Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1847-603/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
2A-1847-603/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16434-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrikas Jaglinskis
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
E. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1847-603/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16434-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Jadvyga Mardosevič ir Henrikas Jaglinskis,sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (procese dalyvauja institucija išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. K. 2010-09-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą D. S. vaiko A. K. tėvu, o vaiką A. K. atsakovo D. S. vaiku, taip pat prašė priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą dukrai A. K. po 700 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį iki jos pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-09-20 iki ieškinio teismui padavimo datos po 400 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, viso 14 400 Lt. Ieškovė nurodė, kad 1999-12-18 gimė ieškovės ir atsakovo dukra A. K.. Gimus dukrai, atsakovas rūpinosi ir teikė materialinę pagalbą ir ieškovei, ir dukrai, tačiau praėjus pusei metų po vaiko gimimo atsisakė rūpintis bei pripažinti tėvystę. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2001 m., ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už trejus metus po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, viso 14 400 Lt. Nurodė, kad visos būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro virš 1400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad D. S. yra A. K. tėvas, o A. K. yra D. S. dukra, taip pat teismas priteisė iš atsakovo D. S. nepilnametei dukrai A. K. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo krepimosi į teismą dienos, t. y. 2010-09-22, kol dukra sulauks pilnametystės ir 12 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei ieškovei E. K., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad šalims 1999-12-18 gimė dukra A. K.. Nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove. Atsakovas santuokoje su E. S. susilaukė dviejų dukterų, t. y. E. S., gim. 2007-01-06, ir D. S., gim. 2008-06-09. Teismas, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), į tai, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, kad atsakovas pareigą turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o ieškovė vieną nepilnametį vaiką, į tai, jog ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Lt, turi reikšmingo nekilnojamojo turto, atsakovas šiuo metu nedirba, jam nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Taikos g. 263C-29, Vilniuje, įvertinęs šalių turtinę padėtį, priėjo prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, turėdama pareigą išlaikyti tik vieną dukrą, ieškovė privalo teikti nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą negu tėvas, todėl atsakovas privalo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas per paskutinius tris metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos neteikė reguliaraus išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl iš atsakovo priteisė 12 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą, t. y. ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat prašo teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, prašo panaikinti taikytą areštą atsakovo būstui. Nurodo, kad atsakovas serga stuburo ligomis ir jam nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, todėl sunku susirasti tinkamą darbą ir nuolat yra registruotas Darbo biržoje. Atsakovas su sutuoktine augina dar dvi nepilnametes 3,5 ir 2,5 amžiaus dukras. Sutuoktinė anksčiau uždirbdavo apie 700 Lt, o šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovo nuosavybės teise turimas butas yra vienintelis atsakovo nepilnamečių dukrų gyvenamasis būstas. Kol atsakovas neturi darbo, jam materialiai padeda motina ir močiutė (gauna po 400 – 500 Lt). Todėl finansinė būklė sunki. Darbo negauna ne dėl savo kaltės. Esant tokioms sąlygoms, atsakovas gali mokėti po 250 Lt išlaikymą dukrai A. K.. Nurodo, kad teismas nevertino abiejų tėvų faktinės turtinės padėties, ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi. Mano, kad nustatytas priteisto išlaikymo dydis pažeidžia kitų dviejų atsakovo mažamečių dukrų interesus. Teismas nenurodė būtinų išlaidų dydžio, netaikė proporcingo jų paskirstymo pagal tėvų pajamas ir turimą turtą, kai byloje nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto.

Taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad išlaikymo įsiskolinimas atsirado prieš apelianto (atsakovo) valią ir dėl ieškovės kaltės. Aplinkybė, jog ieškovė slėpė savo gyvenamąją vietą, išvažiavo gyventi į kitą šalį, aštuonerių metų laikotarpį ne tik neprašė jokio išlaikymo vaikui, bet ir turėdama tikslą sukurti naują šeimą, prašė nebendrauti su dukra. Tik 2010 m. sausio mėn. kai pirmą kartą parodė dukrą, pradėjo prašyti jai išlaikymo. Todėl, mano, kad yra nepagrįsta laikyti, jog apeliantas (atsakovas) netinkamai vykdė savo prievolę išlaikyti dukrą, kadangi šią prievolę trukdė vykdyti pati ieškovė. Todėl prašo nustatyti, jog įsiskolinimas galėjo būti priteistas tik nuo 2010-01-01, t. y. už devynis mėnesius, viso 2250 Lt.

Kadangi areštuotas vienintelis šeimos turtas - butas, kuriame gyvena mažametės dukros, vykdant teismo priimtą sprendimą, išieškojimas bus nukreiptas į vienintelį turimą būstą. Todėl prašo teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimą leisti mokėti dvejus metus lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Ieškovė E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovė turėjo darbą ir pastoviai gaudavo nuolatines pajamas. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, nes ieškovė neteko darbo ir tokiu būdu pragyvenimo šaltinio. Nurodo, kad D. S. yra darbingas žmogus ir gali susirasti gerai apmokamą darbą, tačiau tam nededa pakankamai pastangų, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendime atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikoje akcentuojamu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą – 800 Lt. Teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė ir CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymi, kad nepilnametės dukros Agnesos poreikia yra didesni nei atsakovo mažamečių dukrų. Taip pat nurodo, jog teismas, priteisdamas išlaikymą ir jo įsiskolinimą, atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas nuo vaiko gimimo dienos žinodamas apie gimusią dukrą visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, dėl ko yra įsiskolinęs nemažą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės E. K. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisė iš atsakovo D. S. po 350 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 12 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnametei dukrai Agnesai priteisimo, nurodydama, kad tik ji rūpinasi vaiku, jai reikia užtikrinti dukrai jos augimui, vystymuisi, mokymuisi ir gyvenimui reikalingas pilnavertes sąlygas, atsakovas yra darbingas, todėl turi teikti išlaikymą. Ieškovė ieškinyje detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius, nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga virš 1400 Lt suma per mėnesį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinį dėl tėvystės pripažįsta, jis šiuo metu yra bedarbis, serga stuburo ligomis ir jam nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, apeliaciniame skunde nurodė, jog šiuo metu jis gali mokėti per mėnesį 250 Lt išlaikymą, todėl ieškovė didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų (šalių) turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 350 Lt kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat teismas priteisė susidariusį 12300 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu ir prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat prašo priteisti 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindžia tuo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl jis turi teikti mažesnę dalį išlaikymo, o kitą dalį turi teikti ieškovė. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, nėra pagrįsti.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiam šalių vaikui išlaikyti per mėnesį atsakovas yra nepajėgus teikti 700 Lt dydžio išlaikymą, konstatavo, jog atsakovas gali teikti 350 Lt dydžio mėnesinį periodinį išlaikymą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama aplinkybė, jog nepilnametei dukrai yra reikalinga per mėnesį ne mažesnė kaip 800 Lt išlaikymo suma. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuota, kokio dydžio išlaikymas per mėnesį yra reikalingas nepilnamečiam vaikui, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. K. mokyklinį amžių, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl dukros poreikių, konstatuoja, jog būtinoms išlaidoms padengti per mėnesį suma yra apie 900 Lt.

Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tik ieškovė užtikrina, jog būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso reikšmingas nekilnojamas turtas (b. l. 95 – 114). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas su dukra nebendrauja, t. y. nėra nusistovėjusių pastovių bendravimo santykių, jis vaiku visiškai nesirūpina, jį išlaiko motina, kuri perka maistą, drabužius, mokymosi priemones. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė aprūpina nepilnametį vaiką būstu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas privalo teikti 350 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Nors pagal viešo registro duomenis ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo, ji taip pat turi nuolatines darbines pajamas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovo pareigos teikti dukrai tinkamą išlaikymą, kai byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo darbingumo apribojimą įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė dirba bendrovėje prekybos reikalų specialiste ir uždirbo apie 1750 Lt per mėnesį, papildomai apie 200 – 300 Lt gauna užmokestį už vertimus, viso per mėnesį apie 2000 Lt (b. l. 18 – 20). Šiuo metu, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, darbo santykius yra nutraukusi, tačiau imasi priemonių susirasti naują darbą. Kaip minėta, ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas: du žemės sklypai Madžiūnų k. Trakų r. sav., dalis vandens telkinio Mamavio k. Trakų r. sav., dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų Pramonės g. 1 Vaidotų k. Vilniaus r. sav., dalis buto Pramonės g. 1 – 1, Vaidotų k. Vilniaus r. sav. (b. l. 95 – 114). Atsakovas nurodė, kad jis su sutuoktine E. S. išlaiko dvi mažametes dukras, šiuo metu žmona yra vaiko priežiūros atostogose, jis yra registruotas darbo biržoje ir šeimai išgyventi padeda jo mama bei močiutė, per mėnesį duodamos po 400 – 500 Lt. Viešo registro duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teisėmis valdo dviejų kambarių butą Taikos g. 263 C-29, Vilniaus m. sav. (b. l 123 – 125). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 61 – 63) nurodyta, jog atsakovas D. S. skyriaus vyriausiajai inspektorei yra nurodęs, jog šiuo metu jo šeima statosi namą Vilniaus r. Zujūnuose. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių aplinkybių atsakovas neturi galimybės gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Kaip minėta, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovui įstatymų nustatyta tvarka yra apribotas darbingumas, t. y. dėl sveikatos negali dirbti, todėl būdamas pakankamai jauno amžiaus turi galimybę susirasti darbą ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių - dvi mažametes dukras, kurioms privalo teikti išlaikymą, darytina išvada, kad ieškovė prie dukros Agnetos nustatytų būtinų poreikių tenkinimo turi prisidėti didesne dalimi, ir tokiu būdu atsakovas gali teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį 350 Lt per mėnesį dukrai Agnetai.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo aplinkybes apie įsiskolinimą už išlaikymą priklausomai nuo galimybės pamatyti dukrą. Tačiau šios atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas turi sumokėti išlaikymą 12 300 Lt nepilnamečiam vaikui už tris metus iki ieškinio teismui padavimo datos. Tačiau, teismas atsižvelgdamas į susidariusį pakankamai ženklų išlaikymo įsiskolinimo dydį, į tai, jog atsakovas pagal teismo sprendimą kas mėnesį privalės teikti kasmėnesines periodines išmokas, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėsto lygiomis dalimis dviems metams nuo šios nutarties priėmimo dienos. Kadangi įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog imasi visų įmanomų protingų priemonių susirasti darbą ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui, todėl prašymas dėl arešto panaikinimo yra atmestinas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atsakovo D. S. prašymas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo tenkintinas, atsakovo prašymas dėl arešto panaikinimo yra atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo D. S. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti ir lygiomis dalimis dviems metams nuo šios nutarties priėmimo dienos išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo 12 300 Lt mokėjimą.

Atsakovo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. S. 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Jadvyga MardosevičHenrikas Jaglinskis