- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-525-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00261-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovės V. Gigienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimo V. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimu V. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 300 eurų bauda už tai, kad, kaip nustatyta 2018 m. gegužės 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu, V. A. teritorijoje (duomenys neskelbtini), vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veiklą, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, atitinkančio aplinkos ministro patvirtintose Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus. 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje buvo laikoma 11 apardytų transporto priemonių, atitinkančių Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, kada transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama. Teritorijoje po stogine sukaupta transporto priemonių ardymo atliekų - variklio, važiuoklės mazgų ir kt., dalis transporto priemonių atliekų - plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės, padangos, automobiliniai laidai ir kt. - laikomos apardytose transporto priemonėse arba šalia jų, po atviru dangumi. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimu V. A. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo buvo patenkintas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės J. C. 2019 m. birželio 18 d. nutarimas, kuriuo V. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. A. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad V. A. savo veiksmais pažeidė Institucijos nutarime nurodytus teisės aktų reikalavimus ir padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Institucijos 2019 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
3.1. Skunde apeliantas nesutinka su nutarime padaryta išvada, kad V. A. nekilo pareiga gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidimą, nes tai nenumatyta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7,7 punkte arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte, kadangi bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams bei atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, <...> turi gauti leidimus.
3.2. Skunde nurodoma, kad tikrinimo metu teritorijoje buvo rasta 21 apardyta transporto priemonė, kurios buvo laikomos lauke, ant žolės bei grunto, kuris yra laidus skysčiams, dalis apardytų transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių, prie apardytų transporto priemonių matomi skysčių nubėgimai, dalis transporto priemonių dalių / atliekų laikomos transporto priemonėse arba šalia jų, dalis laikoma ūkiniame pastate ir šalia ūkinio pastato. Kai kurie automobiliai be būtinų automobiliui veikti reikalingų dalių, kai kurie su atviromis žarnelėmis, per kurias nubėgę pavojingi automobiliniai skysčiai. Nurodo, kad V. A. paaiškinimai, jog jo turimos transporto priemonės atitinka transporto priemonėms keliamus kriterijus, ir todėl laikytinos transporto priemonėmis, o ne atliekomis, paneigti fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad rastos transporto priemonės yra be ratų, vairo, kai kurios be transporto priemonei veikti būtinų pagrindinių dalių, t. y. variklio, ir (ar) kitų automobilio kėbulo dalių, todėl tokios būklės transporto priemonės, kokios buvo rastos V. A. nuomojamame žemės sklype, negali dalyvauti eisme ir negali būti eksploatuojamos pagal tiesioginę jų paskirtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad jo nuomojamoje teritorijoje rastos transporto priemonės, kurios yra apardytos, be valstybinių registracijos numerių, be būtinų automobiliui veikti dalių, laikytina, jog jos neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo ir tai, kad tokios būklės transporto priemonės neeksploatuotinos pagal tiesioginę savo paskirtį kaip transporto priemonės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, laikytinos atliekomis.
3.3. Skunde Institucijos atstovė teigia, kad pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - Direktyva) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir būtiniausių techninių reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos I priede, nepažeidžiant nacionalinių sveikatos ir aplinkos teisės aktų. Atitinkami reikalavimai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikymo ir apdorojimo vietoms nustatyti ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir tai, kad V. A. eksploatuoti netinkamas transporto priemones ardė, t. y. apdorojo atliekas tiesiog teritorijoje, o ne pagal teisės aktų reikalavimus įrengtame įrenginyje (pvz. teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aikštelėje), dar nereiškia, kad jis neturėjo pareigos tokio įrenginio įrengti ir atliekas apdoroti, t. y. eksploatuoti netinkamas transporto priemones ardyti tik turint išduotą atitinkamą leidimą.
3.4. Skundo autorius taip pat pažymi, kad situacijose su transporto priemonių ardymu svarbu ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo (apdorojimo) tikslas. Jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar priduoti į metalo laužo supirktuvę), reikia leidimo, o jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, suremontavimo tikslu - leidimo nereikia, o kaip matyti iš surinktos medžiagos, V. A. turimi automobiliai buvo ne remontuojami ar restauruojami, o paprasčiausiai ardomi į atsargines detales.
3.5. Skundo autorius nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstyta nuomone, kad Institucijos surašytas protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus jo turiniui keliamus reikalavimus, ir teigia, kad Institucijos 2019 m. gegužės 16 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti visi duomenys, kurie privalomi pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, o V. A. suformuluotas kaltinimas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį yra konkretus ir aiškus. Pirmos instancijos teismas kaip esminį administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumą nurodė, jog suformuluotame kaltinime konkrečiai nenurodyta, kokio leidimo neturėjo pareiškėjas V. A., ir šis trūkumas nėra pašalintas, tačiau apelianto įsitikinimu, priešingai, 2019 m. birželio 18 d. Institucijos nutarime konkrečiai nurodyta, kokio leidimo neturėjo V. A., t. y Institucijos nutarime nurodyta, kad „atliekų apdorojimo veiklai, vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259, 1 priedo 3.1 punkto nuostatomis reikia Taršos leidimo”.
3.6. Skunde pažymėta, kad atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį numatyta už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą <...> neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo,<...>. Neteisėta ūkinė veikla, kuria užsiėmė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra transporto priemonių ardymas, ir ši veika tiek protokolo turinyje, tiek nutarime atskleista ir įrodyta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų V. A. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Institucija nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pagal byloje surinktą medžiagą, V. A. turimi automobiliai buvo ne remontuojami ar restauruojami, o ardomi į atsargines detales, todėl tokiems veiksmams atlikti jis teisės aktų nustatyta tvarka turėjo įsigyti leidimą.
8. Administracinio nusižengimo teisena V. A. buvo pradėta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus teritorijos (duomenys neskelbtini) sav. 2018 m. gegužės 4 d. atlikto patikrinimo išvadoje Nr. 2 nustatytas aplinkybes, o būtent, kad 2018 m. balandžio 12 d. patikrinus tą teritoriją, rasta 21 transporto priemonė, iš jų 11 transporto priemonių apardytos, laikomos lauke, ant žolės (foto lentelės Nr. 1, Nr. 2). Dalis apardytų transporto priemonių be valstybinių registracijos numerių. Prie apardytų transporto priemonių matyti skysčių nubėgimai (foto lentelė Nr. 3). Dalis transporto priemonių dalių/atliekų (plastikinės salono apdailos atliekos, sėdynės padangų atliekos, laidai ir kt.) laikomos transporto priemonėse arba šalia jų (foto lentelė Nr. 4), dalis (variklio, važiuoklės dalys) laikoma ūkiniame pastate ir šalia ūkinio pastato (foto lentelė Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). Iš foto nuotraukų matyti, kad kai kurios 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) rastos transporto priemonės yra be ratų, vairo, variklio, durų ir (ar) kitų automobilio dalių, akivaizdu, jog tokios būklės transporto priemonės negali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, todėl tokios būklės transporto priemonės yra atliekos. 2018 m. balandžio 24 d. V. A. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šioje teritorijoje rasti penki neapardyti automobiliai ir aštuoni apardyti automobiliai priklauso jam ir jis turi minėtų automobilių dokumentus, išskyrus dviejų apardytų, tačiau V. A. pateikė tik šešių, t. y. automobilių, kurių valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dokumentus, patvirtinančius, kad jie nuosavybės teise priklauso V. A..
9. Remiantis šia išvada, buvo konstatuota, jog V. A. pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko 2019 m. gegužės 14 d. jam buvo surašytas privalomasis nurodymas nutraukti ENTP ardymo veiklą, atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms bei turėti tai patvirtinančius dokumentus (administracinio nusižengimo bylos lapai 32-33). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu, šis 2018 m. gegužės 14 d. privalomasis nurodymas Nr. V13-29 panaikintas. Buvo konstatuota, kad privalomajame nurodyme nurodyta Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, jog fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, tačiau šioje normoje nenumatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą, taigi, tokia blanketinė dispozicija neišdėsto privalomos laikytis tam tikros elgesio taisyklės, o privalomame nurodyme įvardijami pažeidimai turi būti aiškiai ir išsamiai pagrįsti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normomis. Be to, konstatuota ir tai, kad, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik turėtojo valia, nes jos gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (įmontuojamos į kitą transporto priemonę), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas) savininko reikmėms, parduotos, taigi, reguliavimas, pagal kurį išardytos ar supjaustytos transporto priemonės turi būti priverstinai perduodamos atliekų tvarkytojui, pažeidžia tokios transporto priemonės savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutarimu nutarta grąžinti V. A. administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu surašiusiam pareigūnui papildomam tyrimui atlikti ir protokolo trūkumams pašalinti (administracinio nusižengimo bylos lapai 38-40). Sprendime buvo išdėstyta, kad iš protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, dėl kokio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo masto neturint taršos leidimo yra kaltinamas V. A., taip pat neaišku, kokiais kriterijais ar požymiais remiantis padaryta išvada, kad 2018 m. balandžio 12 d. teritorijoje rasta 21 transporto priemonė yra netinkama eksploatuoti.
11. Pažymėtina, kad nors 2018 m. birželio 13 d. Institucijos nutarime buvo aiškiai išdėstyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog ir vėliau, po papildomai atlikto tyrimo, 2019 m. gegužės 16 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės vis tiek nurodytos nekonkrečiai, nenurodyti nei šias taisykles patvirtinantys konkretūs teisės aktai, nei pažeistos konkrečios poįstatyminių teisės aktų normos, taip pat nėra konkrečiai įvardyta, kokį būtent leidimą V. A. privalėjo gauti: taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, kai vien šių leidimų išdavimą reglamentuoja atskiri poįstatyminiai aktai.
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 7.2 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) pateiktas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apibrėžimas – tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti šių taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Šių taisyklių 2 priedas „Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai“ nustato, kad transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš septynių kriterijų. Kaip minėta, Institucija nenurodė, kuriame punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš 11 sklype rastų apardytų transporto priemonių, tačiau teismo posėdžio metu atstovė ir apklausta liudytoja paaiškino, kad kai kurios transporto priemonės neturėjo identifikavimo numerio, automobiliai buvo nenaudojami pagal paskirtį ir kenkė aplinkai (prie kai kurių buvo matomi skysčių nubėgimai), kai kurios transporto priemonės iš dalies išmontuotos, taigi, atitiktų minėtų taisyklių 2 priedo „Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai” 1, 6, 7 punktuose nustatytus kriterijus. Institucijos atstovė teigė, kad būtent remiantis šiais kriterijais ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, V. A. nuomojamame valstybinės žemės sklype rasti 11 apardytų automobilių yra atliekos.
13. Nepaisant aptarto, Institucija apeliacinio skundo teiginius, jog V. A. nuomojamoje teritorijoje rastos transporto priemonės Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme laikytinos atliekomis, grindžia tuo, kad jos yra apardytos, be valstybinių registracijos numerių, be būtinų automobiliui veikti dalių, t. y. tokią jų būklę apibūdina ne pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus, o kaip ir savo priimtuose procesiniuose sprendimuose bei skunde, neeilinio tikrinimo metu atlikta vizualia jų apžiūra, nuotraukose užfiksuotais jų vaizdais. Be to, pažymėtina, kad nurodomos 11 apardytų transporto priemonių Institucijos atlikto tyrimo metu nebuvo aiškiai identifikuotos, nesurinkti duomenys apie jų VIN kodus ir nenustatyta jų visų priklausomybė konkretiems asmenims.
14. Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, jog V. A. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymui turėjo pareigą įrengti pagal teisės aktų reikalavimus įrenginį ir atliekas apdoroti, t. y. eksploatuoti netinkamas transporto priemones ardyti tik turint išduotą atitinkamą leidimą. Visų pirma, Institucija nepagrįstai remiasi 2000 m. rugsėjo 18 d. Direktyvos nuostatomis, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis šioje Direktyvoje numatytos tvarkos, nes, Institucijos nutarime konstatuotas faktas, kad V. A. nuomojamoje teritorijoje rastos eksploatuoti netinkamos transporto priemones buvo apardytos, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog jos Institucijos skunde nurodytų teisės aktų kontekste laikytinos atliekomis. Šiame kontekste negalima sutikti ir su kitu skundo teiginiu, kad Institucijos nutarime kaltinimas V. A. suformuluotas tinkamai, nes Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259, 1 priedo 3.1 punkto nuostatos apie Taršos leidimą nurodytos tik 2019 m. birželio 18 d. Institucijos nutarimo aprašomojoje dalyje, tačiau jos nenurodytos formuluojant kaltinimą V. A..
15. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime išsamiai ir argumentuotai išdėstyta, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra blanketinės, taigi, formuluojant kaltinimą jų pažeidimu, turėjo būti nurodytos konkrečios teisės normos (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurių reikalavimus V. A. pažeidė. Tuo tarpu kaltinime minimos Leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nurodomos nekonkrečiai, nenurodyti nei šias taisykles patvirtinantys konkretūs teisės aktai, nei pažeistos konkrečios poįstatyminių teisės aktų normos, netgi nėra konkrečiai įvardyta, kokį būtent leidimą jis privalėjo gauti: taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą, kai vien šių leidimų išdavimą reglamentuoja atskiri poįstatyminiai aktai.
16. Pažymėtina ir tai, kad nei 2019 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokole, nei 2019 m. birželio 18 d. Institucijos nutarime V. A. išdėstytame kaltinime Institucija nenurodė, kuriame Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš 11 sklype rastų apardytų transporto priemonių, šiuos kriterijus Institucijos atstovė ir apklausta liudytoja paaiškino tik teismo posėdžio metu, todėl aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, jog Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais ir pareiškėjo nuomojamame žemės sklype rastus apardytus 11 automobilių vertinti kaip atliekas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
17. Apeliantas skunde teigia, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog V. A. turimi automobiliai buvo ne remontuojami ar restauruojami, o paprasčiausiai ardomi į atsargines detales. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad tokios išvados buvo padarytos tik vizualiai įvertinus rastų transporto priemonių būklę, t. y., kad jos jau apardytos, be visų reikiamų detalių. Tačiau tuo pačiu Institucija savo skunde nurodė, kad situacijose su transporto priemonių ardymu svarbu ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo (apdorojimo) tikslas. Jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar priduoti į metalo laužo supirktuvę) - reikia leidimo, o jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, suremontavimo tikslu - leidimo nereikia. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, paneigiančių V. A. paaiškinimus, jog jis transporto priemones įsigijo tikslu juos sutaisyti ar atrestauruoti, vertina juos kaip turtą, žada juos visus atkurti, vieną automobilį - 1989 metų gamybos „Transporter“ – atkurti jau pradėjo. Automobiliai yra apie 30 metų senumo, kaip antikvariniai, jie gali būti suremontuoti ir grąžinti į eismą. Kaip fizinis asmuo jis nevykdo automobilių ardymo veiklos.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir padaręs teisingą išvadą, jog V. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį patrauktas nepagrįstai, ir jo veiksmuose nesant šio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teiseną nutraukęs, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.