Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 11 mėn. 10 dienų laisvės atėmimo;

5) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų;

6) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo (Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. 2022 m. rugsėjo 30 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi panaikintas Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir S. P. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2024 m. birželio 3 d. apie 03.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančiu motinos V. P. sugyventiniu A. R. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių lovoje gulinčiam A. R. į kairį šoną ir ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvą, po to rankomis sugriebęs A. R. už kaklo, jį suspaudė, tuo padarė nukentėjusiajam A. R. muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kaktoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, S. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. birželio 3 d. apie 03.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia motina V. P., bandančia nuo jo naudojamo smurto apginti sugyventinį A. R., metu, tyčia kumščiu sudavė V. P. ne mažiau keturių smūgių į rankas ir nugarą, tuo padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad maždaug 3 metus gyvena kartu su motina V. P. ir jos sugyventiniu A. R.. Kadangi tiek jis, tiek jo motina su sugyventiniu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, apsvaigus nuo alkoholio tarp jų dažnai kyla konfliktai. 2024 m. birželio 2 d. dienos metu namuose su motina ir jos sugyventiniu vartojo alkoholį (išgėrė tris butelius degtinės 0,7 l, 0,5 l ir 0,35 l talpos). Pasibaigus alkoholiui jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar vieną butelį degtinės 0,5 l talpos ir grįžęs namo su motina ir jos sugyventiniu nupirktą degtinę išgėrė. Dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių, nuovoką atgavo tik ryte. Atsikėlęs jis nuėjo į kambarį, matė, kad motinos nėra namuose, o motinos sugyventinis A. gulėjo lovoje, matė, kad jo kakta kruvina, matė, kad kambaryje nuverstas stalas, tačiau nespėjo A. paklausti, kas nutiko, nes namo grįžo motina kartu su policijos pareigūnais. Nors jis negirdėjo, ką motina sakė pareigūnams, tačiau iš karto suprato, kad motina pareigūnus iškvietė dėl jo veiksmų. Kadangi tarp jo ir motinos bei jos sugyventinio konfliktai vyksta ne pirmą kartą, jis suprato, kad smurtavo prieš motiną ar jos sugyventinį, ar net prieš juos abu, tačiau dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio to tiesiog neprisimena (ryte jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas). Nors konflikto aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena, tačiau kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta padaręs visus pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus ir nežymiai sužalojęs motiną ir jos sugyventinį bei sukėlęs jiems fizinį skausmą. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad A. R. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį maždaug 4 metus, o apie 3 metus kartu su jais gyvena jos sūnus S. P. 2024 m. birželio 2 d. sūnus iš namų išėjo ryte, o ji su sugyventiniu namuose išgėrė vieną butelį degtinės ir apie 22.00 val. atsigulė miegoti. Netrukus namo grįžo S., girdėjo, kad jis nuėjo į virtuvę, nes jis virtuvėje miega. Apie 03.00 val. ji prabudo nuo sūnaus šukavimo, S. buvo kambaryje, šaukė jos sugyventiniui A., kad pastarasis negyvens. Pašūkavęs S. pradėjo mušti ant lovos krašto gulėjusį A., matė, kad S. sudavė A. ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, o tada pradėjo jį smaugti. Matydama, kad sūnus smurtauja prieš jos sugyventinį, ji puolė ginti A., bandydama rankomis ir kojomis nuo A. nustumti S., tačiau S. pradėjo jai sudavinėti smūgius. S. sudavė jai ne mažiau 3 smūgių kumščiu į abi rankas dilbių srityje ir ne mažiau kaip vieną smūgį į nugarą. Sudavęs smūgius, S. nuėjo į virtuvę ir nueidamas nusinešė ant spintelės gulėjusį jos telefoną, šaukdamas, kad ji net nebandytų kviesti policijos. Kadangi jie su A. bijojo S., iš karto į policiją nesikreipė, tačiau ryte ji viena nuėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Kartu su policijos pareigūnais ji grįžo namo ir pareigūnai sulaikė jos sūnų S. Suduodamas jai smūgius kumščiu į abi rankas ir į nugarą sūnus sukėlė jai fizinį skausmą, be to, jos rankų srityse išryškėjo kraujosruvos, kurias 2024 m. birželio 4 d. užfiksavo teismo medicinos ekspertas. Civilinio ieškinio nereikš.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad V. P. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus, o apie 3 metus kartu su jais gyvena V. sūnus S. P. Iš pradžių su S. jie sutarė gerai, tačiau paskutiniu metu tarp jų dažnai kyla konfliktų, ypač tada, kai S. būna neblaivus. 2024 m. birželio 2 d. S. iš namų išėjo maždaug apie 10.00–11.00 val., o jis su sugyventine liko namuose. Būdami namuose kartu su V. išgėrė butelį degtinės ir apie 22.00 val. atsigulė miegoti. Netrukus namo grįžo S., girdėjo, kad S. nuėjo į virtuvę, nes jis virtuvėje miega. Apie 03.00 val. prabudo nuo S. šūkavimo ir netrukus S. atėjęs į kambarį, kuriame miegojo jis (A. R.) su V., pradėjo jį mušti, šaukdamas: „tu čia negyvensi, aš tave išvarysiu, čia mano butas“. S. jam gulinčiam lovoje sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į kairį šoną bei ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą kaktos srityje, po to rankomis sugriebęs jį už kaklo pradėjo smaugti. Jis bandė iš S. ištrūkti abiem rankomis įsikibęs į jo rankas, sakydamas: „užtenka, S., užtenka“. V., matydama, kad S. prieš jį naudoja fizinį smurtą, bandė jį (A. R.) apginti, tačiau S. pripuolė prie jos ir pradėjo V. sudavinėti kumščiu smūgius, tačiau jis negali pasakyti, kiek smūgių S. sudavė V. Sudavęs V. smūgius ir grįždamas į virtuvę, S. nuvertė kambaryje prie lovos stovėjusį stalą ir iš V. atėmė telefoną, šaukdamas, kad jie net nebandytų kviesti policijos. Jie su V. bijojo S., todėl į policiją nesikreipė. Ryte pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir S. P. išsivežė. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Suduodamas jam smūgius kumščiu į šoną ir galvą bei rankomis suspausdamas kaklą S. P. sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė žaizdą kaktos srityje, iš kurios kraujavo. Į medikus dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė, tačiau 2024 m. birželio 4 d. vyko pas teismo medicinos ekspertą, kur jam buvo nustatytas galvos srities sumušimas. Ryte, jau po šio tiriamo įvykio, matė, kad virtuvėje ant stalo stovi tuščias degtinės butelis, mano, kad S. grįžęs namo atsinešė su savimi butelį degtinės, kurią ir suvartojo. Civilinio ieškinio nereikš.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2024 m. birželio 3 d. po 9 val. atvykusi į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK V. P. pranešė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 3.00 val. namuose prieš ją ir jos sugyventinį A. R. smurtavo neblaivus jos sūnus S. P.

2024 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024 m. birželio 3 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (V. P.), kuri nurodo, kad sūnus S. P. jai sudavė smūgius į rankas, taip pat užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro Nr. 1 (A. R.), kuris nurodo, kad sugyventinės sūnus jį gulintį lovoje sumušė, o kambaryje buvęs vyras Nr. 2 (S. P.) nurodo, kad jis neprisimena, ką padarė.

2024 m. birželio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad kartu su pranešėja V. P. atvykus adresu(duomenys neskelbtini), pareiškėja V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir bute buvęs jos sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 03.00 val. buvo prižadinti iš miegų neblaivaus V. P. sūnaus S. P., kuris kumščiu sudavė smūgius V. P. į įvairias kūno vietas bei sudavė smūgius A. R. į galvą. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujosruva V. P. dešinės rankos srityje, kraujuojanti žaizda A. R. kaktoje. Įvykio vietoje rastas S. P., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,94 promilių neblaivumas) laikinai sulaikytas.

2024 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymių. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis 2024 m. birželio 3 d. 10.23 val. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,94 ‰ neblaivumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose V. P. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 3 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad muštinė žaizda su poodine kraujosruva kaktoje A. R. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, galimai ir vieno trauminio poveikio (kontakto) pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 3 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (apklausų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra visiškai įrodyta, nes kaltinamasis 2024 m. birželio 3 d. apie 03.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvą kartu gyvenančiam motinos V. P. sugyventiniui A. R., po to rankomis sugriebė A. R. už kaklo, jį spaudė, tuo padarė nukentėjusiajam A. R. muštinę žaizdą su poodine kraujosruva kaktoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o kai kartu gyvenanti motina V. P. bandė nuo jo naudojamo smurto apginti sugyventinį A. R., S. P. tyčia kumščiu sudavė V. P. ne mažiau keturių smūgių į rankas ir nugarą, tuo padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to pagal sukeltas pasekmes ir su nukentėjusiaisiais siejantį ryšį kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš A. R.) ir to paties straipsnio 2 dalį (dėl smurto prieš motiną).

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 straipsnio 9 punktas), taip pat veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų apskundę prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmes S. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, pasekmes (abiem nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jų sveikata), pavartoto smurto intensyvumą, kaltinamojo asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir dėl smurtinio pobūdžio veikų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų padarymą skiriant po 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos jas sudedant iš dalies, įvertinus padarytas veikas ir kaltinamojo asmenybę, pridedant didžiąją dalį (40 parų) skirtos bausmės ir paskiriant subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Dėl to, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant (pridedant didžiąją dalį bausmės), ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 mėnesius 20 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 3 d. 9.40 val. iki 2024 m. birželio 4 d. 10.55 val. (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant S. P. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 3 d. 9.40 val. iki 2024 m. birželio 4 d. 10.55 val. (2 paras), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti S. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.