Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2017 m. lapkričio 24 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalį, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 24 d. atsakovas G. K. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo ieškovei G. G. iki 2014 m. lapkričio 11 d. grąžinti pasiskolintą 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur) pinigų sumą su 5 proc. palūkanomis. Iš bylos medžiagos, nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. raginimais ieškovė pareikalavo atsakovą sumokėti įsiskolinimą. 2014 m. lapkričio 14 d. atsakovas grąžino pagrindinę skolą – 50 000 Lt (14 481,00 Eur) ir liko skolingas ieškovei vekselyje numatytas palūkanas, kurios sudaro 2500 Lt (724,05 Eur). Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovui 101,20 Eur palūkanų už praleistą terminą prievolei įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ).

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Nagrinėjamu atveju atsakovas išdavė paprastąjį vekselį. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas). Vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos, palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ji nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja. Palūkanos skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo dienos, jeigu nenurodyta kita data (ĮPVĮ 7 str.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kadangi paprastojo vekselio išdavimas vekselio davėjui (atsakovui) reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (ieškovei) (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 2.261 str., praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 724,05 Eur skola, 101,20 Eur palūkanų, viso – 825,25 Eur (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 825,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir minėtomis teisės normomis bei CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 5 ct) skolos, 101,20 Eur (vieną šimtą vieną eurą 20 ct) palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 825,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.