Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo EOS Credit Funding DAC, veikiančio per įgaliotą atstovę uždarąją akcinę bendrovę „Legal Balance“, pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., R. G., antstolė Asta Lukšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-05-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3087,06 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 63,99 Eur išieškotojo sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, išieškojimo iš skolininko G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojo EOS Credit Funding DAC, 575157 (veikiančio Lietuvoje per UAB „Legal Balance“), naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas G. G. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. G.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė R. G., gavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininko gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkas negauna, t. y. skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine R. G..

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolė neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 62, 80), o skolininko sutuoktinė gavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 69), todėl 2019-12-10 buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė areštavo skolininko G. G., sutuoktinės R. G., darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 3652,93 Eur bendroje sumoje, pervedant į antstolės Astos Lukšienės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, patvarkymo nuorašus išsiuntė G. G., R. G., (duomenys neskelbtini).

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t .y. R. G. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog skolininkas G. G. ir jo sutuoktinė R. G. turi pilnametę dukrą K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1581-301/2012). Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad skolininko ir sutuoktinės dukra yra jau pilnametė, duomenų, kad jai reikalingas papildomas išlaikymas nėra, apie kitą skolininko ir jo sutuoktinės nepilnametį vaiką duomenų nėra, kitų aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas teismas nenustatė, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui G. G. priklauso pusė jo sutuoktinės R. G. gaunamų pajamų, tenkintinas, nustatant, kad skolininkui G. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. G. priklauso 1/2 dalis R. G. gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.