Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams M. K. ir A. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išvadoje su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo M. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-2185-375/2018. 2018 m. sausio 28 d. ieškovei gimė sūnus A. K., kuris pagal įstatymą buvo registruotas kaip ieškovės sutuoktinio M. K. sūnus. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė ir atsakovas M. K. jau iki santuoką nutraukiant negyveno santuokinio gyvenimo. M. K. nurodė, kad jis nėra A. K. tėvas, o atsakovas A. S. nurodė, jog A. K. yra jo sūnus. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodo, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo laiku nesikreipė dėl to, kad augino vaiką, todėl daugiau dėmesio skyrė vaiko priežiūrai nei teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, į tai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas ne daug, į nurodytas ieškovės aplinkybes, laikoma, jog ieškovė vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

J. T. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Iš vaiko gimimo įrašo ir prašymo įregistruoti vaiko gimimą matyti, jog vaikas A. K. gimė ieškovės ir atsakovo M. K. santuokoje, todėl, remiantis įstatymu, buvo įregistruotas kaip M. K. sūnus. Ieškovės ir atsakovo M. K. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, jau po to, kai buvo įregistruotas vaiko gimimas. Tikrasis biologinis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas M. K. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant, jog atsakovas M. K. nėra nepilnamečio A. K. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo.

Esant galimybei privalo būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys byloje pripažino, kad 2018 m. sausio 28 d. ieškovei D. K. gimusio vaiko A. K. tėvas yra A. S.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra tuo įsitikinę. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad A. S. yra vaiko A. K., gimusio 2019 m. sausio 28 d., tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė D. K. ir atsakovas A. S. teismo posėdyje prašė pakeisti jų sūnaus A. K. pavardę į Stuomas. Šis prašymas tenkintinas. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu. Šiuo atveju nesant ginčo tarp tėvų dėl jų sūnaus pavardės, jų sūnui Armandui suteiktina jo tėvo pavardė, pakeičiant pavardę iš Kočėnas į Stuomas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo iš vaiko tėvo M. S. nepilnamečiui sūnui priteisti išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį.

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio, teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, 200 Eur dydžio išlaikymas yra protingo dydžio ir užtikrins vaiko interesus. Atsakovas sutinka tokio dydžio išlaikymą vaikui teikti. Esant šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 210,21 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteisiamos valstybei iš atsakovų M. K. ir A. S. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš M. K. valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą nuginčyti tėvystę bei 1/3 (byloje šiam atsakovui pareikštas 1 iš 3 reikalavimų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 70,07 Eur.

Iš atsakovo A. S. priteistina 75 Eur už neturtinį reikalavimą pripažinti tėvystę, ir 54 Eur (200*12*0,3*0,75) už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, taip pat 140,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, byloje patirta 10,49 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų šiomis dalimis valstybės naudai – iš M. K. 3,50 Eur, iš A. S. – 6,99 Eur. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl M. K. tėvystės A. K. nuginčijimo.

Nustatyti, kad atsakovas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Suteikti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę S.

Priteisti iš tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sūnui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m gegužės 15 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka ir ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,07 Eur (septyniasdešimties eurų 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,14 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 14 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 3,50 Eur (tris eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 6,99 Eur (šešis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.