- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- A-4072-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00074-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens be pilietybės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens be pilietybės A. K. sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2020 m. vasario 28 d. teikimu Nr. (21/26)7K-330 (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, pratęsti asmens be pilietybės A. K. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. birželio 10 d.
2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 95 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre dokumentams patikrinti sulaikė pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos link (duomenys neskelbtini) ėjusį asmenį. Asmuo (duomenys neskelbtini) kalba paaiškino, kad dokumentų neturi, yra asmuo be pilietybės, atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur prašėsi prieglobsčio ir gyveno užsieniečių registracijos centre, bei nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini). Atlikus asmens apžiūrą, buvo rasta leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), išduoto A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu kopija su asmens nuotrauka. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 150-10245 asmuo buvo sulaikytas iki 48 valandų terminui. Iš (duomenys neskelbtini) kontaktinio punkto buvo gauta informacija, kad užsienietis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau suteikti prieglobstį buvo atsisakyta ir buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šiam užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būtų išduoti asmens dokumentai ar vizos, nėra. Jis taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Byloje taip pat yra nustatytas EURODAC sistemos sutapimai, kurie patvirtina, kad užsienietis po to, kai (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 8 d. paprašė prieglobsčio ir nuo 2016 m. gegužės 5 d., nesulaukęs sprendimo, pasišalino, 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašė prieglobsčio. Vengdamas grąžinimo pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas), pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir, 2017 m. gruodžio 4 d. būdamas (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio, iš kur taip pat pasišalino, vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Būdamas sulaikytas Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312 nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą (toliau – ir Migracijos departamento 2019 m. spalio 17 d. sprendimas). Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas. Jis yra asmuo be pilietybės, turėjo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), bet pasibaigus terminui, jam leidimas nebuvo pratęstas ir asmeniui buvo uždrausta išvykti iš šalies. Jis pabėgo į (duomenys neskelbtini), kur prašė prieglobsčio, tačiau prašymas buvo atmestas. Vėliau atvyko į (duomenys neskelbtini), kur prašė prieglobsčio. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turi sugyventinę, todėl vyko pas ją. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad, atsižvelgus į užsieniečio elgesį, galima daryti prielaidą, jog prieglobsčio prašymas buvo pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti sprendimą grąžinti užsienietį. Nustatyta, kad asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl, siekiant asmeniui neleisti išvengti grąžinimo priemonės taikymo, yra objektyviai būtina sulaikymo priemonė. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Įvertinus šias aplinkybes, buvo priimtas sprendimas sulaikyti užsienietį iki 2019 m. gruodžio 10 d. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT, 2019 m. lapkričio 14 d. persvarstęs užsieniečio sulaikymo klausimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą paliko galioti. Teismas sprendime konstatavo, kad alternatyvių sulaikymo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Teismas taip pat konstatavo, kad sprendimas sulaikyti užsienietį yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų yra proporcinga priemonė. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. kovo 10 d. LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko galioti. Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)20PR-5 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo (duomenys neskelbtini)“ (Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas). Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2020 m. sausio 14 d. nutartimi užsieniečio skundas priimtas nagrinėti, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintas, Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo vykdymas sustabdytas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti perdavimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad neteisėtai ES valstybėse yra laikomas sulaikytas net 27 mėnesius. Jo (duomenys neskelbtini) sveikata bloga – priėmimas pas (duomenys neskelbtini) bus tik 2020 m. kovo 16 d., jo draugė, su kuria jis gyveno nesusituokęs ir kartu keliavo po ES šalis, laukia kol jų neformali šeima galės vėl susijungti (dėl to anksčiau ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos migracijos tarnybas). Jam skaudu, kad jis yra diskriminuojamas dėl to, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), o ne iš kurios nors kitos šalies, nors iš kitų šalių panašaus likimo broliai, nors žymiai jaunesni, bet jau yra laisvėje. Užsieniečio manymu, Lietuvoje nesilaikoma tarptautinių konvencijų (1951 m., 1954 m.), ginančių pabėgėlių teises. Tai nėra tiesa, jog iš kitų valstybių jis išvyko nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Jis kaip pabėgėlis turėtų gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktų gyventi ir Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Prašė netenkinti Teikimo.
4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir nors jis nebuvo priimtas, tačiau užsienietis, jeigu Teikimas būtų tenkintas, sulaikytas Lietuvos Respublikoje būtų jau pusę metų, nors pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Tačiau tokių duomenų nėra, kaip ir tai, kad šis asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar bendradarbiautų su migracijos tarnybos pareigūnais. Užsienietis turi sveikatos problemų, todėl jis palaiko savo atstovaujamojo poziciją ir siūlo Teikimą tenkinti iš dalies, paskiriant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, o jeigu teismas manys kitaip, tai sulaikymo terminas turėtų būti pratęstas ne ilgiau kaip 1 mėnesiui.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Teikimą patenkino – pratęsė užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 113 str. 2 d.).
6. Teismas iš teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei teismui pateiktos užsieniečio asmens bylos nustatė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 18.05 val. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 95 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre dokumentų patikrinimui sulaikė pėsčiomis iš Lietuvos Respublikos link (duomenys neskelbtini) einantį užsienietį, kuris (duomenys neskelbtini) kalba paaiškino, kad dokumentų neturi, atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur prašėsi prieglobsčio ir gyveno užsieniečių registracijos centre, o šiuo metu vyksta į (duomenys neskelbtini). Jis turėjo leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), išduoto A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu kopiją su asmens nuotrauka. Užsieniečiui (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ir priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini). Po to (EURODAC sistemos duomenimis), kai (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 8 d. pasiprašė prieglobsčio ir nuo 2016 m. gegužės 5 d., nesulaukęs sprendimo, pasišalino, 2017 m. rugpjūčio 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten pasiprašė prieglobsčio. Iš ten, vengdamas grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą, pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir šioje valstybėje 2017 m. gruodžio 4 d. pasiprašė prieglobsčio, iš kur irgi pasišalino vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į Lietuvos Respubliką šis asmuo taip pat pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Tačiau Migracijos departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, o 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą užsienietis apskundė VAAT, kuris 2020 m. sausio 14 d. nutartimi sustabdė Migracijos departamento sprendimo vykdymą iki sprendimo pagal užsieniečio skundą įsiteisėjimo. Užsieniečiui apskundus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl jo sulaikymo termino pratęsimo, LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra tikslinga taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Teismas, atsižvelgdamas į užsieniečio elgesį, konstatavo, kad užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė vien siekdamas pavėlinti ar sutrukdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini).
7. Teismas priėjo prie išvados, kad užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl jam paskirta objektyviai būtina sulaikymo priemonė, kuri asmeniui neleis išvengti jo perdavimo (duomenys neskelbtini) (atsakingai už šio asmens pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą) ar grąžinimo į kilmės šalį. Yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Šiuo konkrečiu atveju įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius minėto užsieniečio laisvę. Teismas pažymėjo ir tai, kad nustatytos aplinkybės ir teisiniai sulaikymo pagrindai šio asmens atžvilgiu nuo anksčiau priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų iki Teikimo nagrinėjimo šioje byloje nėra pasikeitę.
III.
8. Užsienietis padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą, t. y. Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:
8.1. Užsienietis tiek nagrinėjant Teikimą, tiek šiuo metu teikiant šį apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Įstatymo 114 straipsnio 7 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.
8.2. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui siejama tik su užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimu (nebendradarbiauja siekiant ji išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti). Nagrinėjamu atveju užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas dėl jo perdavimo į (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes užsienietis jį yra apskundęs. Be kita ko, teismas nenustatė ir sprendime nekonstatavo, kad užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar nėra gaunami reikiami dokumentai dėl užsieniečio išsiuntimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta nei vienos iš Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kurios pateisintų užsieniečio sulaikymą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tenkinus Teikimą ir pratęsus sulaikymo terminą iki 2020 m. birželio 10 d., bendras užsieniečio sulaikymo terminas viršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminą nesant tam įstatyme numatytų sąlygų. Užsienietis sulaikyme praleis net 8 mėnesius.
8.3. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl, užsieniečio vertinimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Atsiliepimas
9. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti galioti. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime nurodo, kad:
9.1. Užsienietis ne vieną kartą kreipėsi dėl prieglobsčio procedūros pradėjimo įvairiose Europos Sąjungos šalyse, tačiau nesulaukdavęs galutinių sprendimų bei vengdamas galimo grąžinimo į kilmės šalį, pasišalindavo ir neteisėtai keliaudavo į kitas Europos Sąjungos šalis. Toks užsieniečio elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. nevaržomas keliavo po Europos Sąjungos šalis ir nebūdamas sulaikytas, nesulaukdamas grąžinimo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pasišalino. Šių aplinkybių pakanka, kad būtų galima teigti, jog užsienietis tik būdamas sulaikytas negalės išvengti su jo prieglobsčio prašymu susijusių procedūrų – perdavimo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
9.2. Teismas, atsižvelgęs į užsieniečio elgesį, padarė teisingą prielaidą, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį siekia sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės šalį. LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutartyje konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Sprendimas sulaikyti užsienietį yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų.
9.3. Užsieniečio elgesys yra akivaizdus nebendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų pareigūnais tiek įgyvendinant Dublino III reglamentą, tiek užsieniečio grąžinimą/išsiuntimą į kilmės šalį. Teismas galėjo pratęsti sulaikymo terminą ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Užsieniečių registracijos centras su Teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. birželio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi.
13. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą ir, atsižvelgiant į jo turimą statusą, teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismui tenkinus Teikimą ir pratęsus užsieniečio sulaikymo terminą, jis viršys Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Užsieniečio teigimu, teismas nenustatė, kad užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar nėra gaunami reikiami dokumentai dėl užsieniečio išsiuntimo, todėl nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta nei vienos iš Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kurios pateisintų užsieniečio sulaikymą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Akcentuoja, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl, užsieniečio vertinimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
15. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvos Respublikoje, yra Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Įstatymo 113 straipsnio, reguliuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
16. Nustatyta, kad užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 15PR-312, kuriuo nusprendė nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nustatyti, kad Europos valstybė yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)20PR-5 nusprendė perduoti asmenį be pilietybės A. K. į (duomenys neskelbtini), išduoti jam vykti į (duomenys neskelbtini) laissez-passer kelionės dokumentus. Tarnybai buvo pavesta vykdyti užsieniečio perdavimą į (duomenys neskelbtini), laikantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų. Šį Migracijos departamento sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VAAT 2020 m. kovo 10 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka (LVAT galutinis sprendimas dar nėra priimtas).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Jis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Užsienietis, netenkinus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini). Per Lietuvos Respubliką jis bandė išvykti į (duomenys neskelbtini). EURODAC duomenys patvirtina, kad užsienietis nuo 2015 m. spalio 8 d. jau buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose buvo pateikęs prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nesulaukęs galutinių sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo, iš šių valstybių pabėgo.
18. Pažymėtina, kad LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3420-1062/2020, kurioje buvo spręstas to paties užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, akcentavo, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nuo 2015 m. užsienietis keliaudavo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, neturėdamas tokią teisę jam suteikiančio dokumento (nepateikė jokių galiojančių dokumentų, patvirtinančių jo teisę būti Europos Sąjungoje), todėl nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekdamas kitų, nei su pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos įgijimo susijusių, tikslų, kad šį prašymą pateikė siekdamas išvengti grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje užsienietis pateikė tik kai buvo sulaikytas einantis link valstybės sienos su (duomenys neskelbtini), o ne iš karto patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją.
19. LVAT administracinėje byloje Nr. A-3420-1062/2020, įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies normą, kad sprendžiant prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą), priėjo prie išvados, kad nutarties 17–18 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. Tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, savaime nepaneigia sulaikymo teisėtumo, kuris, nors ir išimtinė priemonė, tačiau būtina Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo vykdymui užtikrinti. LVAT sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad užsieniečio sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl sulaikymo pagrindų. Šiame kontekste LVAT pažymėjo, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos taikymas nagrinėjamu atveju buvo perteklinis, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo nuorodą į Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą iš teismo sprendimo pašalino kaip perteklinę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, t. y. išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo tikslas nebus pasiektas.
20. Nuo LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5674-525/2019 priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės tiek, kiek jos yra svarbios nagrinėjant šią bylą, iš esmės nepasikeitė (tik tai, kad VAAT priėmė nepalankų užsieniečiui 2020 m. kovo 10 d. sprendimą, atmesdamas užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo, kuris apskųstas apeliacine tvarka).
21. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl sulaikymo termino pratęsimo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Užsieniečio teigimu, teismas nenustatė, kad užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar nėra gaunami reikiami dokumentai dėl užsieniečio išsiuntimo, todėl nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta nei vienos iš Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kurios pateisintų užsieniečio sulaikymą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui.
22. Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Įstatymo 114 str. 6 d.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).
23. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz.. 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Sulaikymo terminas gali būti pratęsiamas tik užsieniečiui, nebendradarbiaujančiam siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.
24. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5195-520/2018).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau nustatytas bylos faktines aplinkybes (žr. Nutarties 16–20 p.) ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvusių aplinkybių visuma sudarė pagrindą priimti sprendimą pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Tikrinamu atveju Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma. Šiuo atveju užsieniečio elgesys nepatvirtina jo bendradarbiavimo siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamoje situacijoje alternatyvių priemonių taikymas užsieniečiui nėra pakankamas tam, jog būtų pasiektas Įstatymo numatytas tikslas – įvykdytas Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas perduoti asmenį be pilietybės A. K. į (duomenys neskelbtini). Tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, savaime nepaneigia sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo, kuris, nors ir išimtinė priemonė, tačiau būtina, ypač įvertinus tai, kad užsienietis ne vieną kartą kreipėsi dėl prieglobsčio procedūros pradėjimo įvairiose Europos Sąjungos šalyse, tačiau nesulaukdavęs galutinių sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo, iš šių valstybių pabėgdavo ir neteisėtai keliaudavo į kitas Europos Sąjungos šalis.
26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Asmens be pilietybės A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.