Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjų A. L., A. Z.-L., E. L., E. K., K. M. atstovei advokatei Dalei Peckutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Z.-L., A. L., K. M., E. K., E. L. (toliau – pareiškėjai) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti po tėvo B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jie yra B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjų mama L. L. su 5 vaikais išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), į miestą (duomenys neskelbtini). Visi buvo įregistruoti kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, jiems suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė. Tėvo B. L. santuoka su L. L. buvo nutraukta ir jis (duomenys neskelbtini) susituokė su A. L.

A. L. po savo vyro mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo biuro notarą Antaną Grumuldį su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Pareiškime nurodė kitą įpėdinį E. L., kurio gyvenamoji vieta nežinoma. Pareiškėjai A. Z.-L., A. L., K. M., E. K. ir E. L. įstatymų nustatytu terminu pateikė Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui Antanui Grumuldžiui pareiškimus, kad palikimą po tėvo B. L. mirties priima. Jiems buvo paaiškinta, kad paveldėti žemės negalės, nes visi mirusiojo vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, jiems buvo patarta gauti Lietuvos pilietybę ir tik tuomet jiems notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimus į žemę.

Pareiškėjai pradėjo tvarkyti dokumentus Lietuvos pilietybei gauti. Dokumentų pateikimas ir pilietybės suteikimo procesas užtruko kelis metus. Lietuvos pilietybė 2016-2017 metais buvo suteikta ir išduoti Lietuvos Respublikos piliečių pasai A. Z.-L., A. L., K. M., E. K.. Pareiškėjas E. L. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikti neprašė. Kadangi pareiškėjai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jie ketino pabaigti palikimo po tėvo mirties įforminimą. Įstatymai jokio termino, per kurį įpėdiniai turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą nenustato, svarbu, kad įpėdiniai laiku priėmė palikimą. Tačiau sužinojo, kad Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras Antanas Grumuldis nebedirba ir visos paveldėjimo bylos perduotos Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei Vitai Jurkauskienei. Didžiausias netikėtumas buvo tuomet, kai notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.

Notarė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d., vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-10 nutartimi (adm. byla Nr. el -11785-968/2015) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-10-23 įsakymu Nr. 1R-93 visos paveldėjimo bylos iš Pagėgių savivaldybės, kurias vedė Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras Antanas Grumuldis, buvo perduotos Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei Vitai Jurkauskienei. Notaro Antano Grumuldžio įgaliojimai yra pasibaigę.

Notarė Vita Jurkauskienė patvirtino, kad mirusiojo B. L. visų penkių vaikų pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo išduoti nėra pagrindo, dėl to reikalinga kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jis praleistas ne dėl pareiškėjų kaltės. Jie negali paaiškinti dėl kokių priežasčių notaras savo pareigų tinkamai neatliko. Jie buvo įsitikinę, kad pateikę notarui pareiškimus ir gavę Lietuvos pilietybę, kliūčių paveldėti tėvo palikimo dalį nebebus.

Supratę, kad jiems teks antrą kartą rašyti pareiškimus dėl palikimo priėmimo, jie kreipėsi į A. L. sūnų A., ketindami susitarti, kad priimtų į paveldėjimo bylą be kreipimosi į teismą. Tačiau buvo pareikalauta atsisakyti paveldėjimo, susitarti nepavyko.

Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. Grumuldis savo pareigas atliko aplaidžiai, dėl ko yra pažeistos pareiškėjų subjektinės teisės paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjai ne dėl savo valios buvo suklaidinti, nes gavo neteisingą informaciją dėl galimybės paveldėti nekilnojamąjį turtą. Paties notaro neatlikti veiksmai būtų paaiškėję anksčiau, tačiau notaro paaiškinimai pareiškėjams nesukėlė abejonių dėl jų tikrumo. Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą, praleistą ne dėl jų valios, o dėl objektyvių priežasčių, kurias prašo pripažinti svarbiomis, vertinant visų aplinkybių visumą, kad pareiškėjai siekė palikimą priimti ir vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas ir suinteresuotam asmeniui A. L., todėl termino atnaujinimas jos teisių nepažeis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad notaras Antanas Grumuldis už grubius darbo pažeidimus buvo atleistas iš pareigų, o užvestos paveldėjimo bylos, tarp jų ir pareiškėjų velionio tėvo paveldėjimo byla, buvo perduota kitai notarei. Pareiškėjai iš buvusio notaro gavo klaidingą informaciją, dėl ko nepriėmė palikimo laiku. Kai pareiškėjai pradėjo domėtis paveldėjimo klausimais A. L. VĮ Registrų centras įregistravo santuokinio turto padalijimo aktą.

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodo, kad pareiškėjų pateikti įrodymai teikia pagrindo abejoti, kad pareiškėjai teisingai ir sąžiningai išdėstė visas faktines aplinkybes - t. y. kad asmeniškai kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą Antaną Grumuldį ir pateikė jam pareiškimus priimti palikimą po tėvo B. L. mirties. Nors pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama, bet kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, galiojusia nuo 2012-07-01 iki 2015-01-01, t. y. kad palikimo atsiradimo momentu, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą.

Notariniai veiksmai atliekami notaro biure, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus (Notariato įstatymo 8 str.). Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų (Notariato įstatymo 29 straipsnis). Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui (Notariato įstatymo 32 str.), notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 31 str.).

Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Paveldint pagal įstatymą, kaip nagrinėjamu atveju, reikia patikrinti giminystę patvirtinančius dokumentus (konkrečių asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad būtų nustatytas giminystės ryšys, o pagal tai - įpėdinio eilė. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad pareiškėjai asmeniškai pas notarą nebuvo atvykę, nemokėjo nustatyto dydžio atlyginimo, tikėtina (nors ir neįrodyta), jog siuntė pareiškimus paštu (tačiau neaišku kada), pateikė notarui A. Grumuldžiui tik asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, o ne originalus. Akcentuotina, kad byloje nėra patvirtinimo, jog pareiškėjų pareiškimai dėl palikimo priėmimo buvo pateikti notarui A. Grumuldžiui per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (t. y iki (duomenys neskelbtini)), nes kaip matyti jie surašyti (duomenys neskelbtini), A. L. paso kopija patvirtinta (duomenys neskelbtini) ir neaišku kaip ir kada jie atsirado paveldėjimo byloje. Taip pat, akivaizdu, kad pareiškėja nepateikė notarui dokumentų, patvirtinančių jų ir mirusiojo B. L. giminystės į šio, t. y. kad būtų galima nustatyti, jog jie yra B. L. vaikai. Todėl notaras Antanas Grumuldis pagrįstai pareiškimų nepatvirtino - neatliko notarinio veiksmo, ir pareiškimų neįregistravo Testamentų registre.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Akivaizdu, kad pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo asmeniškai atvykti į notaro biurą pagal palikimo atsiradimo vietą, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, giminystės ryšių įrodymus, sumokėti nustatyto dydžio atlyginimo ir prašyti notarą atlikti notarinį veiksmą. Nepaisant to, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, jie turėjo galimybę per 3 mėnesius tinkamai atlikti šiuos veiksmus. Be to, jie galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) notarus, siekdami, kad jų parašai pareiškime dėl palikimo priėmimo būtų patvirtinti notaro.

Kaip matyti, B. L. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas - žemės ir statiniai. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nuo pat palikimo atsiradimo dienos tik vienintelė A. L. rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu - išlaikė ir prižiūrėjo statinius esančius (duomenys neskelbtini), sumokėjo skolą už Valstybinio žemės sklypo įsigijimą. Nei vienas iš pareiškėjų 7 metus turto valdymo ir naudojimo, išlaikymo, skolos sumokėjimo klausimais nepasidomėjo.

Be to, nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo jau daugiau nei 7 metai. Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimas taip pat nėra pateisinama priežastis, dėl kurios pareiškėjai, būdami kitos šalies piliečiais, negalėtų pateikti notarui prašymo dėl palikimo priėmimo įstatyme nustatytu terminu. Pažymėtina, kad pareiškėjų siekis vilkinti paveldėjimo procedūrą yra akivaizdus - net prie pareiškimo teismui jie nesugebėjo pateikti visų giminystės ryšių su B. L. patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad teismui nepateikti pareiškėjų tinkami vardų ir pavardžių pakeitimo dokumentai.

Pareiškėjai neįrodė, kad lankėsi notaro biure pas notarą A. Grumuldį, ir kad notaras būtų juos suklaidinęs, pasakęs, kad pagal įstatymą jie negalinti įgyti nuosavybės teisės į žemę, nes yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Nors pareiškėjai, kaip užsienio piliečiai palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti negalėjo, tačiau šiuo atveju pagal CK 5.75 straipsnį tokiu atveju įpėdiniai (pareiškėjai) įgyja teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 ir 2005-09-16 nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) tvarka. Pareiškėjams nereikėjo laukti 7 metų, tam, kad pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio (neva netinkamas notaro paveldėjimo procedūrų atlikimas, suklaidinimas, pareiškimo neregistravimas) ir priklausė tik nuo pareiškėjų valios. Pareiškėjai savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, nes elgėsi pasyviai. Taigi pareiškėjų neveikimas dėl pačių aplaidumo neturėtų būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, trukdžiusia tinkamai įgyvendinti savo teises ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ir jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje (Žin., Nr. 85-4130 redakcija, įsigaliojusi 2011-11-01) nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Iš pareiškėjų atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad jie yra mirusiojo B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 23, 116, 122, 164-168).

Po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado paveldimas turtas žemės sklypai bei statiniai (b. l. 34-51).

Pareiškėjai nurodo, kad po B. L. mirties kreipėsi į notarą nepraleidę įstatymo nustatyto termino, tačiau jų pareiškimai nebuvo užregistruoti, be to pareiškimus priėmęs notaras A. Grumuldis jiems nurodė, kad jie negali priimti atsiradusio palikimo, kadangi yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jis jiems nurodė, kad palikimą galės priimti tik gavę Lietuvos pilietybę, todėl nurodė susitvarkyti dokumentus dėl pilietybės atkūrimo.

Visi pareiškėjai, išskyrus E. L. priėmė Lietuvos pilietybę, todėl nors pareiškėja ir jos atstovė nurodo, kad pareiškėjai savo teisę paveldėti įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai, nes elgėsi pasyviai, tačiau su tokiais suinteresuoto asmens pareiškimais nesutiktina, kadangi teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo A. L. nurodo, kad pareiškėjai dėl savo kaltės nesikreipė laiku į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad visi pareiškėjai kreipėsi į notarą pareiškimais nurodydami savo kontaktus bei giminystės ryšius. Pareiškimų datos nurodytos 2013 m. kovo 12-15 d. (b. l. 12-22). Šią aplinkybę patvirtina ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro Vitos Jurkauskienės raštas, kuriame notarė nurodo, 2015 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1R-93 visos paveldėjimo bylos iš Pagėgių savivaldybės, kurias vedė Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. Grumuldis buvo perduotos Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei Vitai Jurkauskienei. Notarė nurodė, kad ryšium su pareiškėjų prašymu Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis dėl velionio B. L. palikimo kreipėsi A. L.. Paveldėjimo byloje yra ir kitų asmenų pareiškimai dėl palikimo priėmimo, tačiau jie neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Dėl kokių priežasčių tuo metu, kai buvo užvesta paveldėjimo byla, notaras Antanas Grumuldis to nepadarė, nėra žinoma.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, galiojusį, palikimo priėmimo momentu (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) 29 straipsnį, notaras notarinius veiksmus turėjo atlikti iš karto, arba juos atidėti, bet ne ilgesniam nei dešimties kalendorinių dienų terminui. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo byloje aplamai nėra duomenų, kad A. Grumuldis būtų atlikęs kokius nors veiksmus pareiškėjų atžvilgiu. Nesutiktina su suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybe, kad vien tai, jog pareiškėjai netinkamai kreipėsi į notarą, tai užkirto jiems galimybę priimti po B. L. mirties atsiradusį palikimą, nes Notariato įstatymas būtent ir įpareigoja notarą prižiūrėti atliekamų notarinių veiksmų tvarką. Šiuo atveju notaras net jei būtų nustatęs pareiškimų palikimui priimti trūkumus, jis apie tai turėjo informuoti pareiškėjus, tačiau kaip matyti paveldėjimo byloje tokių duomenų nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina ir tai, kad notaro A. Grumuldžio įgaliojimai buvo nutraukti dėl daugybės pažeidimų, todėl neatmetama pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad notaras galėjo jiems nurodyti atkurti Lietuvos pilietybę, nors pagal galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą pareiškėjai nors ir negalėjo tapti žemės savininkais, tačiau turėjo teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemės sklypą (CK 5.75 straipsnis, 2011 m. birželio 21 d. redakcija galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.). Teismas laiko, kad notaras galėjo taip suklaidinti pareiškėjus, dėl ko pareiškėjai kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ir tik gavus pilietybę vėl kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad yra praleidę palikimui priimti nustatytą terminą, nes jų pareiškimai nebuvo įregistruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pilietybės atkūrimo procesas paprastai yra ilgai trunkantis procesas dėl ko iš dalies paaiškina, kodėl pareiškėjai kreipėsi į teismą praėjus tik 7 metams.

Suinteresuotas asmuo ir liudytoju apklaustas A. V., teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai visiškai nesidomėjo paveldimu turtu ir tik vienintelė A. L. rūpinosi šiuo nekilnojamu turtu, išlaikė ir prižiūrėjo bei sumokėjo skolą už Valstybinio žemės sklypo įsigijimą, tačiau teismas su tokia nurodyta aplinkybe nesutinka, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai išreiškė valią priimti palikimą, tačiau tik dėl netinkamai atliktų notarų veiksmų nepriėmė po velionio mirties atsiradusio palikimo (CPK 185 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų žinoję, koks paveldimas turtas sudaro palikimą, nes kaip nurodo ir pati A. L., jos ir velionio sutuoktinio vaikų (pareiškėjų) santykiai nebuvo geri. 2019 metais pareiškėjai buvo susisiekę su A. L. sūnumi dėl paveldimo turto, tačiau susitarti geruoju šalims nepavyko. Šios aplinkybės neneigia nei pareiškėjai nei suinteresuotas asmuo, todėl vien tai, kad pareiškėjai nepadėjo išlaikyti po palikimo atsiradusio turto nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjų prašymo ir taip iš esmės pažeisti jų teisėtus interesus.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, laikytina, kad po palikėjo mirties pareiškėjai ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nepriėmė atsiradusį palikimą, o terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškimas tenkintinas pareiškėjų naudai, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. Z.-L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo ir pratęsti trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.