Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Kolpingo kolegijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. B., P. B. ir antstolis Raimundas Stanislauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys N. B., P. B. ir antstolis Raimundas Stanislauskas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį ir teisę pateikti atsiliepimus informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt., taip pat teismo nutartis skirti į posėdį išsiųsta ir registruota pašto siunta (b. l. 37-40).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Civilinės bylos medžiaga ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno m. 26-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 610/2013-03-20 dėl 1 976,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojos VšĮ Kolpingo kolegijos, juridinio asmens kodas 193038291, naudai.

Antstolis nustatė, kad skolininkė N. B. neturi jokio asmeninio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, tačiau nustatė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis N. B. 2018 m. gegužės 12 d. yra sudariusi santuoką su P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatė, jog skolininkės sutuoktinis dirba UAB „Erdava“ ir gauna darbo užmokestį. Išieškotojos reikalavimams užtikrinti antstolis 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-5489 areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalį iki kol bus individualizuota skolininkės N. B. turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolis Raimundas Stanislauskas pasiūlė skolininkei ir suinteresuotam asmeniui per 20 dienų pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Toks sutikimas nebuvo gautas. Todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. S-5951 antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu skolininkė N. B. turėjo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. N. B. 2018 m. gegužės 12 d. yra sudariusi santuoką su P. B.. Byloje nėra duomenų, kad santuoka nutraukta. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl tiek išieškojimas skolininkės atžvilgiu vykdomas, tiek pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101– 3.108 straipsnių nuostatas. VSDFV duomenimis P. B. gauna darbo užmokestį, todėl išieškojimas iš šių lėšų įstatymo nėra ribojamas. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos, taip pat pajamos, gaunamos iš sutuoktinio intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.