Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,GELVORA“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „CREDIT SERVICE“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CS9956881003, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 450,00 Eur kreditas, 2018 m. sausio 4 d. atsakovui papildomai buvo sutiektas 1 000,00 Eur ir 500,00 Eut kreditas, t. y. iš viso 1 950,00 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas, administravimo mokestį iki 2018 m. gruodžio 2 d. Atsakovas kreditą gavo, tačiau nevykdė savo prievolės laiku sumokėti įmokas. UAB „CREDIT SERVICE“ ir ieškovė 2018 m. spalio 5 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-50-07, pagal kurią buvo atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės atsakovo, kuris su pradiniu kreditoriumi neatsikaitė, atžvilgiu. 2019 m. sausio 3 d. atsakovui pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Kadangi atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl iš jo ieškovei priteistina 1 768,78 Eur skola ir 78,00 Eur administravimo mokestis.

6. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 1 529,69 Eur palūkanas, apskaičiuotas po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., bei 52,87 procentų dydžio metines palūkanas už 1 768,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remdamasi tuo, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Todėl šie ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 9,17 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Kadangi ieškovė ragino atsakovą atsiskaityti ir patyrė išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė taip pat prašo priteisti 159,19 Eur delspinigius. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnė priklausanti suma, kuri apima mažesnę. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 159,19 Eur delspinigiai, o reikalavimas priteisti 9,17 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos netenkintinas.

8. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2020 m. balandžio 27 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 2 005,97 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

9. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 57 procentais. Byloje pagal ieškovės ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudarė 80,00 Eur, ieškovė byloje sumokėjo 81,00 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškovei grąžintinas 1,00 Eur žyminis mokestis ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 45,60 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „GELVORA“, kodas 125164834, 1 768,78 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 78 ct) skolą, 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) administravimo mokestį, 159,19 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 19 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 005,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,60 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 60 ct) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovei UAB „GELVORA“, kodas 125164834, 1,00 Eur (vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. AE-176 per „Swedbank“, AB Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio dalies grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.