- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- 1-741-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27572-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.4Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (BK 57 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. vasario 27 d.;
3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2011 m. spalio 10 d. išbūtas laikas pakeistas 2 laisvės atėmimo dienomis ir įskaitytas į paskirtos bausmės laiką. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. G. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2011 m. spalio 10 d., nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. vasario 27 d. ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį iki 2012 m. birželio 29 d. atliktą bausmę;
4. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie A. G. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi paskirta bausmė, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2011 m. spalio 10 d., nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. vasario 27 d. ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį iki 2012 m. birželio 29 d. atliktą bausmę;
5. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimis, prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. G. paskirtos galutinės subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalis Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 8 d. iki 2011 m. spalio 10 d., nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. vasario 27 d. ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį iki 2012 m. birželio 29 d. atlikta bausmė. Į bausmės laiką įskaityta A. G. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį atlikta bausmės dalis;
6. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. vasario 20 d.;
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. G. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 12 d. 22.17 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 12 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. G. visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 12 d.;
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, BK 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 22 d. 04.15 val. iki 2022 m. gegužės 23 d. 13.45 val., įskaitant 2 arešto paras;
10. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. G. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs;
11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę A. G. įskaitytas jo išbūtas laikotarpis kardomajame kalinime nuo 2022 m. lapkričio 22 d. (pagal baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) iki 2023 m. gegužės 3 d. Nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2022 m. liepos 23 d. 21.25 val. daugiabučio namo kieme, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš V. S., tai yra, suduodamas smūgį į veidą, po ko abiem parvirtus ant žemės grumtynių metu iš rankinės ištraukė piniginę, kurios vertė 30 Eur, kurioje buvo 50 Eur, bei jo vardu išduota tapatybės kortelė, tokiu būdu pagrobė V. S. priklausantį 80 Eur vertės turtą.
Be to, A. G. 2022 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą nukentėjusiajam K. L. priklausančią transporto priemonę ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pavogti transporto priemonės viduje buvusius daiktus: juodos spalvos dėžutę, kurios vertė 5 Eur, su įvairiais medikamentais, kurių vertė 10 Eur; kosmetinę, kurios vertė 10 Eur, su higienos priemonėmis, kurių vertė yra 30 Eur; kuprinę ,,Bugatti“, kurios vertė yra 60 Eur; kartoninę dėžė su kortų kaladėmis, t. y. apie 600 kortų, kurių vertė yra 100 Eur; originalų ,,Peugeot“ ,,displėjų“, kurio vertė 20 Eur, viso išvardintų daiktų vertė yra 235 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą K. L. priklausantį 235 Eur vertės turtą.
Be to, A. G. 2022 m. liepos 23 d. apie 23.33 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paprašius asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo kito fizinio asmens, t. y. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui M. J., vykdančiam savo pareigas.
Kaltinamasis A. G. dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko taip, kaip nurodyta kaltinime. Nors buvo išgėręs, tačiau prisimena, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. S. įvyko susistumdymas, dėl ko abu pargriuvo ant žemės ir jis iš nukentėjusiojo rankinės ištraukė piniginę. Tai padarė, kadangi buvo piktas, dėl to, jog išgertuvių metu susitarė, kad jam duos 10 eurų, jog jis galėtų grįžti į Vilnių, tačiau visi išsiskirstė ir pinigų jam nedavė. Jautėsi apgautas, todėl susiginčijo su nukentėjusiuoju ir prasidėjo konfliktas. Piginę ištraukė ir pasisavino, kad galėtų grįžti namo, tačiau nei cento iš jos nebuvo paėmęs. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė du ar tris smūgius ir grūmėsi būdami ant žemės. Taip pat pripažįsta kaltę dėl įsibrovimo į neužrakintą transporto priemonę, kuri jam ,,užkliuvo“ akyse. Viskas įvyko spontaniškai, iš automobilio ištraukė magnetofoną ir jį įsidėjo pas save. Daiktadėžėje taip pat buvo daiktų, kuriuos jis išvartė ir mėgino pasiimti, tačiau pas jį rado tik magnetofoną. Tuo metu buvo neblaivus. Taip pat pripažįsta ir tai, jog panaudojo V. S. asmens tapatybės kortelę, kuomet jį automobilyje sulaikė pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė pateikti asmens dokumentą, jo piniginė buvo galinėje kišenėje, o iš priekinės kišenės išsitraukė V. S. asmens tapatybės kortelę ir ją padavė policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai pasakė, kad tai ne jo asmens dokumentas ir paklausė, iš kur gavo tą tapatybės kortelę. Jis jiems nurodė, kad rado automobilyje, nors iš tikrųjų buvo ne taip. Tapatybės kortelė buvo V. S. piniginėje, kurią jis turėjo su savimi. Gailisi dėl visų nusikalstamų veikų ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Norėtų atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu yra įkalintas ir neturi galimybės susirasti darbo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
2022 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. buvo pas draugą Č., kurio pavardės nežino, namuose, esančiuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Ten kartu su Č. gėrė alkoholį, kartu išgėrė apie 0,5 l butelį degtinės. Kadangi jam pasirodė, kad per mažai išgėrė, išėjo į kiemą ir nuėjo į pavėsinę, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pavėsinėje be jo buvo iš matymo pažįstamas G., kurio pavardės nežino, ir dar buvo jam nežinomas asmuo, vardu A., kurio pavardės taip pat nežino. Jie kartu visi išgėrė du butelius 0,7 l degtinės. Kas pirko degtinę, jis nežino. Išgėrus degtinę, tarp jo ir A. kilo konfliktas dėl cigarečių, tiksliau A. jo prašė cigarečių, bet jis jam jų nedavė. Tada A. jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Jis, dėl jam suduoto smūgio, ir, norėdamas išspręsti konfliktą, jam pasiūlė eiti už pavėsinės, nes nenorėjo, kad kas nors per gyvenamo namo langą juos matytų. Jiems užėjus už pavėsinės, jis A. sudavė vieną smūgį į veido sritį, po to, A. jam sudavė atgal smūgį, jie susikibo ir abu nukrito ant žemės. Ir ten susigrūmė. Grumtynių metu jis pajuto, kad A. įkišo ranką į jo rankinę, kuri tuo buvo prasegta, nes prieš tai ėmė iš jos cigaretes ir pajuto, kad iš jo rankinės jis kažką ištraukė ir staigiai atsistojęs pabėgo. Jis nubėgo link zoologijos sodo. Tada apsižiūrėjęs pastebėjo, kad rankinėje nėra jo piniginės. Piniginė buvo juodos spalvos, odinė, be užtrauktukų, sulenkiama per vidurį, jos vertė 30 eurų. Piniginėje buvo 50 eurų vietoje kupiūroje ir jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurios materialiai nevertina. Viso jam padaryta 80 eurų žala. Piniginę galėtų atpažinti iš užrašo piniginės priekyje, tik dabar to pavadinimo neprisimena. A. atpažinti galėtų, nes savo telefone turi išsisaugojęs jo nuotrauką, darytą tą pačią dieną, tai yra įvykio dieną. Šią nuotrauką pateiks atsiųsdamas tyrėjai el. paštu. Po įvykio jam su juo daugiau susitikti neteko. Jis minėjo, kad prieš tai buvo Vilniuje, po to Kaišiadorių raj., jis minėjo, kad yra iš Šiaulių. Daugiau apie jį nieko nežino. Jis jam jokių pretenzijų neturi, jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jis jo nereikš. Dėl suduotų smūgių į veidą, jis jam pretenzijų taip pat neturi, jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 104–107).
2022 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad įvykio metu, kaip nurodė, buvo iš matymo pažįstamas G., tačiau jis jo duomenų nežino, kur gali gyventi, taip pat nežino ir jo daugiau savo rajone nematė. Nežino kas iš jo pažįstamų gali su juo bendrauti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Daugiau neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 108–110).
2022 m. liepos 24 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjo K. L. parodymai apie tai, kad 2022 m. liepos 24 d. apie 00.24 val. jam būnant namuose, pažymoje nurodytu adresu, paskambino asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad jo naudojamo automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje buvo rastas asmuo, kuris yra sulaikytas policijos, dėl galimo pasikėsinimo apvogti. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad automobilio viduje išvartyti daiktai, pakeista jų buvimo vieta, atidaryta daiktadėžė. Automobilyje buvo pakeista ten buvusių daiktų buvimo vieta, atidarytos dėžutės, krepšiai, t. y. juodos spalvos dėžutė su įvairias medikamentais (kurių vertė 10 Eur), kosmetinė su higienos priemonėmis (30 Eur vertės), kuprinė ,,Bugatti“ (60 Eur vertės), kartoninė dėžė su kortų kaladėmis, t. y. apie 600 kolekcinių kortų (100 Eur vertės), originalus ,,Peugeot“ ,,displėjus“ (20 Eur vertės), buvęs daiktadėžėje, automobilio gale buvo du sportiniai krepšiai su įvairiais drabužiais (100 Eur vertės), kuriuos asmuo prasegė, pakeitė jų buvimo vietą, todėl mano, kad asmuo juos pasikėsino pavogti, bet to padaryti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Viso daiktų vertė 320 Eur. Automobilį galėjo palikti neužrakintą. Automobilis priklauso jo tėvui G. L., gim. 1966 m., tačiau jis yra jo naudotojas ir už jį materialiai atsakingas asmuo. Visi automobilyje buvę daiktai priklauso jam. Automobilis ,,Kasko“ draudimu nedraustas (1 t., b. l. 9–17).
2022 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. L. parodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina, jų laikosi, nori papildyti, kad apie tai, jog buvo įsibrauta į jo tėvo automobilį, kuriuo naudojasi jis asmeniškai, jam pranešė jo tėvas, paskambinęs telefonu. Nuėjęs prie automobilio, jis pamatė policijos pareigūnus. Asmens, kuris buvo įsibrovęs į automobilį, jis nematė, nes jis sėdėjo pareigūnų automobilyje. Policijos pareigūnai jo paprašė, kad jis apžiūrėtų automobilį, ar iš jo kas nors nebuvo pavogta. Apžiūrėjus automobilio vidų, pamatė, kad automobilyje iš jo asmeninės kuprinės, kuri buvo padėta ant priekinės sėdynės, buvo išmėtyti jo asmeniniai daiktai. Mano, kad jis norėjo pavogti jo daiktus, kurie buvo pakeitę savo buvimo vietą, t. y. juodos spalvos dėžutę su įvairias medikamentais, juodos spalvos ant viršaus su dangteliu, medžiaginę 5 Eur vertės, su joje buvusiais vaistais nuo peršalimo, vitaminais, jų vertė 10 Eur, kosmetinę medžiaginę su užtrauktuku, pilkos spalvos jos vertė 10 Eur, su joje buvusiomis higienos priemonėmis, kurių vertė 30 Eur, kuprinę ,,Bugatti“ , kurios vertė 60 Eur (su kortomis, vaistais), kartoninę dėžę su kortų kaladėmis, t. y. apie 600 kolekcinių kortų, jų vertė 100 Eur, originalus ,,Peugeot“ ,,displėjus“ 20 Eur vertės, viso pasikėsino pagrobti daiktų už 235 Eur. Mano, kad sportinių krepšių jis vogti nenorėjo arba nespėjo, nes jie net nebuvo prasegti, jie buvo automobilio gale. Daiktai, kuriuos jis norėjo pavogti, buvo daiktadėžėje, išskyrus kosmetinę, kuri buvo kuprinėje. Automobilį galėjo palikti neužrakintą, nes neveikė centrinis užraktas, todėl rankiniu būdu galėjo neužrakinti vairuotojo durelių, todėl neužsirakino ir kitos durelių spynelės. Apžiūrėjęs vizualiai vairuotojo durelių spyneles ir užvedimo spynelę, jos buvo be sugadinimo žymių. Kitų durelių spynelių vizualiai nesimatė. Automobilis šiuo metu remontuojamas, todėl jo pateikti apžiūrai neturi galimybės. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš, nes jokia žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 92–95).
2022 m. spalio 6 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklausta liudytoja S. M. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. vakare adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), netoli namo kartu su draugėmis sėdėjo ant suoliuko, užkandžiavo. Joms besikalbant, prie jų atėjo vyras, jis jas užkalbino, prisistatė vardu A.. Jos kartu su juo bendravo apie dvi valandas. Jis buvo girtas ir jos jau po kurio laiko juo norėjo atsikratyti, norėjo, kad jis jas paliktų ir eitų savo keliu. Jis niekur nenorėjo eiti, norėjo pavalgyti, nes jis matė, kad jos valgo. Kadangi jos pačios valgė, tai pavaišino ir jį. Jis dar norėjo ir toliau su jomis bendrauti. Su juo bendravo ir rusų ir lietuvių kalba. Juo atsikratyti buvo sunku, jis buvo įkyrus ir niekur nenorėjo eiti. Grubiai su juo elgtis nenorėjo, nes nežinojo, kas jis toks ir pasitikėjimo jis joms nekėlė. Kai pavyko juo atsikratyti, jis nuėjo keliu, sutiko vaikiną, tada kartu ėjo gatve, galimai (duomenys neskelbtini) gatve, bet tiksliai gatvės pavadinimo nežino, po 100 metrų jie apsisuko ir tada A. ėjo vienas, o tas kitas vaikinas ėjo paskui už kokių 20 metrų. Tada pastebėjo, kad A. eina prie kiekvieno gatvėje stovinčio automobilio ir bando atidaryti priekines ir galines automobilių dureles. Vaikinas eidamas paskui vaikiną kalbėjo telefonu, paskui iš jo sužinojo, kad jis skambino į policiją. Pamačiusi, kad jam pavyko atidaryti vieno automobilio galines dureles, jis jas atsidarė, o po to jis atsidarė ir priekines dureles ir įsėdo į priekinę automobilio sėdynę. Ji tikrai žinojo, kad automobilis ne jo, nes jis minėjo, kad gyvena Garliavoje, todėl nieko nelaukdama ji paskambino į policiją. Policija jai paaiškino, kad dėl šio įvykio jau gavo vieną skambutį. Ji suprato, kad skambino tas vaikinas, kuris ėjo paskui A.. Policija atvyko labai greitai. Pareigūnai priėjo prie jo, ji girdėjo ką A. kalbėjo su pareigūnais. Jis sakė, kad automobilis yra jo, bet pareigūnai suprato, kad automobilis yra ne jo. Paskui pareigūnai dirbo savo darbą. Ji dar kurį laiką stebėjo kas ten vyksta, po to dar išsiaiškino, kad tas vaikinas taip pat ukrainietis vardu S.. Jos draugės nematė kaip A. tikrino automobilių dureles, nematė kaip įsėdo į automobilį. Ji viena į tai atkreipė dėmesį, nes yra atsargi, stebėjo, kad A. negrįžta prie jų (1 t., b. l. 123–126).
2022 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. 23.34 val. patruliuojant nustatytu maršrutu radijo šaukiniu ,,K1732“, iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kieme, į automobilį, kurio valstybinių numerių nenurodė, įsėdo vyras apie 40 metų, neblaivus, šviesių plaukų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje veikė mirksintis avarinis ženklas, o jo viduje už vairo sėdėjo vyriškis. Priėjus prie vairuotojo pusės ir atidarius vairuotojo dureles, prisistačius jam, paklaus, ką jis veikia šiame automobilyje. Vyriškis atsakė, kad jo draugas A. prašė paimti iš jam priklausančio automobilio daiktus. Pareikalavus piliečio išlipti iš automobilio ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis išlipo iš automobilio ir pasiėmė iš automobilio kuprinę, teigdamas, jog tai jam priklauso, tada pateikė V. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir teigė, kad tai jo kortelė ir priklauso jam. Vyriškis, kaip vėliau paaiškino, norėjo pavogti automobilyje buvusius kai kuriuos daiktus. Daugiau jis nieko jiems neaiškino. Sulaikytą vyriškį pristatė į OVS budėtojų dalį (1 t., b. l. 128–131).
2022 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. 23.34 val. patruliuojant nustatytu maršrutu radijo šaukiniu ,,K1732“, iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kieme į automobilį, kurio valstybinių numerių nenurodė, įsėdo vyras apie 40 metų, neblaivus, šviesių plaukų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. KD263, automobilyje veikė mirksintis avarinis ženklas, o jo viduje už vairo sėdėjo vyriškis, priėjus prie vairuotojo pusės ir atidarius vairuotojo dureles, prisistačius jam, paklausė ką jis veikia šiame automobilyje. Vyriškis atsakė, kad jo draugas A. prašė paimti iš jam priklausančio automobilio daiktus. Pareikalavus piliečio išlipti iš automobilio ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis išlipo iš automobilio ir pasiėmė iš automobilio kuprinę, teigdamas, jog tai jam priklauso, tada pateikė V. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir teigė, kad tai jo kortelė ir priklauso jam ir, kad tai jo kortelė. Prieš tai jau buvo girdėję, kad V. S. kreipėsi į policiją, nes iš jo buvo pavogta piniginė. Jie pasakė, kad jis meluoja, tačiau jis kažką nerišliai aiškino ir negalėjo paaiškinti, iš kur jis gavo kortelę. Vyriškis, kaip vėliau paaiškino, kad norėjo pavogti automobilyje buvusius kai kuriuos daiktus. Automobilį apžiūrėjo vizualiai, jokių įsilaužimo žymių nesimatė, be to automobilio savininkas paaiškino, kad automobilį paliko atrakintą, todėl į įvykio vietą ekspertai nebuvo kviečiami. Įvykį matę asmenys aiškino, kad jis ėjo šalia automobilių ir visus iš eilės tikrino, ar jie neužrakinti. Taip ir pateko į šį automobilį (1 t., b. l. 134–137).
2022 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) gatvės danga asfaltas, yra įrengti ir veikiantys apšvietimo stulpai, kairėje matomas daugiabutis namas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio pusėje ((duomenys neskelbtini) g.) matomos automobilių parkavimo vietos, pirmas stovintis automobilis parkavimo vietoje nuo sankirtos su (duomenys neskelbtini) g. yra automobilis ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos , sedanas. Ant galinio automobilio dangčio matomi sudėti daiktai, t. y. 6,8 Eur monetomis, juoda piniginė, kurioje yra Kauno kortelė, kortelė ,,žiogas“, 38 centai, du pradėti cigarečių pakeliai, baltos spalvos mygtukinis MRT ,,Samsung“, juodos spalvos mygtukinis MRT ,,Getnord F35“, MRT ,,Iphone“, kurio galinė dalis bei ekranas yra suskilę, visi trys telefonai išjungti, ir galimai išplyšusi striukės kišenė su užtrauktuku. Minėti daiktai išimami ir supakuojami į popierinį paketą. Automobilio abi priekinės durelės praviros. Automobilio kairėje pusėje netoli galinio rato ant asfalto matoma kuprinė su daiktais, t. y. kuprinė su daiktais, t. y batų pora ,,Puma“, auto magnetola ,,JVC“, šampūnas, juoda piniginė su ATK, išduota A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., žiogo kortelė, 0,25 Eur monetomis, prezervatyvas. Taip pat kuprinėje rasta: daugiafunkcinis įrankis, užrašų knygutė, sąsiuvinis su įvairiais dokumentų kopijomis, kroviklis su laidu, žirklės, kortų kaladė, stiklinė talpa 50 ml. su užrašu ,,ValeroZAN“, akinių dėklas su akiniais, įvairus rūbai 16 vnt. Minėta kuprinė su išvardintais daiktais išimama ir supakuojama į kartoninę dėžę. Automobilio salono priekinėje dalyje esančioje pravertoje dėtuvėje, esančioje prieš keleivio sėdynę, matomi išmėtyti daiktai, automobilio techninės patikros rezultatų kortelė, vienkartinės kaukės, automobilio registracijos liudijimas, nuo daiktadėžės atidarymo mechanizmo ant vatos tampono paimami galimai biologiniai pėdsakai ir supakuojami į konteinerį Nr. 1. Ant dešinės pusės priekinio keleivio kilimėlio matomas gulintis displėjus (ekranas) su baltos spalvos galine dalimi, dėžutė su kortomis, CD diskai su dėklais, vienkartinės kaukės. Ant priekinės keleivio sėdynės matoma kuprinė ir kartoninė dėžė su kortelėmis. Tarp priekinių sėdynių matoma praverta daiktadėžė, nuo daiktadėžės atidarymo mechanizmo ant vatos tampono paimami galimai biologiniai pėdsakai, kurie supakuojami į Konteinerį Nr. 1. Ties pavarų svirtimi matomas distancinis pultelis. Ant vairuotojo sėdynės matoma juodos spalvos rankinė. Nuo vairuotojo durų daiktadėžės paimamas ant vatos tampono galimai biologiniai pėdsakai, supakuojami į Konteinerį Nr. 3. Nuo priekinių keleivio durelių daiktadėžės ant vatos tampono paimami galimai biologiniai pėdsakai, supakuojami į Konteinerį Nr. 4. Ant galinės automobilio sėdynes matomos dvi kuprinės, kuriuose yra drabužiai. Automobilyje daiktai išmėtyti. Šalia pravertų vairuotojo durelių ant asfalto matoma viena gulinti kortelė ,,Magic“. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 18–38).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. J. 2022 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl gauto iškvietimo“ nurodyta, kad 2022 m. liepos 23 d. 23.34 val. patruliuojant nustatytu maršrutu radijo šaukiniu ,,K1732“iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kieme į automobilį, kurio valstybinių numerių nenurodė, įsėdo vyras apie 40 metų, neblaivus, šviesių plaukų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mirksintį avariniu ženklu ir jame už vairo sėdintį vyriškį. Priėjus prie vairuotojo pusės ir atidarius vairuotojo pusės duris, prisistačius piliečiui, paklausus ką jis nurodytame automobilyje veikia, teigė, jos draugas A. prašė paimti jam priklausančius daiktus. Pareikalavus piliečio išlipti iš automobilio ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis išlipo ir pasiėmė iš automobilio kuprinę, teigdamas, jog tai jam priklauso, tada pateikė V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. vasario 8 d., priklausantį dokumentą ir teigė, jog tai jam priklauso. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, teigė, jog norėjo apvogti mašiną. Apžiūrėjus kuprinę, kuprinėje buvo rasti įvairūs rūbai, bei automobilinė magnetola. Išlipus vyriškis ištraukė visus turimus daiktus ir sudėjo ant ,,Peugeot 407“ automobilio bagažinės piniginę, tris telefonus. Kaip vėliau paaiškėjo, vyriškis buvo A. G., gim. (duomenys neskelbtini) d. Pranešėja S. M. ir S. V. paaiškino, jog adresu (duomenys neskelbtini), matė kaip vyriškis, (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje ėjo ir tikrino eilėje stovinčius automobilius ar jie atrakinti, traukdamas už rankenėlių ir įsėdo į paskutinį automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tikrino apie 20 automobilių (1 t., b. l. 51).
2022 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno apskrities VPK RV vyr. patrulis M. J. pateikė pas A. G. rastą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S.. 2022 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta minėtu savanoriško daiktų, dokumentų apteikimo protokolu pateikta asmens tapatybės kortele (1 t., b. l. 57, 59–60).
2022 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, užfiksuotų policijos pareigūnų ,,Body“ kameromis, apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotas A. G., sėdintis automobilyje, vairuotojo vietoje, bei jo pokalbis su policijos pareigūnais, kurio metu jis pareigūnams nurodo, jog draugas prašė paimti daiktus iš automobilio. Taip pat toliau fiksuojamas pokalbis su pareigūnais, kurio metu A. G. pareigūnams pateikė ne jam priklausantį asmens tapatybės dokumentą (1 t., b. l. 69–71).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2022 m. liepos 24 d. 01.48 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ A. G. nustatytas 0,99 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 197).
Dėl kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina 2022 m. liepos 23 d. plėšimo tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymius kaltinamojo A. G. veiksmuose. Visų pirma, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo V. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo. Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad tarp kaltinamojo ir jo kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kito atžvilgiu panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus, dėl ko abu pagriuvo ant žemės ir toliau grūmėsi, o kaltinamasis grumtynių metu iš jam priklausančios rankinės ištraukė piniginę ir staigiai atsistojęs nubėgo. Duodamas parodymus kaltinamasis A. G. pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, abu susistumdė, dėl ko abu pagriuvo ant žemės, o jis iš nukentėjusiojo rankinės ištraukė piniginę, kurią pasisavino, kad galėtų grįžti namo. Plėšimo veiksmai buvo baigti – nukentėjusiajam priklausantis turtas – piniginė su joje buvusiais pinigais, t. y. kaltinamajam svetimas turtas, pagrobtas ir realizuotas. Kaltinamasis A. G. neabejotinai suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis, panaudodamas fizinį smurtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. G. dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino.
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo A. G. visišku prisipažinimu bei duotais parodymais, liudytoju apklausto nukentėjusiojo K. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, 2022 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad A. G. 2022 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. įsibrovęs į K. L. priklausantį automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti K. L. priklausantį 235 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis A. G. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog į šį automobilį įsibrovė, kadangi jis ,,užkliuvo“ už akies ir spontaniškai sugalvojo pagrobti jame buvusius daiktus. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis, turėdamas tikslą užvaldyti K. L. priklausantį vertės turtąveikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos padarinius ir aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo sumanymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes kaltinamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Bendra K. L. turto, kurį kaltinamasis pasikėsino pagrobti, vertė yra 235 Eur, t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo A. G. 2022 m. liepos 23 d. padaryta nusikalstama veika atitinka pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes pripažįsta, kad byloje taip pat yra įrodyta, jog A. G. 2022 m. liepos 23 d. apie 23.33 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paprašius asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo kito fizinio asmens, t. y. V. S. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui M. J., vykdančiam savo pareigas. Kaltinamasis A. G. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad policijos pareigūnams jį sulaikius automobilyje ir paprašius pateikti savo asmens dokumentą, jis pateikė V. S. asmens tapatybės kortelę, kuri buvo V. S. priklausančioje piniginėje. Tai, kad A. G. panaudojo ne savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. J. bei I. M. parodymai apie tai, kad A. G. pareikalavus pateikti savo asmens tapatybės kortelę, jis pateikė V. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę, tvirtindamas, jog tai jo kortelė ir priklauso jam. Liudytojų parodymai sutampa su byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kurių apžiūra užfiksuota 2022 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokole, užfiksuotomis aplinkybėmis.
Kaltinamojo A. G. veiksmai – kito fizinio asmens dokumento panaudojimas, t. y. policijos pareigūnams kito asmens vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pateikimas, kaip savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, rodo, jog jis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suprato ir žinojo, kad policijos pareigūnams paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pateikė ne savo, o V. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. G. savo tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Dėl visų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis A. G. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvite užfiksuoti duomenys – 2022 m. liepos 24 d. 01.48 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ A. G. nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, be to, pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl bausmių skyrimo
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis ir BK 302 straipsnio 1 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 178 straipsnio 4 dalis). Visos trys nusikalstamos veikos yra tyčinės. Dėl visų nusikalstamų veikų nustatyta viena kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant kaltinamojo A. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas jau dvyliktą kartą, praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, yra duomenų apie jo teistumą Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 1–19, 36–76). Taip pat kaltinamasis A. G. daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 20–29). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis A. G. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (2 t., b. l. 33), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 35). Kaltinamasis A. G. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 30–31).
Įvertinus tai, jog kaltinamasis A. G. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir sistemingai baudžiamas administracine tvarka išvadų nedaro, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro nusikalstamas veikas, įvertinus kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys: už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina arešto bausmė, už kitus du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarymo aplinkybes, į pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertę, skirtinų bausmių dydis nustatytinas kiek mažesnis nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka bausmes apimant ir iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys ir 5 dalies 2 punktas). BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Bausmės, paskirtas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, šiuo atveju už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė apims švelnesnę arešto bausmė, paskirtą už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė su jau subendrinta bausme, paskirta BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, bendrintinos jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamojo A. G. kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 24 d. 00.00 val. (1 t., b. l. 168–170) iki 2022 m. liepos 25 d. 00.00 val. (1 t., b. l. 178–181), t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamojo A. G. atžvilgiu yra priimti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendis, kurie dar nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintina.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismui pripažinus A. G. kaltu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo klausimą.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. ADP-2023-08282 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 213,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimams buvo pripažintas būtinu, o taip pat į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo ir neturi jokio turto, teismo sprendžia, kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 213,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 182–185) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 186–189) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. S., saugoma voke, esančiame prie baudžiamosios bylos 1 tomo priekinio baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas V. S. (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;
- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmes, paskirtas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei pasikėsinimo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu, už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos paskirtai griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę su jau subendrinta bausme, paskirta už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bei pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, bendrintinos jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir kaltinamajam A. G. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytini kaltinamojo A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 24 d. 00.00 val. iki 2022 m. liepos 25 d. 00.00 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. faktinio sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.
Nepriteisti iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai 213,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S., saugomą voke, esančiame prie baudžiamosios bylos 1 tomo priekinio baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. S. (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.