Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. Z.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui H. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdė dirbtuvių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje kadastro byloje iki atliktų rekonstrukcijos darbų dirbtuvių pastato išorinės laikančiosios sienos (prie patalpos 1-9) aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo apatinio pakalimo nurodytos 3,4 m, po rekonstrukcijos sienos aukštis yra 4,05 m, t. y. rekonstrukcijos metu minėtos sienos aukštis padidintas iki 0,65 m. Savavališkai atlikdama rekonstrukcijos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai įrengė monolitinį žiedą, pakėlė laikančias stogo konstrukcijas, gegnes, mūrtašius bei atliko kitus rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai nepriskiriamus darbus: išorinėse laikančiose sienose vietoje trijų langų įrengė tris durų angas. Statinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 10-28, nekilnojamojo daikto kodas – 16075). Statinio kategorija – neypatingas statinys. Nustatytų pažeidimų laikas 2015 m. lapkričio 23 d., pažeidimai fiksuoti 2015 m. gruodžio 1 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151201-00061. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 159¹ straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorius H. D. pažeidimą pripažino, dėl jo gailėjosi. Paaiškino, kad vykdė rekonstrukcijos darbus, nes pastatas buvo supuvęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima apgyvendinimo paslaugomis, todėl 2015 m. rudenį buvo įsigytas šitas pastatas ir pradėtas ruošti rekonstrukcijos projektas. Kadangi tas pastatas buvo apleistas, jame buvo landynė, buvo švirkštų, butelių, daug šiukšlių, buvo kiauras stogas, pro kurį greičiausiai į jį patekdavo asmenys, todėl nors dar nebuvo gavęs visų leidimų rekonstrukcijai, jis bijodamas blogų pasekmių, kad kas nors lipdamas neįlūžtų ir nesusižeistų ar nežūtų, pradėjo pastatą rekonstruoti – jį tvarkyti. Nurodė, kad šiuo metu visi darbai yra sustabdyti, nes jis, sulaukęs skambučio iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ėmė bendradarbiauti, nes norėjo, kad viskas būtų legalu. Vienas kaimynas paskundė jo vykdomus darbus, todėl jį ėmė tikrinti ir kitos tarnybos. Nurodė, kad savivaldybė ruošiasi pastatą griauti arba paimti valstybės reikmėms, todėl šiuo metu jis negali nieko daryti. Paaiškino, kad šiam projektui paėmė didelę paskolą, tačiau investicija nepasisekė, planavo jau šią vasarą gauti pajamas, o iki šiol turi tik didelių išlaidų. Mano, kad savivaldybė už pastatą nesumokės tokios sumos, kokią jis sumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra prasta, todėl prašė skirti kuo mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė V. Z. sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo prašė įvertinti pažeidėjo nurodytas aplinkybes. Dėl baudos skyrimo paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Be paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus H. D. paaiškinimo teismo posėdžio metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip statytojos kaltė, kad neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdė dirbtuvių pastato rekonstrukcijos darbus, kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, kuriame H. D. nurodo nežinojęs, kad atliekamiems statybos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 4-6), savavališkos statybos aktu (b. l. 7-8), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontrolinis klausimynas) (b. l. 9-15), situacijos schema (b. l. 16), fotolentelėmis (b. l. 17-22, 46-51), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 23-24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu (b. l. 25), pastato planu (b. l. 26-29), pastato inventorinėmis žiniomis (b. l. 30-32) ir kita rašytine bylos medžiaga.

ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį pastatas, minimas administracinio teisės pažeidimo protokole, priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), 9 punkto nuostatas, statinio statybos darbai, kurių tikslas - perstatyti esamo statinio laikančias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., priskiriami statinio rekonstravimui. Laikoma, kad laikančios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų pastatų) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančių konstrukcijų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. D. neneigė pažeidimo, t.y., kad neturėdamas leidimo statinio rekonstravimui pradėjo tvarkyti įsigytą pastatą. Paaiškino, kad būtinų leidimų gavimas užtrunka ilgą laiką, o kadangi įmonės įsigytas pastatas buvo labai blogos būklės, buvo kiauras jo stogas ir jis buvo paverstas lindyne, todėl bijodamas blogų pasekmių, t.y., kad nesusižeistų ar nežūtų asmenys, kurie patekdavo į šį pastatą pro kiaurą stogą, jis pradėjo pastato rekonstrukcijos darbus dar negavęs visų reikiamų leidimų. Nurodė, kad šiuo metu darbai yra sustabdyti. Bylos medžiaga nustatyta, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdė dirbtuvių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rekonstruotas, pastato išorinės sienos aukštis padidintas 0,65 m, naujai įrengtas monolitinis žiedas, pakeltos laikančios stogo konstrukcijos, gegnės, mūrtašiai bei atlikti kiti, rekonstrukcijos statybos darbų rūšiai nepriskiriami, darbai: išorinėse laikančiose sienose vietoje trijų langų įrengtos trys durų angos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje yra nustatytos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; 4 punktas reglamentuoja, kad statytojas privalo šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į šio straipsnio reglamentavimą, UAB (duomenys neskelbtini)“, kaip statytojas (užsakovas), turėjo užtikrinti, kad statybos darbai vyktų laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdė dirbtuvių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje. Asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius H. D. pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas nėra piktybinio pobūdžio, neigiamų pasekmių valstybei ir privatiems asmenims nesukėlė, šiuo pažeidimu žala nepadaryta, jis padarytas siekiant išvengti sunkesnių pasekmių – fizinių asmenų susižeidimo ar net žūties mėginant patekti į šį pastatą pro buvusį kiaurą jo stogą ir kitas landas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki, prieš įsigyjant pastatą buvo paimta paskola, sustabdžius pastato rekonstrukcijos darbus ir nebaigus jo rekonstruoti, kad jis būtų tinkamas apgyvendinimo veiklai, kuria ir buvo įsigytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauna pajamų, dėl to padidėjo jos finansiniai įsipareigojimai ir išlaidos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius H. D. pažeidimą pripažino, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, šiuo atveju net ir minimalios, ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos, nuobaudos skyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 159¹ straipsnio 7 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant pavedime administracinės bylos numerį Nr. A2.7.-2251-963/2016 ir įmokos kodą 5447.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.