Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-14 · Civilinė byla Nr. 2A-628-538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-14
Bylos Nr.
2A-628-538/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02247-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
L. S., J. K.
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Arūnas Žlioba

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-628-538/2011

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-02247-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4387-826/2010 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams L. S. ir J. K., institucijos išvadai teikti Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento paveldosaugos skyrius ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl teisės nugriauti pastatą be bendraturčių sutikimo pripažinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovei teisę nugriauti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) be bendraturčių sutikimo ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendrasavininkai daline nuosavybe yra: E. M., L. S. ir J. K.. E. M. priklauso 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/2 kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. L. S. priklauso 5/28 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/4 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, ir 5/28 kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. J. K. priklauso 9/28 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 1/4 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, 9/28 kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 Ieškovei E. M., 1/4 Atsakovui L. S. ir 1/4 J. K. Ūkinis pastatas dalyvaujantiems byloje asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau atsakovai neįdeda nei fizinių, nei finansinių pastangų ūkinio pastato išsaugojimui. Ūkinis pastatas yra 1935 metų statybos, jis yra medinis, jo susidėvėjimas yra 70 procentų ir jis kelia grėsmę aplinkiniams, nes bet kada gali sugriūti. UAB „Temagas“, apžiūrėjusi ir įvertinusi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būklę, 2010-06-15 Išvadoje nustatė, kad pastatas šiuo metu yra avarinės būklės bei neatitinka privalomų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl reikalingą jį nugriauti. Ieškovė E. M. kartu su J. K. 2007-04-13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui parašė prašymą dėl senų pastatų patikrinimo. Ieškovė E. M. kartu su J. K. siekdami, kad asmuo, turintis specialių žinių, įvertintų dabartinę pastatų būklę ir galimybę juos naudoti toliau, nurodė, kad jų nuomone pastatai yra avarinės būklės ir todėl griautini. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007-04-27 Nr. 2.11-206-(12.21) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 41 straipsniu statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio prižiūrėtoją. Nesudėtingų statinių techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami techninio prižiūrėtojo. Paaiškėjus, kad statinių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, jie privalo priimti sprendimą dėl jų rekonstravimo ar griovimo. Ieškovė prašo suteikti teisę nugriauti avarinės būklės ūkinį pastatą be bendraturčių L. S. ir J. K. sutikimo, nes tokiu būdu būtų pašalintas pavojus jos ir kitų asmenų saugumui. Atsakovai nepagrįstai ilgą laiką nieko nedaro ir nevykdo savo pareigų, bei kitam pastato bendrasavininkiui trukdo įgyvendinti savo teises ir pareigas. Atsakovas L. S. taip pat nerodė iniciatyvos, kad būtų paskirta komisija, kuri galėtų įvertinti pastatų būklę bei vertę ir jų naudojimo galimybes. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, ieškovės nuomone, galima daryti išvadą, jog atsakovai tokiu savo neveikimu atlieka neteisėtus veiksmus, nes pastatų būklė kelia realią grėsmę ir kitam pastato bendrasavininkiui trukdoma įgyvendinti savo teises ir pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė teismui neįrodė, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės. Teismui pateiktas UAB „Temagas“ raštas ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos negali būti laikomi pakankamu įrodymu apie tai, kad paminėtas ūkinis pastatas yra avarinis ir yra griautinas, nes ieškovė nepateikė ekspertų išvados, kad ūkinis pastatas yra avarinės būklės, be to B. Ž. suteiktas kvalifikacijos atestatas Nr. B322 suteikia teisę eiti ypatingo statinio statybos darbų vadovo pareigas, tačiau nesuteikia teisės atlikti pastato būklės įvertinimo. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad paminėtas ūkinis pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, taip pat kad jo suremontavimas ar rekonstravimas pareikalautų neprotingų išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovei teisę nugriauti ūkinį pastatą be bendraturčių L. S. ir J. K. sutikimų; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės E. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Nurodo, kad šioje byloje ūkinio pastato avarinę būklę ieškovė įrodė ir ūkinio pastato avarinę būklę patvirtina: 1) E. M. ir J. K. 2007-04-13 prašymas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui „Dėl senų pastatų patikrinimo“, kadangi jame išreikšta dviejų bendrasavininkių nuomonė, jog pastatas yra avarinis ir todėl griautinas; 2) 2009-11-26 susitarimas „Dėl senų pastatų nugriovimo“, kuriame įformintas dviejų bendrasavininkių E. M. ir J. K. sprendimas nugriauti ūkinį pastatą savo jėgomis ir lėšomis, nes pastatas yra avarinės būklės; 3) Aplinkos ministerijos atestuoto asmens UAB „Temagas“ 2010-06-15 Išvada „Dėl ūkinio pastato būklės“, kurioje konstatuota, jog pastatas yra avarinės būklės bei neatitinka privalomų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl reikalinga jį nugriauti; 4) nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kurioje nurodytas įrašų padarymo metu (1992-12-20) buvęs ūkinio pastato susidėvėjimo procentas 67 proc., statybos metai 1935 m., pastato vertė bei pastato statybinė vertė 1992-12-20 dienai; 5) UAB „Studija 33“ 2009 m. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus plano brėžinys – koncepcija, iš kurio matyti, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini), esantis ūkinis pastatas buvo įvertintas kaip „numatomas griauti“; 6) ūkinio pastato foto nuotraukos, iš kurių matyti pastato avarinė būklė. Atsakovai, turėdami pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, nepateikė nei vieno įrodymo, jog pastatas nėra avarinis, nepateikė įrodymų apie tai, kad šis ūkinis pastatas gali būti rekonstruotas ar suremontuotas už protingą kainą (ekonomiškai apsimokėtų). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastato avarinės būklės įvertinimą susiejo išimtinai su vieninteliu įrodymu – ekspertų išvada ir tai turėjo lemiamos reikšmės skundžiamo sprendimo neteisingumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. K. ir L. S. su juo nesutinka, prašo atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teisės aktai detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarką, nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių būklę, taip pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formą, sudėtį ir turinį. Tokie teisės aktai yra STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“. Ieškovė į bylą nepateikė ūkinio pastato būklę nustatančio dokumento, kuris atitiktų šiuos teisės aktus, todėl apeliantės argumentai, kad avarinę būklę patvirtina jos pateikti įrodymai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių savininkai (t. 1, b. l. 13–16). Pagal E. M. ir J. K. paklausimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės techninės priežiūros skyrius pateikė atsakymą, kad nesudėtingų statinių techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami techninio prižiūrėtojo. Paaiškėjus, kad statinių būklė kelią pavojų statinyje ar arti jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, jie privalo priimti sprendimą dėl jų rekonstravimo ar griovimo (t.1, b. l. 17–18). 2009-11-26 E. M. ir J. K. susitarė dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo (t. 1, b. l. 19). UAB „Temagas“ direktorius B. Ž. pateikė išvadą, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės bei neatitinka privalomų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl reikalinga jį nugriauti (t. 1, b. l. 25). B. Ž. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijoje suteiktas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (t. 1, b. l. 132). 2010-01-12 susitarimu E. M. ir J. K. susitarė dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo po žemės padalyjimo (t. 1, b. l. 100). Pagal UAB „Studija 33“ raštą L. S., nustatyta, kad UAB „Studija 33“ buvo rengiamas detalusis planas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal kurį koncepcijos brėžinyje buvo parodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), bus griaunamas ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento paveldosaugos skyriaus rašte 2010-08-06 Nr.(21.56.)-PAI-53 nurodyta, kad pagal atliktų (duomenys neskelbtini) gyvenvietės paminklotvarkos tyrimų išvadas, ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į gyvenamųjų namų – vasarnamių teritoriją, apstatytą prieškario metais. Gyvenamųjų namų komplekse (duomenys neskelbtini) gatvėje turi būti išsaugotas buvusių ir išlikusių apstatytų posesijų 2, 4, 8, 12, 14 ribos ir apstatymas (t. 1, b. l. 108).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį dėl avarinės būklės ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 Ieškovei E. M., 1/4 Atsakovui L. S. ir 1/4 J. K.. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio l dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Byloje nustatyta, kad E. M. ir J. K. 2009-11-26 Susitarimu „Dėl senų pastatų nugriovimo“ susitarė nugriauti kiekvienas jiems priklausančias ūkinio pastato dalis savo jėgomis ir savo lėšomis, o L. S. nesutiko, tačiau bylos nagrinėjimo metu J. K. pakeitė savo poziciją ir nesutiko, kad pastatas būtų nugriautas. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Konstatuotina, kad LR statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarką, nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių būklę, taip pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formą, sudėtį ir turinį. LR statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Šio reglamento 2 p. nustatyta, kad kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l .04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ 2 p. nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti statinių projektuotojais.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad paminėti teisės aktai netaikytini privačios nuosavybės formos statiniams, nepagrįstai teigia, jog STR 1.12.01:2004 2 punkto 2 dalies formuluotė – kitų nuosavybės formų statinių – ginčo ūkiniam pastatui, kaip privačiai nuosavybei, netaikytina, kadangi šios STR nuostatos be valstybei ir savivaldybei priklausančių statinių, taikomos ir visų kitų nuosavybės formų, tame tarpe ir privačios nuosavybės, statiniams. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pripažinus statinį avariniu, jį būtina tik nugriauti. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė ekspertų išvados, kad ūkinis pastatas yra avarinės būklės ir kad minėtas ūkinis pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, o tokius vertinimus ir išvadas turi pateikti specialistai pagal minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011-07-07 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio raštą, kad medinis ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra registruota kultūros vertybė, tačiau byloje yra pateikti įrodymai, kad teritorija, kurioje randasi ginčo statinys, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą patenka į vertingą savo urbanistine struktūra ir jos elementais teritoriją – vasarnamių teritoriją, apstatytą prieškario metais. Pagal šio bendrojo plano reikalavimus vykdant bet kokius planavimo, tvarkybos darbus, būtina nustatyti objektų vertingąsias savybes. Atsižvelgiant į tai ir į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, jog teritorijų planavimo dokumentai yra privalomi visiems ir galioja tol, kol nėra pakeisti kitais teritorijų planavimo dokumentais, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, būtina atlikti statinio paveldo sauginius įvertinimus ir tik po to spręsti dėl tokio pastato likimo. Taip pat apeliantė pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės 2011-07-05 statinio techninės priežiūros patikrinimą aktą Nr. 47, kuriame statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistė L. G. apie minėtą ūkinį pastatą nurodė, kad pastato techninė būklė bloga, tolimesnis jo naudojimas nesaugus, kelia grėsmę šalia jo būnančių žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai. Pastato konstrukcijos turi avarinės būklės požymių. Tačiau šiame akte nėra nurodyta, kad pastatą būtina nugriauti, o pasiūlyta pašalinti pastato avarinės būklės požymius, kad pastato būklė atitiktų norminių aktų reikalavimus. Taigi, kaip minėta, ieškovė nėra pateikusi eksperto išvados ir iš pateikto apeliacinės instancijos teismui akto negalima spręsti, kad ūkinis pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, taip pat kad jo suremontavimas ar rekonstravimas pareikalautų neprotingų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovei nepateikus įrodymų, duodančių pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo atveju dėl avarinės pastato būklės būtina jį griauti, ieškinį tenkinti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė