Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę A. V., o būtent: laikotarpiu nuo 2023-02-11 23.00 val. iki 2023-02-12 5 val., (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė nukentėjusiajai A. V. iš nugaros už rūbų ir ją patempė, kad (duomenys neskelbtini), tada, nukentėjusiajai A. V. (duomenys neskelbtini), laužė jai abiejų rankų nykščius, o nepavykus ir nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), atsitūpė priešais ir, įkišęs vieną koją tarp nukentėjusiosios kojų, spaudė ją (duomenys neskelbtini)bei kelis kartus kojos keliu sutrenkė į lytinius organus, vėliau, nukentėjusiajai bandant (duomenys neskelbtini)tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasivijęs (duomenys neskelbtini), įtempė už plaukų į (duomenys neskelbtini) ir sudavė delnais bei kumščiais ne daugiau kaip 7 kartus į veido sritį ir vieną kartą į kairį šoną, po to (duomenys neskelbtini)uždėjęs pagalvę nukentėjusiajai ant veido, kelis kartus spaudė ir ją dusino, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio dilbio srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko šeštadienį vasario 11-osios vakarą apie 23 val. (duomenys neskelbtini) Tą vakarą jie nutarė atšvęsti savaitgalį, jis išgėrė alkoholio, o A. V. gėrė nealkoholinį šampaną, jie (duomenys neskelbtini). Jis išpylė vieną taurę ir nuo to prasidėjo kivirčas. Po jo jie pasikeitė patalynę, viskas nurimo, bet kadangi jis buvo išgėręs, tai „žodis po žodžio“ vėl susikivirčijo. A. norėjo eiti į (duomenys neskelbtini), , todėl nenorėjo, kad ji ten eitų, neleido jai eiti ir ją patempė už chalato. Kaltinime viskas parašyta teisingai. Kai patempė A. V. už chalato, ji (duomenys neskelbtini)o jis ją stengėsi (duomenys neskelbtini), bet ji nesileido, nors jis ir sakė jai eiti į kambarį, kadangi (duomenys neskelbtini) yra šalta, ten nešildoma. A. spyriojosi, o jis norėjo, kad ji eitų į (duomenys neskelbtini)ir būtų ten, todėl neleido jai eiti į (duomenys neskelbtini). Kai abu pavargo, (duomenys neskelbtini), kur būna visada. Po kurio laiko, jau begulint, jie vėl pradėjo ginčytis, A. V. (duomenys neskelbtini)ir bandė išeiti į (duomenys neskelbtini). Jis išbėgo jai iš paskos, įtempė ją į vidų ir, jiems besiginčijant bei parvertus (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius. Po to jie apsiramino, (duomenys neskelbtini)kur vėl pradėjo ginčytis, o jis vis ant jos užmesdavo patalynę, ji ją nusimesdavo, jis vėl užmesdavo ir jie taip nusiramino bei užmigo. Kitą dieną A. V. atsiprašė, suprato, kad pridarė nesąmonių, tai ir šeštadienį, ir sekmadienį apie tai daug kalbėjo, o pirmadienio vakare atvyko policija. Sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti jo veiksmų pasėkoje. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivas taip nebūtų pasielgęs. Su A. jie susitaikė, pretenzijų ji jam neturi, po įvykio turėjo dvi paras susitaikymui. Nukentėjusioji norėjo eiti į (duomenys neskelbtini)bet jis neleido, , galima ir koją išsisukti. Jis spyrė A. V. į lytinus organus, bet neturi tam paaiškinimo – tiesiog jie kivirčijosi, abiem „užvirė kraujas“, o jis yra karštakošis ir jam neišėjo susilaikyti. Jie abu su nukentėjusiąja pasistumdė - vienas stumdytis jis negalėjo. Konfliktas prasidėjo apie 23 val., tai su pertraukomis ir pamiegojimu jis baigėsi apie 5 val. Telefono iš nukentėjusiosios nebuvo atėmęs, tik jį buvo padėjęs, nes tas telefonas yra brangus ir jis nenorėjo, kad jį netyčia sudaužytų. Nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, kai prieš ją smurtavo, bet kaimynų namas yra už kelių metrų, tai nežino, ar jie girdėjo. Kitą dieną matė žymes ant A. kūno, todėl jie kalbėjosi visą sekmadienį ir pirmadienį, kai grįžo iš darbo. Jis yra teistas už tokį pat smurtą ir negali paaiškinti, kodėl vėl taip elgėsi – turbūt tai alkoholio įtaka, bet dabar savo noru nuėjo (duomenys neskelbtini), nes mano, jog turi problemų dėl priklausomybių, kadangi tai jau antras teistumas, todėl nusprendė tvarkytis. I. jis buvo teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Jis negali paaiškinti savo elgesio, taip išeina, kad negali vartoti alkoholio. Prieš keletą metų pastebėjo, kad alkoholis jį paverčia į neadekvatų žmogų, bet dabar susiėmė griežtai, nes mato, jog jų su A. gyvenimas eina link išsiskyrimo, o jis bijo ją prarasti ir to nenori. Dabar (duomenys neskelbtini), jam yra išrašyti vaistai ir taip pat lankosi pas psichologą. Šis baudžiamasis procesas privertė jį susimastyti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Su A. V. gyveno kartu 6 metus jai (duomenys neskelbtini)vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2023-02-11 vakare, gali būti apie 22 val., su A. (duomenys neskelbtini) buvo dviese, jis gėrė kokteilius su brendžiu ir Coca-Cola, išgėrė nedaug, apie 100 gramų, A. gėrė nealkoholinį šampaną. Girtas nebuvo ir įvykio aplinkybes gerai pamena. Buvo (duomenys neskelbtini)žiūrėjo televizorių ir jis netyčia išpylė gėrimą ant patalynės. Dėl to tarp jų su A. prasidėjo konfliktas. Jie pasikeitė patalynę, bet konfliktavo ir toliau, pradžioje žodžiais, po to A. norėjo eiti į (duomenys neskelbtini)o jis jai neleido. Įsiplieskė stipresnis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė, sugyventinę patempė, o jai (duomenys neskelbtini), jos rankas bandė atplėšti (duomenys neskelbtini), gali būti, kad palenkė jos nykščius. Kadangi yra karštakošis, tai tiesiog nenorėjo jai leisti eiti į (duomenys neskelbtini)kad ji sėdėdama (duomenys neskelbtini)prispaudė ją keliu (duomenys neskelbtini). Koją buvo įkišęs A.tarp kojų tuo metu, kai ji tupėjo priešais ją. Gali būti, kad kelis kartus ją keliu stipriau prispaudė (duomenys neskelbtini)Kiek laiko jis ją taip laikė prispaudęs, nežino. Kiek tiksliai A. (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini). Po to jie apsiramino ir (duomenys neskelbtini), kur po kurio laiko tarp jų vėl kilo konfliktas. Konflikto metu A. norėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kadangi A.buvo tik su naktiniais ir chalatu, jis nenorėjo, kad pusnuogė eitų, tai nusileido paskui ir (duomenys neskelbtini)įsitempė. Tiksliai ar už plaukų, ar už rūbų patempė, jis nepamena. Parvertė ją ant (duomenys neskelbtini)ir sudavė pranešime apie įtarimą nurodytą kiekį smūgių į veido sritį ir šoną. Tada jie apsiramino, (duomenys neskelbtini)kur ir vėl sukonfliktavo, nes A. ir vėl norėjo (duomenys neskelbtini). Kiek tuo metu buvo valandų, jis nežino. Kadangi A. garsiai rėkė, tai jis užmetė ant jos pagalvę ar patalynę ir prispaudė, kad apsiramintų. Kiek kartų jis taip jai užmetęs buvo, nepasakys, bet tik kelis kartus. Jis užmesdavo, A. nusimesdavo ir taip jie apsiramino bei užmigo. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais A.sukėlė fizinį skausmą ir padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis A. atsiprašė, ji jam atleido.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad su A. K. yra sugyventiniai, kartu gyveno apie šešerius metus jai (duomenys neskelbtini)vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2023-02-11 vakare jiems (duomenys neskelbtini), A. apie 21-22 val. išgėrė vienas pats beveik visą butelį brendžio, jai atrodo, kad 0,7 litro talpos. Ji išgėrė tik nealkoholinio šampano, buvo blaivi. Apie 23 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad A. dėl girtumo netyčia išpylė alkoholį ant (duomenys neskelbtini). Patalynę jie pervilko kartu, bet ji matė, kad A. piktas. Pervilkus patalynę, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), A. atėjo iš paskos ir, pradaręs duris, žiūrėjo. Jis jai liepė (duomenys neskelbtini), o ji jam atsakė, kad ji negali, kai į ją jis žiūri. Iš kelių kartų ji paprašė jo išeiti ir nesityčioti, o jis tiesiog kibo prie jos žodžiais. Suprato, kad tai geruoju nepasibaigs, nes jį gerai pažįsta, suprato, kad gali prieš ją smurtauti. Kad išvengtų tolimesnio konflikto, ji jam pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini)o jis vis kartojo, kad (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, kad vis tiek eina, nes jis (duomenys neskelbtini). Jai einant (duomenys neskelbtini), A. ją pačiupo iš nugaros už chalato ir patempė, kad eitų į (duomenys neskelbtini)Tada ji (duomenys neskelbtini), o A. bandė rankas atgniaužti, laužė abiejų rankų nykščius. Jai labai skaudėjo ir prašė sugyventinio baigti. Kadangi jam nepavyko atgniaužti jos rankų, tai jis atsitūpė (duomenys neskelbtini)ją, įkišo vieną koją jai tarp kojų ir laikė prispaudęs ją (duomenys neskelbtini)bei laikydamas kelis kartus stipriai jai sutrenkė keliu į lytinius organus. Jam atlaisvinus koją, ji vis (duomenys neskelbtini), o jis vis ją sulaikydavo vėl įkišdamas koją jai tarp kojų ir (duomenys neskelbtini), kad ji (duomenys neskelbtini)ir vis kartojo, kad eitų į (duomenys neskelbtini). Ji nusileido (duomenys neskelbtini)ir taip tęsėsi apie pusantros valandos ar dvi, kol (duomenys neskelbtini). Dėl to ji A. atsiprašė. Jis tada apsiramino. Nusprendė, kadangi jis jau buvo stipriai girtas, su viskuo sutikti, stengėsi kuo švelniau su juo kalbėti, kad jis tik nueitų miegoti, o jam užmigus ketino pabėgti iš namų. Jai kažkaip pavyko jį paguldyti ir jis užmigo. Kai A. įmigo, ji greitai pasiėmė kelis rūbus, (duomenys neskelbtini) pabėgti, tačiau nespėjo, nes pabudo A.. Tuo metu buvo apie 5 valanda ryto. Jai einant pro duris, A. sučiupo jai už plaukų ir, (duomenys neskelbtini)ir ėmė ją mušti, tai yra sudavė delnais ir kumščiu į veido sritį kokius 5-7 kartus. Ji bandė išvengti smūgių, tada A. jai trenkė vieną kartą į kairį šoną. Ar trenkė delnu, ar kumščiu nepasakys, nes nematė, tačiau smūgis buvo pakankamai stiprus ir jai tikrai skaudėjo. Ji bandė šauktis pagalbos, tikėjosi, kad išgirs kaimynai, bet suprato, kad bergždžiai. Tada bandė A. raminti, tačiau kaip jis nurimo ir kaip ji (duomenys neskelbtini), ji nepamena, galvojo, kad iš streso. Bet jai atrodo, kad jis (duomenys neskelbtini)jai smūgių nesudavė. Pamena tik tą momentą, kad ji guli (duomenys neskelbtini), o A. jai ant veido deda pagalvę ir ją spaudžia, dėl ko jai ėmė trūkti oro. Šioje vietoje jau pamena per miglą. Lyg bandė pasukti galvą į šoną, kad galėtų įkvėpti oro, o jis nukėlė pagalvę ir vėl uždėjo bei spaudė. Taip jis tą pagalvę jai ant veido dėjo bent kelis kartus, tačiau, kiek tiksliai, pasakyti negali, nes čia jos atmintis jau trūkinėja. Kaip ji užmigo, nepamena, bet pamena, kad pabudo ryte apie 10 val. A. tuo metu buvo namuose. Jis jos atsiprašė tik dėl to, kad išpylė gėrimą į lovą, o, kad sumušė pasakė, jog pati kalta, nes jo neklauso. Dėl smurto ji patyrė fizinį skausmą, bet į policiją nesikreipė. Į gydymo įstaigą taip pat nesikreipė. Pirmadienį pas juos į namus atvyko pareigūnai ir A. sulaikė. Kas pranešė, kad prieš ją smurtavo, ji nežino, todėl nieko paaiškinti negali, gal kas iš kaimynų išgirdo, kai ji šaukė, o be to, tai jau ne pirmas kartas, kai A., būdamas neblaivus, prieš ją smurtauja, bet į policiją kreipėsi tik vieną kartą, tai yra (duomenys neskelbtini)Kai būna blaivus, sugyventinis niekada nesmurtauja. Civilinio ieškinio nereiškia.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo Ž. D. 2023-02-13 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2023-02-11 apie 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini) neblaivus A. K. sumušė sugyventinę A. V., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, jog 2023-02-13 19.06 val. buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)pas kaimynus buvo didelis triukšmas, kaimynas pastoviai smurtauja prieš žmoną.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 19.23 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad adresu: (duomenys neskelbtini)pas kaimynus buvo didelis triukšmas, kaimynas galimai smurtauja prieš žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo blaivi A. V., ant kurios veido buvo akivaizdūs sužalojimai - mėlynės, paraudimai. Moteris paaiškino, kad sugyventinis A. K. 2023-02-11 apie 23 val. vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, tapo agresyvus dėl to, kad jis išpylė alkoholį ant lovatiesės, o ji liepė sutvarkyti. Konflikto metu sugyventinis trenkė į veidą ir šonkaulius maždaug 10 kartų. Moteris dėl savo emocinės būklės negalėjo įvertinti patirto skausmo. Po konflikto moteris negalėjo išsikviesti pagalbos, nes vyras atėmė telefoną ir neleido (duomenys neskelbtini)Moteris buvo labai susijaudinusi, pripažino, kad šį kartą ją sugyventinis dusino su pagalve, grasino nužudyti, tačiau pareiškimą rašyti atsisako. Vyras smurtauja ne pirmą kartą. Namuose buvęs blaivus A. K. elgėsi ramiai, pripažino smurtavęs prieš moterį, tačiau neįvardino priežasčių.

2023-02-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios, adresu: (duomenys neskelbtini)apžiūra.

2023-02-21 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų 16 vnt. vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, ant nukentėjusiosios A. V. veido matomos galimai smurto žymės. Moteris teigia, jog savaitgalį, iš šeštadienio į sekmadienį, buvo stipriai susipykę su sugyventiniu, kuris buvo išgėręs, o kai būna girtas, kartais nevaldo rankų. Patvirtina, jog ją mušė, nurodo, jog anksčiau teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, aiškina, kad policijos nekvietė, nes negalėjo, kadangi buvo paėmęs iš jos telefoną, o sekmadienį visą laiką buvo kartu, kad ji nevažiuotų pas gydytojus. Moteris pareigūnams taip pat aiškina, kad ji garsiai šaukė, bet niekas negirdėjo, ją plėšė, neleido išeiti (duomenys neskelbtini)neleido išsikviesti pagalbos. Be to nurodo, jog šaukė, kad užmuš, uždėjęs pagalvę dusino. A. K. pareigūnams nurodo, jog jie susikivirčijo, sugyventinė jo neklausė, jis liepė eiti miegoti, leisti ilsėtis. Nurodo, kad taip elgėsi netyčia.

2023-02-13 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta A. V. kūno apžiūra, kurios metu nustatyta, jog po kaire akimi matoma mėlynė bei paraudimas, dešiniame skruoste – paraudimas su mėlyne.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad A. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio dilbio srityje, kraujosruva kairės akies junginėje; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais; A. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; A. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis A. K. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime detaliai išvardintais veiksmais, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. V., tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio dilbio srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai, specialisto išvada ir kt. Kaltinamojo A. K. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sužalojimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. K. teistas 1 kartą už smurtinį nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio teigiamai charakterizuojamas.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. K. arešto bausmę, nustatant bausmės dydį artimą sankcijos vidurkiui, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, asmuo nusikalstamą veiką padarė jau būdamas vieną kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą tai pačiai nukentėjusiajai – sugyventinei A. V. (BK 140 str. 2 d.), nors bausmę ir atlikęs, tačiau jo atžvilgiu teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka, dirba.

Teismas daro išvadą, kad esant šioms išvardintoms aplinkybėms, kitos rūšies bausmė nepasiektų bausmės tikslų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskyrus pareigas. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančias keisti kaltinamojo elgesį.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2023 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis byloje Nr. 2K-97-697/2023)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 13 d. 20.30 val. iki 2023 m. vasario 14 d. 13.53 val. (1 para).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – 2 (dvi) kompaktinės plokštelės su Bendrojo pagalbos centro bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti byloje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji A. V. pateikė 2023-03-04 susitaikymo aktą ir prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodyta, kad A. K. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė (2 t., b.l. 28).

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pagal LR BK 38 str. 2 d. šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. K. atitinka LR BK 38 str. 1 d. 1, 2, 3 punktų sąlygas, t.y. asmuo prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą, žalos atlyginimo nukentėjusioji nereikalauja, susitaikė su nukentėjusiąja, vienas kitam pretenzijų minėti asmenys neturi. Tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. K. neatitinka LR BK 38 str. 1 d. 4 p. sąlygos. Minėta sąlyga – pagrindas manyti, kad A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės (žalos nebuvimas, susitaikymas su nukentėjusiąja, teigiama charakteristika darbovietėje) teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir teismas tai įvertino skirdamas bausmę. Tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. K. neatitinka LR BK 38 str. 1 d. 4 p. sąlygos, kadangi kaltinamasis A. K. šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs, be to, asmuo teistas už analogiška veiką ir užsienio valstybėje – I., kaip nurodė pats kaltinamasis visi smurto atvejai buvo prieš tą pačią nukentėjusiąją. Iš šių aplinkybių chronologine tvarka seka, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą trečią kartą, pagal jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius tiek L., tiek I., be to, matyti, kad ankstesnį nusikaltimą L. kaltinamasis A. K. taip pat padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja jau eilę kartų, be t į po9liciją ji kreipėsi tik vieną kartą.

Kaltinamojo A. K. asmenybė, elgesio ir jo padarytos nusikalstamos veikos analizė neduoda objektyvaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, nesant vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, tenkinti kaltinamojo prašymą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. K. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 13 d. 20.30 val. iki 2023 m. vasario 14 d. 13.53 val. (vieną parą) ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant šias pareigas:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – 2 (dvi) kompaktines plokšteles su Bendrojo pagalbos centro bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.