- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1188-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. S. firmos „Eisinta“ atstovės E. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Mikliušienė, E. S. firma „Eisinta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti neteisėtą antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0064/10/01935 veiksmą - 2011 m. vasario 22 d. 10:00 val. paskelbtas A. M. trijų kambarių 64,62 kv. m. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines (b. l. 1-2). Nurodė, kad yra vykdomas išieškojimas jo atžvilgiu pagal 2010-11-02 Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 27288,70 Lt skolos išieškojimo išieškotojo E. S. firmos „Eisinta“ naudai. Antstolė R.Mikliušienė 2010-11-18 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuris buvo išsiųstas vykdyti į jo darbovietę. Iš darbo užmokesčio reguliariai yra vykdomi atskaitymai pagal minėtą vykdomąjį raštą. Tačiau 2011-01-10 raštu antstolė jį informavo, kad 2011-02-22 iš varžytinių bus parduodamas jo gyvenamasis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jų šeimos turtas ir su sutuoktine valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mano, kad antstolė neteisėtai pasirinko du kreditoriaus teisių gynimo būdus, nukreipdama išieškojimą į šeimos turtą, kur gyvena nepilnametis vaikas. Be to jis yra paveldėjęs 1/5 sodybos Ukmergėje, į kurią galima nukreipti išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino, pripažino neteisėtais ir panaikino antstolės Ramunės Mikliušienės vykdymo veiksmus, susijusius su skolininko A. M. šeimos turto (gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu iš varžytinių. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374 pagrindu, skolininkui esant santuokoje su L. M. (santuokos liudijimas IV-OK ? (duomenys neskelbtini) (b.l.8)). Butas, į kurį nukreiptas išieškojimas yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkas turi asmeninio nekilnojamojo turto. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 str.). Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0064/10/01935, pagal eiliškumą yra išieškoma iš A. M. darbo užmokesčio. Kadangi lėšų nepakanka, trečiąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ir tik penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Tai, kad skolininkas vykdymo procese nenurodė kito turto, į kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas, reiškia, jog jis sutiko su įstatyme įtvirtintu eiliškumu, dėl to nesilaikant šios tvarkos buvo pažeistos skolininko teisės. Skolininkas gyvena bute, (duomenys neskelbtini), į kurį yra nukreiptas išieškojimas (Jonavos rajono Savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažyma Nr.17J-26 (b.l.10)). Antstolė vykdydama skolos išieškojimą, pažeidė išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, todėl pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens E. S. firmos „Eisinta“ atstovė E. S. atskiruoju skundu (b. l. 49-51) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nemotyvuota bei paremta tik deklaratyviais ir jokiais įrodymais ar teisės aktais nepatvirtintais teiginiais. Pirmosios instancijos teismo teiginiai prieštarauja CK 3.112 str., reglamentuojančiam atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles. Byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/20 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau akivaizdu, jog paminėto turto vertė nėra pakankama, kad padengti 27 288,70 Lt skolą išieškotojo naudai, dėl ko antstolė R. Mikliušienė pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.
Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad tik penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, todėl teismo nuomone antstolė atlikdama vykdymo veiksmus ir nukreipdama išieškojimą į gyvenamąjį būstą, kuriame pareiškėjas gyvena, nesilaikė pareigos laikytis išieškojimo eiliškumo. Šiuo atveju CPK 664 str. nustatytas eiliškumas ir neturėjo būti taikomas, kadangi įrodymų, jog bute esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas realiai gyvena nebuvo pateikta, dėl ko teismo argumentai yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas A. M. vykdymo procese nenurodė kito turto į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, kas neginčytinai patvirtina, jog skolininkas elgėsi aiškiai neteisėtai, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmes. Jis pažeidė pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai skolininkas akivaizdžiai veikė priešingai teisei, jo interesai teismo negali būti apsaugomi. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas byloje netinkamai vertino rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, nevertino reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, taip pažeidė CPK 12, 178, 185, straipsnius, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Ramunė Miklušienė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 57-59) prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skolininko skundą atmesti; įpareigoti skolininką pateikti notariškai patvirtintą jo ir sutuoktinės susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Antstolė nurodo, kad teismas, plečiamai interpretuodamas LAT praktiką dėl pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigytų butų teisinio statuso, nepagrįstai konstatavo, kad butas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininko sutuoktinė buto privatizavimo metu tikrai gyveno privatizuotame bute, į kurį nukreiptas išieškojimas. Tik tuo atveju, jeigu skolininkas ar jo sutuoktinė pateiktų duomenis, kad buto privatizavimo metu skolininko sutuoktinė gyveno ginčo bute, t.y. buvo skolininko (nuomininko) šeimos narė LR Butų privatizavimo įstatymo prasme, būtų pagrindas laikyti, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Kadangi skolininkas butą privatizavo, tai akivaizdu, kad jis su sutuoktine, jeigu ji buvo privatizavimo metu tikrai gyveno ginčo bute, turėjo sudaryti notaro patvirtintą susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl antstolė prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti skolininką pateikti notariškai patvirtintą jo ir sutuoktinės susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu skolininkas notaro patvirtinto susitarimo tarp jo ir sutuoktinės nepateiks, tai akivaizdu, kad privatizuojant butą jo sutuoktinė gyveno kitur, ir nebuvo skolininko šeimos narė LR butų privatizavimo įstatymo prasme, todėl skolininko privatizuoto buto negalima laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismo išvada, kad skolininkui turint asmeninio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), trečiąja eile turėjo būti išieškoma būtent iš šio turto, nors jis ir menkavertis, ir tik penktąja eile iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, nėra pagrįsta. Jeigu išieškojimas būtų pirmiausiai nukreiptas į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/20 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertės aiškiai nepakaks vykdomojo rašto įvykdymui, tai teks išieškojimą nukreipti ir į skolininko butą. Tokiu atveju skolininkas neteks ne tik 1/20 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir buto, kuriame gyvena. Tai akivaizdžiai pažeis skolininko interesus. Jeigu išieškojimas pirmiausiai būtų nukreiptas į butą, kurio vertės pakaktų vykdomojo rašto įvykdymui, skolininkui liktų nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis galėtų gyventi, ir tokiu būdu būtų apsaugoti jo interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalis kaip tik ir numato, kad antstolis turi aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 63-64) prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad prievolė išieškotojui kildinama iš to, kad po neteisėtų pareiškėjo veiksmų, jam padarius eismo įvykį, kurio metu jis pažeidė kelių eismo taisykles. Firma kaip samdantis darbuotoją juridinis asmuo atlygino savo darbuotojo padarytą žalą, kaip numatyta CK 6.264 str. Įstatymas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio. Išieškotojas elgiasi nesąžiningai, nes pareiškė reikalavimus didesnei sumai nei firma sumokėjo nukentėjusiems asmenims. Iš antstolės Ramunės Mikliušienės pažymos kopijos matyti, kad E. S. firma „Eisinta“ iš viso 2010-07-21 buvo padengusi 3296,20 Lt skolos, nepadengta suma 22464,80 Lt. Tik pateikus atskirąjį skundą iškilo būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus. Todėl pareiškėjas prašo priimti Jonavos rajono teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2474-217/10 ir antstolės Ramunės Mikliušienės pažymą kaip įrodymą, kurio pateikimo būtinybė atsirado tik dabar. Iš pareiškėjo atlyginimo daromi kasmėnesiniai atskaitymai, todėl didesnė įsiskolinimo dalis yra padengta. Skundas, kaip prieštaraujantis CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo principui turi būti atmestas.
Atskirame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtame būste iš tikrųjų gyvena. Tačiau visuose procesiniuose dokumentuose (nagrinėtos dvi bylos) ir šioje byloje pareiškėjo gyvenamoji vieta yra nurodoma adresu (duomenys neskelbtini). Su firma sudarytoje darbo sutartyje taip pat buvo nurodytas šis adresas. Pareiškėjo gyvenamosios vietos faktas visiems yra žinomas ir jį įrodinėti nėra reikalo ( CPK 182 str.). Butas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo šeimos gyvenamasis būstas ir nukreipti išieškojimą į jį galima tik tada kai kitokio turto nėra. Teismas, panaikindamas neteisėtus antstolio veiksmus, išsamiai ir visapusiškai ištyręs pateiktus įrodymus, remiantis įstatymo normomis pasisakė dėl antstolio veiksmų vertinimo ir jų teisėtumo. Firmos „Eisinta“ atskirasis skundas nepaneigia teismo nutartyje išdėstytų motyvų. Prašymas panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir tęsti įstatymo normoms prieštaraujančius antstolio veiksmus pažeidžia nepilnamečio vaiko teises į gyvenamą būstą, pažeidžia šeimos narių ir pareiškėjo teises ir negali būti vertintinas, kaip regreso teisė realizavimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0064/10/01935 yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. M. pagal 2010-11-02 Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 27 288,70 Lt skolos išieškojimo išieškotojo E. S. firmos „Eisinta“ naudai. Anstolė R. Mikliušienė 2010-11-17 turto arešto aktu areštavo A. M. vardu nuosavybės teise įregistruotą trijų kambarių 64,62 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskelbė šio buto 2011 m. vasario 22 d. 10:00 val. varžytines. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-06-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, skolininkui esant santuokoje su L. M., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad butas, į kurį nukreiptas išieškojimas yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog svarbu kieno vardu įgytas butas, nes butas įgytas santuokoje, šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad butas yra šeimos turtas (b.l. 10). Iš byloje esančių 2010-01-05 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr.2-34-217/2010 bei 2010-09-22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo už akių civ. byloje Nr. 2474-217/10, kurio pagrindu 2010-11-02 išduotas vykdomasis raštas ir vykdomas išieškojimas vykd. byloje Nr. 0064/10/01935, matyti, kad skolininko A. M. skola yra jo asmeninė skola.
CPK 667 str. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Vykd. byloje Nr. 0064/10/01935 nėra jokių rašytinių įrodymų, kad antstolė šią pareigą įvykdė įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, o vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0064/10/01935, pagal eiliškumą yra išieškoma iš A. M. darbo užmokesčio, kai lėšų nepakanka, trečiąja eile gali būti išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ir tik penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teismo nutartimi, antstolė neturėjo įgalinimų nukreipti išieškojimą į šį turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl CK 3.112 str. 1 d. taikymo nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, esant CPK 667 str. 1 d. pažeidimui. Skolininku yra tik pareiškėjas A. M., todėl išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina, nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo jų taikymo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.