Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. O. R., V. R., J. K., G. S., L. B., M. M., R. M. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo palikimui priimti išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja L. V. ir jos atstovas advokato padėjėjas Karolis Kaklys pareiškimą palaikė ir jame išdėstytų aplinkybių prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos motinos sūnėno A. K. tėvai yra mirę, A. K. vaikų, brolių, seserų neturėjo. Pareiškėjos motina jau ilgą laiką serga, nevaikšto, todėl mirus A. K. pareiškėja kartu su seserimi 2019 m. liepos mėnesį motinos vardu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė nurodė, kad pas ją turi atvykti pati pareiškėjos motina, o vykti į namus atsisakė, nes pareiškėjos motina gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėja kreipėsi į Varėnos rajono notarų biuro notarę, kuri atvyko į namus, tačiau pareiškėjos motina nekalbėjo, pasirašyti jokių dokumentų negalėjo, todėl notarė jokių veiksmų neatliko ir nurodė, jog reikia kreiptis į teismą dėl neveiksnumo motinai pripažinimo. Pareiškėja iš karto kreipėsi į advokatą, o suruošus dokumentus į teismą dėl neveiksnumo motinai pripažinimo bei notarę informavo apie inicijuotą procesą. Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pripažino pareiškėjos motiną neveiksnia ir paveldėjimo teisinių santykių srityje bei jos globėja paskyrė pareiškėją. Šiam sprendimui įsiteisėjus, pareiškėja kreipėsi į notarę, tačiau notarė informavo, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl pareiškėja kreipėsi į advokatą, kuris padėjo paruošti dokumentus teismui. Pareiškėja bei jos motina terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas, o pareiškėjai išduotas leidimas motinos vardu priimti palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuoto asmens N. O. R. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – mirties įrašu Nr. 137, valstybės įmonės Registrų cento Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašu, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 136-S bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu – nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motinos M. J. ir suinteresuotų asmenų N. O. R., V. R., J. K., G. S., L. B., M. M. sūnėnas A. K., iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymų Nr. GR.3A-947-1 ir Nr. GR.3A-947-5 matyti, kad A. K. vaikų, brolių ir seserų neturėjo, jo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini), seneliai iš motinos pusės: B. M. mirė (duomenys neskelbtini), A. M. mirė (duomenys neskelbtini), seneliai iš tėvo pusės: A. K. mirė (duomenys neskelbtini), M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašai patvirtina, kad mirties dieną A. K. nuosavybės teise valdė garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareiškėjos motina M. J. yra penktos eilės įpėdinė, turinti teisę kartu su kitais suinteresuotais asmenimis paveldėti po sūnėno A. K. mirties likusį turtą. Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2020 m. kovo 3 d. išrašo matyti, kad Druskininkų savivaldybės 2‑ajame notaro biure yra vedama A. K. paveldėjimo byla, pareiškimus dėl palikimo priėmimo yra pareiškę V. R., M. M., J. K., G. S. ir L. B., kurie savo paveldėjimo teises perleido suinteresuotam asmeniui R. M., bei N. O. R., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

I. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos L. V. motinos M. J. sūnėnas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad jos motina jau ilgą laiką serga, nevaikšto, todėl mirus motinos sūnėnui 2019 m. liepos mėn. į notarą dėl palikimo priėmimo motinos vardu kreipėsi ji su seserimi, tačiau notarė nurodė, kad pas notarę turi atvažiuoti pati mama, o notarė vykti į namus atsisakė, nes motina gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet iš karto kreipėsi į Varėnos rajono notarų biuro notarę, kuri atvyko į namus, tačiau notarė jokių notarinių veiksmų neatliko bei nurodė kreiptis į teismą dėl neveiksnumo motinai pripažinimo. Kreipėsi į advokatą, vėliau į teismą, kuris 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pripažino motiną neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje bei ją paskyrė motinos globėja. Teismo sprendimui įsiteisėjus kreipėsi į notarę, tačiau notarė informavo, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl kreipėsi į advokatą, kuris padėjo paruošti dokumentus teismui. Suinteresuotas asmuo N. O. R. teismo posėdyje patvirtino, kad mirus A. K. pareiškėja su seserimi 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo motinos vardu, tačiau notarė liepė susitvarkyti papildomus dokumentus, kuriuos pareiškėja tvarkosi iki šiol. Iš į bylą pateikto Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. 136-S matyti, kad pareiškėja L. V. kartu su seserimi V. Ž. 2019 m. liepos 23 d., t. y. dar nepasibaigus terminui po A. K. mirties palikimui priimti, kreipėsi į notarų biurą prašydamos notarę nuvykti pas motiną dėl įgaliojimo priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą po sūnėno A. K. mirties sudarymo, tačiau notarei atvykus pas M. J. į namus buvo aišku, kad M. J. sunkiai serga ir savo valios išreikšti negali, todėl joks notarinis veiksmas neatliktas. Notarei atsisakius atlikti notarinius veiksmus, pareiškėja L. V. kartu su seserimi 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Varėnos socialinių paslaugų centrą su prašymu įvertinti jų motinos galimybes pasirūpinti savimi. Varėnos socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams R. P. 2019 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, kad M. J. be kita ko negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų paveldėjimo teisinių santykių srityje, nes nesuvokia jokių turtinių dalykų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, negeba priimti sprendimų, susijusių su teisiniais santykiais, negeba savarankiškai atlikti reikalingų veiksmų, negeba ir negali nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties. Gavusi šią išvadą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl motinos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse bei jos atstovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. prašymu „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo“ informavo notarę J. L. apie teisme iškeltą civilinę bylą ir prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į M. J. priklausančią turto dalį, nes pati M. J. priimti palikimo dėl objektyvių priežasčių negali. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5587-547/2019, konstatuota, kad M. J. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl M. J. pripažinta neveiksnia turtinių santykių, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių, srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja L. V.. Atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir advokato Reno Bradūno, patvirtina, jog po Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo įsiteisėjimo pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į advokato Reno Bradūno kontorą dėl teisinės pagalbos teikimo. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos motina M. J. sūnėno A. K. mirties dieną ir įstatymo nustatyto palikimo priėmimo termino metu dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, o motinos vardu kaip atstovė pareiškėja galėjo veikti tik įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimui, t. y. jau pasibaigus terminui palikimui priimti po A. K. mirties (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad M. J. dėl savo sveikatos būklės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo po sūnėno A. K. mirties nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, tuo tarpu, pareiškėja, motinai negebant priimti palikimo, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į notarą dėl įgaliojimo sudarymo, motinai negebant išreikšti valios dėl įgaliojimo sudarymo, kreipėsi į Varėnos socialinių paslaugų centrą bei Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus, kad būtų įvertintas motinos M. J. veiksnumas bei jai nustatyta globa, informavo notarę apie inicijuotą procesą, o teismo sprendimui, kuriuo M. J. pripažinta neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje, įsiteisėjus kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo bei į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip užtikrindama tinkamą motinos teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį, praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą motinos vardu priimti palikimą kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, suinteresuotas asmuo N. O. R. su pareiškimu sutiko, kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų, jog pareiškėjos motina priimtų palikimą, nepareiškė, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas M. J. vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

II. Dėl teismo leidimo priimti palikimą globotinio vardu išdavimo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, yra penktos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po sūnėno A. K. mirties likusį turtą. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjos motina M. J. pripažinta neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, jai nustatyta globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja L. V., todėl M. J. vardu palikimą turi teisę priimti globėja – pareiškėja L. V. (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. <...>. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka pripažinto neveiksniu asmens interesus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis palikėjas A. K. nei skolų, nei kreditorinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikoje neturėjo, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis paveldimas turtas nėra apsunkintas kreditoriniais reikalavimais. Duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdo globėjo pareigas, nėra, todėl įvertinus tai, kad pareiškėja veikia išimtinai paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnia pripažintos motinos interesais, pareiškėjos prašymas tenkintinas (CK 3.244 straipsnio 3 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šioje byloje turėjo 25,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos L. V. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą globotinės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti globotinės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nesudarant turto apyrašo.

Priteisti iš pareiškėjos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25,81 Eur (dvidešimt penkių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.