Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, atsakovės atstovui Jurgiui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais dvejose klientų aptarnavimo salėse. Jokiose kitose patalpose, išskyrus patalpą, pažymėtą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios adresas yra nurodytas Licencijoje, pareiškėja mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais nevykdė. Į visą 1072,55 kv. m. dydžio patalpą lankytojai gali patekti tik per vieną įėjimą iš (duomenys neskelbtini), o kiti įėjimai pastato kiemo pusėje yra techniniai ir neskirti lankytojams (vienas iš jų yra pagal teisės aktų reikalavimus privalomas priešgaisrinis išėjimas, o kitas skirtas pristatyti prekėms ir personalui patekti). Pareiškėja yra išsinuomojusi tik vieną patalpą, kurioje yra viena prekybos salė, kuri dekoratyviniu atitvaru padalinta į dvi klientų aptarnavimo zonas. Abi klientų aptarnavimo zonos nėra izoliuotos viena nuo kitos, per tam tikslui skirtą praėjimą lankytojai be jokių kliūčių pastoviai gali patekti iš vienos zonos į kitą. Tokio atitvaro įrengimu pareiškėja siekė ne sukurti dvi atskiras klientų aptarnavimo sales, bet užtikrinti lankytojų saugumą, o taip pat ir dėl marketinginių tikslų. Kadangi klientų aptarnavimo salė yra labai didelė (apie 900 kv. m.) ir į ją susirenka didelis žmonių skaičius, kurie visi vartoja alkoholinius gėrimus, tai buvo būtina pastatyti atitvarą tam, kad esanti ekstremaliai situacijai – muštynėms, riaušėms, teroro išpuoliui ir pan. galima būtų išskaidyti didelius žmonių srautus į gerokai mažesnius, lokalizuoti pavojų vienoje zonoje, o kitoje zonoje sudaryti lankytojams saugų prieglobstį. Be to atskirose zonose įrengti skirtingų stilių interjerai. Jeigu lankytojams atsibosta ir nepatinka vienas interjeras, tai jie gali pereiti į kitą zoną su kitokiu interjeru.

2.2. Departamentas neteisingai aiškino ir taikė Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (Vyriausybės 2014-02-26 nutarimo Nr. 197 redakcija) 20.9 punktą. Šis punktas aiškintinas taip, kad atskira licencija turi būti gaunama, jeigu dvi prekybos salės yra visiškai atskiros, t. y. kitame pastate, kitame pastato aukšte, kitame pastato gale ir pan., ir jos yra izoliuotos viena nuo kitos, nesusisiekiančios, turi turėti atskirus įėjimus, per kuriuos patenka lankytojai, o tokį juridinį faktą turi patvirtinti juridinę reikšmę turintys įrodymai bei dokumentai. Šios prekybos salės turi turėti kitą adresą arba kitą unikalų numerį, turi būti inventorizuotos atskirai ir turi turėti atskiras inventorizacines bylas. Šiuo atveju to paties pastato toje pačioje pastato dalyje tame pačiame aukšte yra viena patalpa (prekybos salė), o atskiros vienos patalpos zonos susiekia viena su kita per tam tikslui padarytą praėjimą. Yra tik vienas įėjimas, per kurį lankytojai gali patekti į patalpą (kiti du įėjimai yra techniniai ir neskirti lankytojams patekti), patalpa turi tik vieną adresą, tik vieną unikalų numerį, pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį yra išnuomota tik viena 1 072,55 kv.m, ploto patalpa, o taip pat yra tik viena šios patalpos inventorizacinė byla. Be to, alkoholiniais gėrimais abejose zonose prekiavo ta pati įmonė, kuri juos įsigijo iš to paties tiekėjo.

2.3. Licencijoje yra aiškiai nurodyta, kad leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais juridiniam asmeniui UAB „VIP 311“, o tokios prekybos vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Licencijoje nurodyta pareiškėja UAB „VIP 311“ ir vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais Licencijoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Todėl netgi jeigu ir būtų teisingi Departamento teiginiai, jokia kitokia licencija net negalėtų būti išduota, kadangi ji turėtų būti tokio paties turinio kaip ir išduotoji. Visiškai akivaizdu, kad dviejų licencijų išdavimas, kaip reikalauja Departamentas, tam pačiam juridiniam asmeniui prekiauti alkoholiniais gėrimais tose pačiose patalpose, esančiose tuo pačiu adresu, turinčiose tą patį unikalų numerį, neatitiktų nei logikos, nei sveiko proto kriterijų, kadangi tų dviejų atskirų licencijų turinys ir suteikiamos teisės būtų visiškai identiški.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta 289 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistai, 2016-02-05 1.20 val. patikrinę UAB „VIP 311“ kavinę Wine Boutique, (duomenys neskelbtini), ir viešojo maitinimo vietą (duomenys neskelbtini), surašė Faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-029 (toliau – Faktų fiksavimo protokolas), kuriame nustatė, kad: adresu (duomenys neskelbtini) UAB „VIP 311“ yra įrengtos dvi viešojo maitinimo vietos; atskirose klientų aptarnavimo salėse pastatyti barai su alkoholiniais gėrimais, klientų aptarnavimui skirti stalai, kėdės, kasos aparatai; į šias klientų aptarnavimo sales galima patekti iš gatvės pusės per atskirus įėjimus, salės sujungtos koridoriumi; vienoje klientų aptarnavimo salėje prekiaujama alkoholiniais gėrimais – alumi, degtine, viskiu, brendžiu, įrengti kasos aparatai (CASIO FE 800, unikalus Nr. EKA Nr. GC 00402441; DATEC MP-56, unikalus Nr. ID 12001883); kitoje klientų aptarnavimo salėje taip pat prekiaujama alkoholiniais gėrimais – romu, brendžiu, likeriais ir kt., įrengtas kasos aparatas CHD3050, unikalus Nr. RL55080040; pateikta viena Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje Wine Boutique, (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33). Prie Faktų fiksavimo protokolo pridėtos patalpų, dokumentų nuotraukos (b. l. 34–52, 109). Taip pat nustatyta, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistės 2016-02-29 surašė protokolą Nr. ATK2-042 ir už tai, kad UAB „VIP 311“ vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais dvejose salėse esančiuose baruose, įrengtuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama vieną licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą (b. l. 29–31). Departamentas 2016-04-21 priėmė Nutarimą, kuriuo už paminėtą pažeidimą pareiškėjai paskyrė 289 Eur baudą (b. l. 94–96).

6. Departamentas Nutarimą priėmė nustatęs, kad UAB „VIP 311“ mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė dviejose skirtingose prekybos vietose (t. y. klientų aptarnavimo salėse), nors turėjo tik vieną šiai veiklai vykdyti reikalingą licenciją. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi 2015-02-13 išduotą neterminuotą Licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais „kavinėje WINE BOUTIQUE (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Licencija) (b. l. 46). Departamento nuomone, įvertinus Faktų fiksavimo protokole nustatytas aplinkybes (be kita ko, tai, kad pareiškėja mažmeninę prekybą vykdo atskirose prekybos vietose (salėse)), pareiškėjos pateiktos Licencijos nepakanka, nes pagal galiojančius teisės aktus būtina turėti atskiras licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kiekvienoje prekybos vietoje. Pareiškėja teigia, kad mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė vienoje patalpoje, kuri nurodyta Licencijoje ir pažeidimo nepadarė. Siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė dvejose prekybos vietose, turėdama tik vieną licenciją, ir skyrė baudą.

7. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti ginčui aktualios redakcijos AKĮ ir Taisyklėse (Vyriausybės 2014-02-26 nutarimo Nr. 197 redakcija). AKĮ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (17 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir kad įmonėms draudžiama Lietuvos Respublikoje laikyti alkoholio produktus, neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (paminėtina, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju AKĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys netaikomos) (17 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taisyklių 20.9 punkte nustatyta, kad jeigu mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais verčiamasi tame pačiame pastate ar skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alkoholinių gėrimų skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant uždaruosius, baruose, atskirose prekybos salėse ir panašiai), kurie aptarnauja pirkėjus ar išduoda alkoholinius gėrimus padavėjams, išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekviename padalinyje; jeigu vienoje mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos aptarnavimo salėje įrengti keli tą pačią veiklą (mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo) vykdantys padaliniai, kuriuose parduodami alkoholiniai gėrimai, išduodama viena licencija.

8. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste sistemiškai aiškinant nurodytą AKĮ ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, kad: įmonė, kuri verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą alkoholio produktų mažmeninės prekybos licenciją; tuo atveju, kai mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais verčiamasi tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse, kuriose aptarnaujami pirkėjai ar išduodami alkoholiniai gėrimai padavėjams, turi būti išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekvienoje prekybos salėje atskirai; viena alkoholio produktų mažmeninės prekybos licencija išduodama, jeigu vienoje mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos aptarnavimo salėje įrengti keli tą pačią veiklą (mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo) vykdantys padaliniai, kuriuose parduodami alkoholiniai gėrimai; pagrindas konstatuoti, kad įmonė neturi Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų mažmeninės prekybos licencijos ir tais atvejais, kai įmonė, kuri mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais verčiasi tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse, kuriose aptarnaujami pirkėjai ar išduodami alkoholiniai gėrimai padavėjams, turi tik vieną licenciją verstis šia veikla. Iš paminėto AKĮ ir Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškiai matyti įstatymo leidėjo ketinimas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimą ir reikalavimą ją turėti sieti ne su pastatu, kuriame įsikūrusi konkreti šia veikla užsiimanti įmonė, o inter alia (lot. be kita ko) su konkrečia prekybos sale, kurioje įrengta atskira prekybos alkoholiniais gėrimais vieta. Šiame kontekste paminėtina, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra pripažįstama vieta, kurioje inter alia (lot be kita ko) alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1445/2014).

9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad: pareiškėjos kavinėje Wine Boutique, esančioje (duomenys neskelbtini), yra įrengtos dvi atskiros klientų aptarnavimo salės, turinčios atskirus pavadinimus (t. y. „Disco 311 Buddha“ ir „Lobby Lounge bar“), kuriose darbas organizuojamas sudarant atskirus darbo grafikus (žr., pvz., darbo grafikus, b. l. 51, 109); jose pastatyti atskiri barai, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įrengti atskiri kasos aparatai (žr. nuotraukas, b. l. 34–51, 52); Faktų fiksavimo protokole, kuriame nurodytos informacijos tikrumą patvirtino tiek du Departamento pareigūnai (vienas jų atstovavo Departamentą teismo posėdyje), tiek 6 pareiškėjos darbuotojai, fiksuota, kad į šias sales galima patekti iš gatvės pusės per atskirus įėjimus, jos yra sujungtos koridoriumi, jose parduodami alkoholiniai gėrimai, kurie išduodami ir už kuriuos atsiskaitoma konkrečioje salėje (b. l. 32–33). Teismo nuomone, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos kavinėje Wine Boutique, esančioje (duomenys neskelbtini), esančios klientų aptarnavimo salės (t. y. „Disco 311 Buddha“ ir „Lobby Lounge bar“) kiekviena atskirai laikytina prekybos sale, kurioje įrengta atskira prekybos alkoholiniais gėrimais vieta. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 20.9 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėja, siekdama jose verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turėjo gauti licenciją verstis šia veikla kiekvienoje iš šių salių atskirai.

10. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus susijusius su salių įrengimu. Pareiškėjos argumentus, kad ginčo patalpa yra tik atidalinta atitvaru paneigia 2014-12-16 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. INTV/2014-155 priedas Nr. 1 (b. l. 54–55), atsakovės fotonuotraukos (b. l. 34–51, 52), pačios pareiškėjos sudaryti darbo grafikai (b. l. 51, 109). Šiems įrodymams, patvirtinantiems faktinę situaciją, susijusią su prekybos salių (t. y. „Disco 311 Buddha“ ir „Lobby Lounge bar“) su atskiromis prekybos vietomis įrengimu, prieštarauja pareiškėjos argumentas, kad nuomos sutartimi pareiškėja išsinuomojo vieną 1072,55 kv. m. ploto patalpą Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas tiek Departamento, tiek teismo nustatytoms ir įrodymais pagrįstoms faktinėms aplinkybėms. Šiame paminėtina, kad 2014-12-16 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. INTV/2014-155 priede Nr. 1 esančiame plane pavaizduotas pareiškėjo išsinuomotų patalpų išsidėstymas skiriasi nuo pavaizduoto nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos planuose, o pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjos nuomojamose patalpose pertvarkos atliekamos bent kartą į metus.

11. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju negalėtų būti išduotos dvi licencijos tuo pačiu adresu, objektui, turinčiam tą patį unikalų numerį, ir tai, kad, siekiant taikyti Taisyklių 20.9 punktą, būtina nustatyti, kad prekybos salės būtų visiškai izoliuotos viena nuo kitos, nesusisiekiančios. Šie teiginiai vertintini kritiškai, jie iš esmės nesuderinami su Taisyklių 20.9 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tuo atveju, kai mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais verčiamasi tame pačiame pastate įrengtose atskirose prekybos salėse, kuriose aptarnaujami pirkėjai ar išduodami alkoholiniai gėrimai padavėjams, turi būti išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekvienoje prekybos salėje atskirai. Teismas sutinka su Departamento atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad teisės aktai nenumato savivaldybei pareigos išduodant licenciją, tikrinti faktinę prekybos vietos situaciją. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad savivaldybė elektroniniame laiške pateikė savo nuomonę apie pareiškėjos patalpų traktavimą kaip vienos prekybos vietos, atmestini, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų.

14. Pareiškėja ginčija atsakovo nustatytą aplinkybę, kad į ginčo patalpas galima patekti per skirtingus įėjimus, teigdama, kad antrasis įėjimas (išėjimas) yra avarinis, pastatas yra įsikūręs saugotinoje vietoje, todėl pareiškėja negalėjo keisti įėjimo (išėjimo) vaizdo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įėjimo (išėjimo) pobūdį tikrinantys pareigūnai sprendė pagal jo reprezentatyvumą, kuris konstatuotas, nustačius, kad įėjimo (išėjimo) durys plačios, stiklinės. Taip pat, kaip minėta, aplinkybė, kad į klientų aptarnavimo sales (t. y. „Disco 311 Buddha“ ir „Lobby Lounge bar“) galima patekti iš gatvės pusės per atskirus įėjimus, konstatuota Faktų fiksavimo protokole, kuriame nurodytos informacijos tikrumą patvirtino tiek du Departamento pareigūnai (vienas jų atstovavo Departamentą teismo posėdyje) tiek 6 pareiškėjos darbuotojai (b. l. 32–33). Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su Departamento pozicija, kad klientų aptarnavimo salėse (t. y. „Disco 311 Buddha“ ir „Lobby Lounge bar“) įrengti atskiri įėjimai (išėjimai).

15. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju UAB „VIP 311“ skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia (lot. be kita ko) Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jų prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta bauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą ir Departamentas tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę bei skyrė mažiausią už pareiškėjos padarytą pažeidimą galimą skirti baudą (289 Eur), yra proporcinga padarytam pažeidimui.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau pateikto teisinio reguliavimo bei su juo susijusios teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad UAB „VIP 311“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei 2 dalies 9 punktą. Nutarimu skirta ekonominė sankcija yra adekvati bei proporcinga. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo šį Nutarimą panaikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIP 311“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.