. P. realiai minėto skambučio metu girdėjo šuns keliamą triukšmą ir paties įvykio buvimo faktą, apie ką šis liudytojas davė nuoseklius ir išsamius parodymus teisme. Pastarojo liudytojo parodymai iš esmės atitinka teisme apklaustų kitų liudytojų parodymus, pastarųjų raštiškuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Motyvų, kodėl L. P. ar kiti liudytojais teisme apklausti asmenys galėti meluoti ar apkalbėti T. Z., teisme nenustatė.

Įvertinus teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir paties Pareiškėjo parodymus, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent T. Z. šuo administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nakties metu kaukė ir kėlė triukšmą, trikdantį žmonių ramybę, poilsį ir viešąją rimtį.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino T. Z. padarius jam inkriminuotą ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.