- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 2-678/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“
- Trečiasis asmuo
- A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“
- Kategorijos
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-1951-44/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių titanas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kriptonika“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Tretieji asmenys A. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Šiaulių titanas“ 2005 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu, ieškovas UAB „Penki kontinentai“ 2006 m. sausio 30 d. pareiškimu ir ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos 2006 m. sausio 11 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kriptonika“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas su ieškovais bei kitais kreditoriais neatsiskaito, veiklos nevykdo, todėl yra pagrindas kelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kriptonika“ su pareiškimais iškelti bankroto bylą nesutiko. Nurodė, jog ji iš ieškovų paskolintas lėšas investavo į pastato, esančio Kalvarijų g. 143, Vilnius, įsigijimą ir rekonstrukciją. Investicijos galėjo atsipirkti tik užbaigus darbus ir pradėjus patalpas eksploatuoti: nuomoti ūkio subjektams kaip biurus. Neigia, kad ieškovams pradelsti įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo turinti realizuotino turto tiek, kad jo pakaktų patenkinti visus įsiskolinimus. Nekilnojamasis turtas toliau brangsta, o UAB „Kriptonika“ dukterinių įmonių veikla yra pelninga. Su reikalavimais iškelti bankroto bylą atsakovui taip pat nesutiko ir tretieji asmenys atsakovo UAB „Kriptonika“ vadovas A. S. bei šios bendrovės vienas iš akcininkų UAB „Kapitalo valdymo grupė“.
Bylos nagrinėjimo metu svarstant klausimą dėl į UAB „Kriptonika“ balansą įrašyto turto vertės ir įmonės pradelstų kreditorinių įsiskolinimų sumų santykio, buvo suabejota atsakovo finansinės atskaitomybės teisingumu. Ieškovas UAB „Šiaulių titanas“ ir atsakovas siūlė skirti ekspertizę išanalizuoti tikrąją bendrovės finansinę (turtinę) padėtį. Šiam prašymui kiti byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neprieštaravo. Atsakovas prašė teismo vieną iš ekspertų skirti Aldoną Kabokienę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskyrė byloje finansinę ekonominę ekspertizę UAB „Kriptonika“ turto vertei patikslinti, jos nemokumui nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Ekspertams pateikė tokius klausimus:
1) ar UAB „Kriptonika“ turėjo parengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę?
2) ar UAB „Kriptonika“ 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. balansuose teisingai atvaizduota ilgalaikio turto vertė? Jeigu ne, tai kokio dydžio ilgalaikio turto vertė turi būti nurodyta šiuose balansuose jų sudarymo dieną?
3) ar UAB „Kriptonika“ 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. balansuose teisingai atvaizduota trumpalaikio turto vertė? Jeigu ne, tai kokio dydžio trumpalaikio turto vertė turi būti nurodyta šiuose balansuose jų sudarymo dieną?
4) ar UAB „Kriptonika“ 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. balansuose teisingai atvaizduotos per vienerius metus gautinos sumos ? Jeigu ne, tai kokio dydžio gautinos sumos turi būti atvaizduotos šiuose balansuose jų sudarymo dieną ?
5) ar UAB „Kriptonika“ 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. balansuose teisingai atvaizduotos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ? Jeigu ne, tai kokio dydžio mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai turi būti atvaizduoti šiuose balansuose jų sudarymo dieną ?
6) ar UAB „Kriptonika“ 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitose teisingai atvaizduoti UAB „Kriptonika“ ūkinės veiklos rezultatai ? Jei ne, kokie jie turi būti ataskaitų sudarymo dieną?
7) Kokia yra UAB „Kriptonika“ pradelstų įsipareigojimų (skolų) suma 2007 m. birželio 30 dienai ?
Teismas įpareigojo ieškovus ir atsakovą iki 2007 m. rugsėjo 14 dienos į Vilniaus apygardos teismo specialią sąskaitą LT58 7044 0600 0027 6862 AB SEB Vilniaus banke, įmokėti po 1 250 Lt užstatą ekspertizės apmokėjimo išlaidoms padengti ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Šią civilinę bylą teismas sustabdė iki bus atlikta ekspertizė. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepripažįsta arba kai kurių ieškovių nurodytų skolų pagrindų, skolų dydžio, arba skolų mokėjimo terminų pradelsimo. Teismas nurodė, kad klausimą, ar atsakovo skolų mokėjimo terminai pradelsti, teismas pasisakys priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (arba atsisakymo ją iškelti), tačiau spręsti klausimus dėl UAB „Kriptonika“ turto vertės reikia specialių (finansų, buhalterijos, ekonomikos) žinių (CPK 212 str. 1 d.). Siekdamas patikslinti į atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis įrašyto turto vertę, teismas skyrė finansinę ekonominę ekspertizę, kurią atlikti pavedė LR Teisingumo ministerijos įsteigtam Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pagal Ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatus darančiam nurodytos rūšies ekspertizes. Teismas atmetė atsakovo siūlymą sudaryti ekspertų komisiją, į kurią įtraukti teismo ekspertę Aldoną Kabokienę, atliekančią turto ir verslo vertinimus, nurodė, kad tokia komisija nesudarytina dėl to, kad nurodyta ekspertinė įstaiga yra pajėgi ir kompetentinga atlikti tokios rūšies ekspertizę, kuri yra skiriama tikslu ištirti atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų teisingumą įmonės nemokumui (ar mokumui), o ne atsakovės turimo ilgalaikio materialaus turto rinkos vertei, nustatyti. Ekspertams teismas nutarė pateikti pakoreguotus bylos šalių parengtus klausimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Kriptonika“ prašė taip pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį: 1) paskirti šioje byloje finansine - ekonominę ekspertizę atsakovo UAB „Kriptonika“ turto rinkos vertei nustatyti; 2) šiai ekspertizei atlikti paskirti kelis ekspertus ar sudaryti ekspertų komisiją, į ją įtraukiant Aldoną Kabokienę, o vietoj Lietuvos teismo ekspertizės centro pavesti ekspertizę atlikti kitiems ekspertams, įtrauktiems į teismo ekspertų sąrašą ir turintiems teisę atlikti nekilnojamojo turto vertės ir įmonių verslo vertės nustatymo ekspertizes; 3) paskirtiems ekspertams pateikti tokius klausimus: (a) kokia yra atsakovo UAB „Kriptonika“ nekilnojamojo turto (pastato, esančio Kalvarijų g. 143, Vilniuje) ir dukterinių įmonių akcijų (57,81 proc. UAB „Ashburn International“ akcijų, 70 proc. SIA „Kriptonika LV“ akcijų, 100 proc. likviduojamos UAB „Finais“ akcijų) rinkos vertė ekspertizės atlikimo metu; 4) leisti atsakovui UAB „Kriptonika“ iš areštuotų banko sąskaitų atlikti 1 250 Lt mokėjimą ekspertizės apmokėjimo išlaidoms šioje byloje padengti ir pratęsti terminą šiai sumai sumokėti į specialią Vilniaus apygardos teismo sąskaitą; 5) kitas skundžiamos nutarties dalis palikti nepakeistas.
1. Atsakymams į pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį kausimus ekspertizės skyrimas iš tikrųjų nėra reikalingas, nes pirmasis ir antrasis klausimai iš dalies yra teisiniai, t. y. toks, į kurį turi atsakyti teismas, o iš dalies, kaip ir trečiasis klausimas, yra nereikalaujantys specialių eksperto žinių. Ekspertizė negalėjo būti skiriama atsakovo nemokumui nustatyti. Dėl šių motyvų laikytina, kad skundžiama nutartis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio aštuntosios dalies, CPK 164 straipsnio 2 punkto, 180 straipsnio, 212 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų;
2. Ieškovai ieškinius grindė aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo nemokumu (CPK 180 str.). Pagal ĮBĮ įmonės nemokumo faktas nustatytinas, atsižvelgiant į santykį tarp įmonės turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir įmonės turimo turto vertės. Ekspertai, atsakydami į teismo suformuluotus klausimus, nepateiks teismui išvados, kokia yra atsakovo turto rinkos (tikroji, realioji) vertė, nes to ekspertų teismas neklausia. Tuo tarpu nenustačius atsakovo realiai tikėtino turto rinkos (realiosios, tikrosios) vertės, nebus įmanoma teisingai spręsti, ar atsakovo pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės turto vertės. Todėl byloje dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti skiriama ir atliekama ekspertizė įmonės turto rinkos (tikrajai) vertei nustatyti.
3. Teismas, nutartyje suformuluodamas klausimus ekspertams, kuriais iš esmės siekiama gauti tik duomenų dėl atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų patikslinimo, netinkamai įgyvendino CPK 213 straipsniu jam suteiktą diskrecijos teisę. Kaip minėta, pirmasis ekspertams užduotas klausimas negalės nei paneigti, nei patvirtinti tų aplinkybių, kurios sudaro bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimo nagrinėjimo dalyką. Atsakymai į antrąjį-šeštąjį klausimus nebus teisiškai reikšmingi, nes, kaip jau minėta, nenustatys atsakovo turto rinkos vertės. Suformuluodamas penktąjį klausimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, nes pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) dydžio nustatymas nesiejamas su būtinybe nustatyti, kokie pradelsti įmonės įsipareigojimai yra įsirašyti į įmonės balansą. Teismo suformuluotas septintasis klausimas yra teisės aiškinimo ir taikymo kausimas, nes tik teismas, remdamasis įstatymu, gali nustatyti, kurie atsakovo įsipareigojimai yra pradelsti. Analogiškai vertintini ir ketvirtasis bei penktasis nutartyje išdėstyti klausimai.
4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo siūlymą sudaryti ekspertų komisiją ir į ją įtraukti teismo ekspertę Aldoną Kabokienę. Bet kuri ekspertizė gali būti atlikta tinkamai, jeigu ekspertizės įstaiga (ekspertas) yra ne tik kompetentinga, bet ir objektyvi bei nešališka. Ieškovų interesus šioje byloje atstovauja profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ Advokatai G. Bartkus ir G. Balčiūnas buvo teisingumo ministrai. Šiuo metu Lietuvos teismo ekspertizės centrui vadovauja” Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, kuri nemažą laikotarpį buvo šios įstaigos direktoriaus, kuris yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas teisingumo ministrui, pavaduotoja. Esant tokioms aplinkybėms, kelia pagrįstų abejonių teismo nutartyje esantis pasirinkimas šioje byloje ekspertizę atlikti pavesti būtent minėtai ekspertizės įstaigai. Be to, teisme buvo gautas ieškovo UAB „Penki kontinentai“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. prašymas pavesti ekspertizę atlikti būtent Lietuvos teismo ekspertizės centrui po to, kai teismas 2007 m. rugpjūčio 20 d. skundžiamos nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2007 m. rugsėjo 3 d. Minėtą prašymą teismas priėmė, nors jokie procesiniai veiksmai, išskyrus nutarties surašymą ir jos paskelbimą, iki 2007 m. rugsėjo 3 d. jau negalėjo būti atliekami (CPK 269 str.). Nors nutartyje tiesiogiai nėra nurodyta, kad nurodytai ekspertizės įstaigai pavedama atlikti ekspertizę atsižvelgiant į ieškovo UAB „Penki kontinentai“ prašymą, šiuo atveju konstatuoti nutarties neteisėtumą pakanka to fakto, kad teismas minėto ieškovo UAB „Penki kontinentai“ prašymo neatsisakė priimti, taip pat nutartyje dėl šio prašymo visiškai nepasisakė (CPK 329 str. 1 d.).
5. Nepagrįstas nutarties argumentas dėl būtinybės atsakovui kreiptis į teismą dėl teismo leidimo, suteikiančio teisę atlikti mokėjimą ekspertizės išlaidoms padengti, gavimo. Pagal CPK 145 straipsnio šeštąją dalį, 146 straipsnį toks leidimas atsakovui gali būti duodamas ir atsakovas to prašė teismo posėdžio metu. Dėl to visiškai nesuprantama, kodėl dėl to į teismą atsakovas dar turėtų kreiptis atskirai, paduodant rašytinį prašymą, kuriuo šiuo atveju įstatymas net nereikalauja.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys A. S. bei UAB „Kapitalo valdymo grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą ieškovai UAB ,,Šiaulių titanas“ ir UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo UAB ,,Kriptonika“ vadovui A. S. paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad įstatymo leidėjas, apibrėždamas nemokumo sąvoką, susiejo ją ne tik su teisinėmis, bet ir su apskaitos ir finansų kategorijomis. Atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja Lietuvos teismo ekspertizės centro paskyrimo nepagrįstumą, laikytini menamomis sąsajomis, kurios nesudaro pagrindo keisti teismo nutartį. Pažymėjo, kad teismo nutartis skirti ekspertizę yra neskundžiama. Be to, atsakovas, bylos nagrinėjimo eigoje pritaręs ekspertizės skyrimui, nutartį dėl jos paskyrimo skundžia remdamasis neracionaliais argumentais. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip siekimas sistemingai vilkinti bylos nagrinėjimą, kas sudaro pagrindą atsakovui skirti baudą (CPK 95 str.).
Apeliacinis procesas atskirojo skundo dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria nutarta paskirti finansinę ekonominę ekspertizę, nutrauktinas, likusi atskirojo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties netenkintina.
Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme. Viena iš šių taisyklių, numatyta CPK 320 straipsnyje, nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK str. 334 str. 1 d.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Skundžiama nutartimi, atsižvelgiant tiek į ieškovų, tiek į atsakovo prašymus, yra paskirta finansinė ekonominė ekspertizė. Ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovai grindžia galimu atsakovo nemokumu. Atsakovas nurodo priešingai, teigia, kad įmonė yra moki. Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio aštuntąja dalimi, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės finansinė būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (-iais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto teisės aktų ar tarpusavio susitarimų, arba praėjus terminui kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, jei sutartyje nebuvo numatytas prievolės įvykdymo terminas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai nesutinka su atsakovo finansinės atskaitomybės duomenimis, pažymi jų netikslumą (t. 15, b. l. 57-59, 61). Spręsdamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, ir siekdamas išsiaiškinti, ar yra įstatyme nustatyti pagrindai iškelti įmonei bankroto bylą, teismas privalo būti aktyvus, gali pats rinkti įrodymus. Taigi iš esmės šalių prašymai ekspertizės skyrimo yra susiję su įrodymų rinkimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, taigi ir dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 str. 1d.). Skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Taigi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo apeliacine tvarka negali būti skundžiama. Teisėjų kolegijai nustačius, kad skundžiamos nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d.).
Pagal CPK 165 straipsnio nuostatą dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik ta nutarties dalis, kuria teismas sustabdė bylą. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dėl bylos sustabdymo nėra, todėl teisėjų kolegija šios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nesvarsto (CPK 320 str.).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutraukti.