- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 1A-550-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07937-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pernešėjas) ir Gyčio Večersko,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. B. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirtos E. B. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 MGL dydžio, t. y. 750 eurų, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojamas pas E. B., paliktas pastarajam.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinta R. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį tuo, kad jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. vasario 16 d. apie 00.43 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio (kraujyje rasta 2,24 promilės etilo alkoholio). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog kaltinimas E. B. pasitvirtino, taip pat teismas nustatė BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pagrindus, dėl ko byla nutraukta atleidžiant E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius bei 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paliekant automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojamą pas E. B., pastarajam.Apeliaciniame skunde E. B. prašė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti: E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato 1 metų laikotarpiui; nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d., kada buvo faktiškai teisė vairuoti transporto priemones atimta paskiriant kardomąją priemonę – šio dokumento paėmimą; paskirti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų fondą ir nustatyti 3 mėnesių terminą šiai įmokai įmokėti; pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad vairuoti automobilį sėdo tik susiklosčiusiai situacijai, kada stipriai pablogėjo senelio A. K. sveikata, dėl ko 2018 m. vasario 16 d. įvyko jo mirtis; apsvarstyti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais: BK 37 ar 39 straipsniuose numatytais pagrindais.Skunde nurodė, jog ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekelia, tačiau mano, kad laikotarpis, kuriam jis yra perduotas sesers atsakomybei pagal laidavimą bei baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę terminas per ilgas bei per didelė įmoka į nukentėjusių asmenų fondą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra imperatyvus, tačiau kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, teismai svarsto uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kraujyje nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio, tačiau nuo pat pirmosios apklausos momento kaltę pripažino visiškai ir tai turėtų būti jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, kurios numatytos BK 60 straipsnyje, nėra. BK 59 straipsno 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu, klausiamas teismo, kodėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, teismui paaiškino, kad šventė savo gimtadienį, paskambino iš ligoninės, jog pablogėjo senelio sveikata, apeliantas manė, kad gali važiuoti, todėl ir važiavo. Šios aplinkybės, kad būtent per jo gimtadienį stipriai pablogės senelio sveikata, tikrai nenumatė. Gavęs tokį skambutį, labai susirūpino, nes santykiai su seneliu visada buvo artimi, todėl net nesvarstydamas kaip, norėjo nuvažiuoti į ligoninę jį dar pamatyti. Sėdo į automobilį spontaniškai, nes tikrai niekada neblaivus automobilio nevairuoja, niekada nėra padaręs jokių net administracinių nusižengimų, yra dirbantis, atsakingas tėtis, darbuotojas, sūnus ir pilietis. Jeigu nebūtų pablogėjusi senelio sveikata, tikrai nebūtų sėdęs už vairo ir apskritai kur nors važiavęs, nes taip niekada nesielgia. Bevažiuojant automobilį sumėtė ir nestipriai trenkėsi į pakelės teritorijoje buvusio aptverto kiemo tvorą, buvo sulaikytas, policijos pristatytas į policijos komisariatą, dėl ko pas senelį nuvykti jau nebegalėjo, o senelis mirė tą pačią dieną – (duomenys neskelbtini), dėl to dar labiau kaltina save dėl tokio savo neapgalvoto elgesio. Ši, susiklosčiusių aplinkybių visuma, teismo nebuvo vertinta ir į tai nebuvo atsižvelgta skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių terminus ir dydžius, laidavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavo tik iš tikrųjų atsiradus svarbiai situacijai, artimo žmogaus stipriai pablogėjus sveikatai, pasibaigus mirčiai, prašo teismą šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Kadangi yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, apeliantas teismo buvo teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis ir charakterizuojamas teigiamai, nelinkęs daryti teisės pažeidimus, sąmoningas pilietis, suklydęs dėl artimo žmogaus gręsiančios netekties, mano, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, yra paskirta per ilgam laikotarpiui, įvertinus visas aplinkybes turėjo būti paskirta artimesnė minimumui, t. y. 1 metams, o baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą – artimesnė minimumui, t. y. 5 MGL dydžio, nes E. B. turi išlaikyti mažametį vaiką, kuriam kas mėnesį moku periodines 170 eurų išmokas. Taip pat skunde nurodė, jog, jo nuomone, nustatytas per ilgas laidavimo terminas , kurį prašytų sutrumpinti iki minimumo, t. y. 1 metų. Prašomo dydžio paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir laidavimo laikotarpis tikrai bus proporcingos ir teisingas jo padarytai veikai, paveiks jį tik teigiamai, nes ir teismas padarė išvadą, kad jis yra vertas pasitikėjimo, kad gali laikytis įstatymų ir toliau nenusikalsti, nes ir anksčiau niekada nebuvo pažeidęs įstatymų, laikėsi įstatymų, po šio įvykio įstatymų laikosi ir iki šiol nenusikalto.Taip pat skunde nurodė, kad jeigu, teismas pripažintų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kitą, įstatymo nenumatytą aplinkybę, t. y. kad neblaivus sėdo už vairo tik atsiradus tokiai situacijai, kada stipriai pablogėjo senelio sveikata, kurios jau pataisyti nepavyko ir jis mirė, apsvarstytų galimybę atleisti name nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį – kai yra lengvinančių aplinkybių arba dėl mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį.Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino visos aplinkybių visumos, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo principų, neapsvarstė galimybės atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais, t. y. BK 37 ir 39 straipsnių numatytais pagrindais, netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones ir laidavimo laikotarpį. Faktiškai teisė naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę jam buvo atimta nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (2018 m. vasario 19 d.) ir šio laikotarpio teismas neįskaitė į baudžiamojo poveikio priemonės termino laiką.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, apelianto gynėjas advokatas A. Miliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei paties apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo neliečia, tačiau mano, jog jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybs BK 40 straipnsio pagrindais buvo per griežtai vertintos aplinkybės lėmusios neteisingą laidavimo taikymo terminą, paskirtų baudžiamųjų poveikio priemonių terminą ir dydį bei neįskaičiuotas dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo terminas į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką. Taip pat apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai kas įtakojo tokį kaltininko elgesį bei kad tos priežastys gali būti pagrindas dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo pagal BK 59 straipnsio 2 dalį.Dėl skundo argumentų, susijusių su paskirtu laidavimo taikymo terminu, teisėjų kolegija atsižvelgė į nuosprendžio motyvus šiuo aspektu ir nustatė, kad padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jo asmenybė, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padaryta įtaka buvo pirmosios instancijos teismui pagrindas išvadai, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Šie teismo motyvai yra pagrįsti, jie nekelia abejonės ir teisėjų kolegijai, o tai, kad skunde apeliantas nurodė, jog paskirtas trumpesnis terminas, t. y. minimumas, bus proporcingas ir teisingas padarytai nusikalstamai veikai, paveiks jį teigiamai, nėra teismui imperatyvas ir pagrindas skundžiamą teismo nuosprendį šioje dalyje keisti. Priimdamas sprendimus atitinkamu klausimu, teismas vertina bylos duomenis vadovaujantis BPK 20 straipsnyje reglamentuotomis taisyklėmis ir teismo išvada bei motyvai atspindi realią faktinę situaciją bei teismo įsitikinimą, kad būtent tokio dydžio terminas yra pakankamas prevencinių poveikio tikslų pasiekimui.
Dėl teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir teisės vairuoti transporto priemones draudimo laiko.
Pažymėtina, kad teigiamas kaltininko asmenybės įvertinimas buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių: teistumo ir bausmės. Tačiau teismo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs itin šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-136-699/2018. Šioje nutartyje nurodyta, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Apylinkės teismas, baudžiamojo poveikio priemonę būtent ir paskyrė nubaudimo ir tuo pačiu prevenciniams tikslams pasiekti, iš kurių vienas – atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).. Nagrinėjamu atveju, apeliantui apylinkės teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliantas prašo, kad užraudimo vairuoti transporto priemones bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis būtų nustatytas minimaliai, kadangi nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nėra, padaryta nesunki veika, teisiamas jis pirmą kartą, yra dirbantis ir charakterizuojamas teigiamai, nelinkęs daryti naujus teisės pažeidimus, suklydęs tik dėl artimo žmogaus gręsiančios netekties. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui padariusiam itin šiurkštų teisės pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui ir sveikatai, padarius žalos, nes buvo apgadinta kito asmens gyvenamo namo tvora, t. y. patyrusiam padarinius, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, vien tik paskyrus minimalias baudžiamojo poveikio priemones, jų taikymo dydžius, nėra pakankama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Šiuo atveju, apeliantas vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, vairuodamas E. B. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio taip apgadindamas gyvenamojo namo tvorą. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu buvo taikyta baudžiamo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra 2 metai (BK 61 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas priėmė sprendimą E. B. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, t. y. nustatė specialios teisės atėmimo terminą, mažesnį nei šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis. Pagal BK 71 straipsnį į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą teismas skiria nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokas. Taigi, vidurkis šios priemonės yra 65 MGL. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės tais pačiais pagrindais kaip ir skirdamas specialios teisės atėmimo priemonę, skyrė ir šią priemonę, tačiau nuo įstatyme numatyto jos vidurkio žymiai nukrypo, nors apelianto atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet teismo sprendimui įtakos turėjo ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys bei padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas ir sunkumas visuomenės atžvilgiu. Byloje aplinkybių dėl ko būtų pagrindai šias dvi poveikio priemones dar labiau švelninti nėra. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, būtent abi apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti transporto priemones bei 750 Eur (15 MGL) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo atveju yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir būtinos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Priešingai, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones tik minimaliai, t. y. uždraudimą vairuoti transporot priemones 1 metams bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį nustatyti 5 MGL, nesant tam išskirtinių aplinkybių byloje, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visos nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantas šia apimtimi grindė savo apeliacinį skundą buvo pirmosios instancijos teismo įvertintos ir teismo sprendimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl teismo pagrindinės funkcijos įvykdymo. Apeliaciniame skunde apeliantas prašė į baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą naudotis specialia tvarka (teise vairuoti transporto priemones) terminą įskaičiuoti laikotarpį nuo 2018 m. vasario 19 d., kada buvo faktiškai paimtas dokumentas (kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas) suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones.Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. J. 2018 m. vasario 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir nuo šios dienos iš E. B. buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008 m. kovo 14 d. (b. l. 56-57). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones apeliantui išduotas nebuvo. Dėl to jis dėl šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų teisėtai naudotis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones negalėjo ir patiria suvaržymus iki kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Taigi akivaizdu, jog nuo 2018 m. vasario 19 d. E. B. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos (2018 m. balandžio 24 d.). Šioje byloje taikyta ši kardomoji priemonė ir jos turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti apelianto teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgus ir į šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) bei išaiškinimus, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskyrus skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metų 6 mėnesių terminui, šį terminą reikia pradėti skaičiuoti nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. J. 2018 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo paskirta apeliantui kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 19 d. ir skundžiamą nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo.
BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal šią nuostatą teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, 2K-108-697/2017). Nagrinėjamu skundu apeliantas siekia, jog jo atžvilgiu būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė jis įtakotas dėl senelio stipriai pablogėjusios sveikatos, kuris tą pačią dieną mirė.Analizuojant baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, pirmosios instancijos teismas išklausė tiek paties E. B., tiek ir jo laiduotojos sesers R. B. paaiškinimus apie įvykį bei su juo susijusias bylai reikšmingas aplinkybes. Kas įtakojo tokį neteisėtą apelianto elgesį pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos bei tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus, duomenis, kurie būtini bausmės skyrimo procesui tam, kad teisingumo principas ir viešasis interesas būtų nepažeisti, o teisingi ir užtikrinantys įstatymo leidėjo siekiamus tikslus, šias aplinkybes dėl senelio sveikatos būklės tuo metu bei mirties vertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio normų, tinkamai įgyvendino ir BK 59 straipsnio 2 dalį, kuomet tik teismo diskrecijai priskirtina pripažinti kitokias nei šio straipsnio 1 dalyje numatytas lengvinančias aplinkybes kaltininkui ir tai, kad teismas apelianto minėtos aplinkybės neįvertino kaip norėjo nuteistasis, nepateisino jo lūkesčių šiuo aspektu, teisėjų kolegija, neabejojant teismo atliktu bylos vertinimu taikant BK 59 ir 60 straipsnių nuostatas, nustačius, jog E. B. atsakomybę lengvina tik viena aplinkybė dėl prisipažinimo ir gailėjimosi, baudžiamojo įsttaymo taikymo klaidų nepadarė, nenustatyti ir esminiai nuosprendžio priėmimo pažeidimai, kas galėtų būti įvertinti priešingai. Apelianto teiginiai, jog jį su seneliu siejo artimas ryšys, jis dėl savo poelgio išgyvena ir kritiškai jį vertina, teisėjų kolegijos vertinimu buvo pakankamai atidžiai ištirti ir atsižvelgti teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios ataskomybės, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ženkliai mažesnes nei jų vidurkiai, todėl nuosprendis šioje dalyje yra nekeistinas kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog nesant pagrindo įvertinti bylos medžiagos dėl E. B. atskomybę lengvinančios dar viena aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, pripažinimo, nėra pagrindo spręsti dėl skunde nurodytų BK 37 ir 39 straipsnio nuostatų taikymo. Apibendrinant visa kas išnagrinėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo paskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones draudimo terminą, jo pradžią nustatant nuo 2018 m. vasario 19 d., dėl kitų apeliaciniame skunde iškeltų reikalavimų teisėjų kolegija konstatuoja jų nepagrįstumą ir atmetimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.
E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones draudimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminą pradėti skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 19 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.