Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-08-21 · Byla Nr. A2.6.-7115-957/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
A2.6.-7115-957/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06521-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7115-957/2014Proceso Nr. 4-68-3-06521-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K.,žalą patyrusio UAB „Melga“ atstovui M. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., 2014 m. gegužės 31 d., apie 00.00 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 39, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 9 ir 14 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į pastato sieną bei pakeliamus vartus ir juos apgadino. Taip M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir taip pažeidė KET 238 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

M. K., taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimas dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip pažeidė KET 234 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad išties apgadino servizo vartus, tačiau nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Pastatė mašiną į vietą, prie vartų, norėjo ryte ateiti, susitarti. Atsitrenkė atbuliniu bėgiu važiuodamas, matė tai ir suprato. Tamsinti mašinos langai yra, o ten tamsu ir nėra šviesos, buvo po vidurnakčio ir dėl to jis atsirėmė į vartus, bet pabėgti nenorėjo. Žinojo, kad reikia kviesti policiją, bet norėjo ateiti pirmadienį susitarti. Įstaiga, į kurią norėjo ateiti susitarti yra „Melga“, jis ten šalia gyvena, žino jų darbo laiką. Žino, kad šeštadienį dirba, buvo nuėjęs apie pietus, bet direktoriaus nebuvo, sakė pirmadienį bus. Anksčiau buvo nei 11 val., žmonės matė. Nuėjęs į „Melgą“, bendravo su darbininkais, kurie ten dirba, jie pasakė, ateiti pirmadienį. Pirmadienį nuėjo apie 9 val., paliko numerį, tada jam paskambino, pasakė draudimas atvažiuos ir apskaičiuos žalą. Kad tas automobilis neapdraustas, nežinojo, neturi ir teisių. Pripažįsta, kad atsitrenkė, kad vairavo neapdraustą, bet kad pasišalino, nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio M. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės bei nurodyti KET punktų pažeidimai (b. l. 4).

M. K. 2014 m. birželio 4 d. paaiškinime nurodė, kad jis gegužės 30 d. apie 20.00 val. užėjo pas E. K. pasiskolinti automobilio „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) gegužės 30 d. naktį apie 00.00 val. Liepkalnio g. 39, prie autoserviso „Melga“ apsisukinėdamas atsirėmė į serviso pakeliamus vartus, automobilį paliko netoli eismo įvykio vietos ir išėjo, tikėdamasis pirmadienį susisiekti su servizo savininku (b. l. 12).

E. K. 2014 m. birželio 3 d. paaiškinime nurodoma, kad iš ties jis gegužės 30 d. paskolino savo automobilį M. K., gegužės 31 d. M. K. jam pranešė apie eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. paaiškino, jog gegužės 30 d. naktį Liepkalnio g. 39 prie autoserviso „Melga“ jis apsisukinėjo, dėl blogo matomumo atsitrenkė į serviso pakeliamus vartus (b. l. 11).

Iš policijos pareigūno V. Š. 2014 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. D. atvykęs į darbą UAB „Melga“ aptiko sugadintus serviso vartus ir sienos kampą Liepkalnio g. 39, šalia serviso stovėjo „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) kurio galinis bamperis buvo sugadintas dviejose vietose, vairuotojo įvykio vietoje nebuvo (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota transporto priemonės padėtis bei serviso sienos ir vartų apgadinimai (b. l. 6).

Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad ant transporto priemonės Audi A4 (duomenys neskelbtini) galinio bamperio nustatyti apgadinimai (b. l. 7).

Iš D. D. 2014 m. gegužės 31 d. paaiškinimo matyti, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 11 val. atvykęs į darbą jis pastebėjo, kad apgadinti įmonės vartai ir siena. Šalia stovėjo automobilis Audi A4 (duomenys neskelbtini) kurio galinio bamperio dviejose vietose matėsi raudoni dažai, kurių spalva atitinka vartų spalvą (b. l. 8).

Iš 2014 m. gegužės 31 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad buvo nustatyti automobilio Audi A4 (duomenys neskelbtini) apgadinimai kairiame galinio bamperio kampe bei viduryje (b. l. 9).

Iš policijos 2014 m. gegužės 31 d. 11.17 val. įvykio registro išrašo matyti, kad po nakties rastas apgadinti vartai, šalia stovi apgadintas automobilis (b. l. 10).

Taigi pirmiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. vairuodamas automobilį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į pastato sieną bei pakeliamus vartus bei juos apgadino. Aplinkybės, kad būtent M. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo transporto priemonę ir apgadino pastatą bei pakeliamus vartus, tyrimo metu neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Be to, jis pažeidė ir KET 14 punkto reikalavimus, nes eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Tai patvirtino ir pats M. K., kuris be kita ko nurodė, kad neturi teisės vairuoti, be to galėjo būti, kad vairavoi nedraustą transporto priemonę, tačiau to nežinojo. Analogišką faktą patvirtina ir E. K. parodymai, M. Ž. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pirmiau paminėtų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad M. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į pastato sieną ir pakeliamus vartus bei juos apgadino, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, nustatyta, kad M. K. vairuotas automobilis „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad jis vairuodamas automobilį apgadinęs UAB „Melga“ pakeliamus garažo vartus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas konstatuoja, kad ši protokole suformuluota kaltinimo dalis nepasitvirtino.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o paliko automobilį šalia serviso, kad pirmadienį, t. y. birželio 2 d. susisiektų su serviso savininku, tokią versiją jis nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 12), analogiškai nurodė ir E. K. (b. l. 11)). UAB „Melga“ atstovas M. Ž. taip pat patvirtino, kad šeštadienį kai užfiksuotas įvykis, jis nedirbo, tačiau M. K. pas jį buvo atėjęs pirmadienį, paliko savo telefono numerį ir prašė informuoti kai bus apskaičiuota padaryta žala. Tai jis ir padarė, pranešė M. K. kai draudimas apskaičiavo didesnę nei 4000 Lt dydžio žalą. Šiuo metu žala jau atlygino draudimas. Teismas pirmiau nurodytais M. K. parodymais, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, neturi pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad automobilį M. K. paliko šalia apgadinto autoserviso, kitą dieną buvo nuvykęs į šį servisą, neradęs direktoriaus, vėl atvyko pirmadienį. Tai patvirtino ir teisme apklaustas UAB „Melga“ direktorius M. Ž..

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, neginčijamai nenustačius M. K. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, prieš jį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas M. K. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryta žala juridiniam asmeniui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2009 m. liepos 13 d., galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie vienos jam pakirtos baudos sumokėjimą nėra. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. K. skirtinos minimalios ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos nuobaudos.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam aštuoniasdešimties litų (80 Lt) dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno tūkstančio litų (1000 Lt) dydžio baudą.

M. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio litų (1000 Lt) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjas Marijus Kursevičius