Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-199/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2; 1.2.23.3; 1.2.23.6

2008 m. spalio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė bei bausmė, paskirta ir neatlikta pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-10-26 nuosprendį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta Klaipėdos r. apylinkės teismo 2007-04-12 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. R. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, taip pat išteisinta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nenustačius, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 2006 m. liepos 13 d., apie 15-16 val., prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 5 litus įgijo vieną ampulę pavadinimu „Apaurin“, kurioje buvo nedidelis kiekis – 0,010 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurį neteisėtai su savimi laikė iki 2006 m. liepos 13 d., kol apie 23.00 val. minėtą medžiagą neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur jį sulaikė policijos pareigūnai ir įvykio vietos apžiūros metu minėtame automobilyje rado ir paėmė minėtą medžiagą.

Pirmosios instancijos teisme S. G. buvo kaltinamas, kad vykdydamas aukščiau minėtą nusikalstamą veiką S. G. 1-ą ampulę ,,Apaurin“ už 5 litus įgijo iš A. R. per tyrimo metu nenustatytą asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai neatitinka faktinių aplinkybių, ir nustatė, kad minėtą ampulę ,,Apaurin“, kurioje buvo nedidelis kiekis – 0,010 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, S. G. įgijo iš nenustatyto asmens.

Be to, S. G. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, t. y. 2006 m. liepos 13 d., apie 17.00 val., prie baro(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Mantas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 380 litų įgijo 0,191 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,113 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai su savimi laikė iki 2006 m. liepos 13 d., kol apie 23.00 val. minėtas medžiagas neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kur jį sulaikė policijos pareigūnai ir įvykio vietos apžiūros metu minėtame automobilyje rado ir paėmė minėtas medžiagas.

A. R. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinama tuo, kad 2006 m. liepos 13 d., apie 15-16 val., bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, pasisavino F. B. priklausančią vieną ampulę pavadinimu „Apaurin“, kurioje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, ją neteisėtai nugabeno prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir už 5 litus neteisėtai pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Pastarasis minėtą ampulę pagal susitarimą perdavė S. G. , kuris ją neteisėtai su savimi laikė iki 2006 m. liepos 13 d., kol apie 23.00 val. minėtą medžiagą neteisėtai atgabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kur jį sulaikė policijos pareigūnai ir įvykio vietos apžiūros metu nurodytame automobilyje rado ir paėmė paminėtą ampulę. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. išteisinta pagal BK 260 str. 1 d. nenustačius jos dalyvavimo padarant minėtą nusikalstamą veiką, o pagal 263 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Be to, A. R. buvo kaltinama dar ir tuo, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, bute (duomenys neskelbtini), pasisavino ir tokiu būdu užvaldė F. B. priklausančius vaistus, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinių medžiagų, - 48 vnt. ampulių su etiketėmis „Relanium, diazepamum“, jų sudėtyje buvo 0,480 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 2 vnt. ampulių su etiketėmis „Diazepeks, diazepamum“, jų sudėtyje buvo 0,020 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, ir gamyklinę pakuotę su užrašu „Clomazepam“, kurioje buvo 21 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,042 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, jas neteisėtai laikė minėtame bute iki 2006 m. rugpjūčio 1 d., kol 12.30 val. kratos metu minėtus vaistus rado ir paėmė policijos pareigūnai. Visgi Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendžiu A. R. dėl minėto kaltinimo išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių LR BK 263 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas, išteisindamas A. R. dėl psichotropinių medžiagų pasisavinimo turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, jų pardavimo S. G. per tyrimo nenustatytą asmenį, prieštaringai ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tiesiogiai teisme išnagrinėtus įrodymus. Pirmiausia, kaltinamojo S. G. , liudytojo V. R. duotus parodymus, kurių tikrumu ir objektyvumu abejoti nėra pagrindo, elektroninių ryšių tinklais perduodamą užfiksuotą informaciją bei kaltinamosios naudojamo mobilaus ryšio telefono ,,Samsung SGH“ SIM kortelės atmintyje išsaugotas SMS žinutes.

Prokuroras mano, kad teismo išvados dėl A. R. kaltės įrodymų nepakankamumo neatitinka bylos aplinkybių ir yra prieštaringos. Nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad A. R. bute rasti vaistai su psichotropine medžiaga buvo F. B. patikėti jai saugoti, jog šiuos preparatus pastaroji, pasinaudodama brolio pasitikėjimu, pasisavino, perėmė savo žinion, broliui nežinant. Nėra surinkta duomenų, leidžiančių paneigti F. B. parodymus dėl paminėtų vaistų paslėpimo viryklėje bei A. R. parodymus, jog apie tai ji nieko nežinojo.

Apelianto nuomone, iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. negalėjo nežinoti, kiek ir kokių vaistinių preparatų yra jos bute, nes pats F. B. , susipažinęs su jam pateikta A. R. telefone išsaugotų SMS žinučių išklotine dėl žinutės: „ar kryžių reikia?“ paaiškino, kad jis rašė šią žinutę, nes nežinojo, kiek liko jam priklausančių tablečių ir pasidomėjo A. R. , ar jam reikia prašyti gydytojos, kad ši išrašytų minėtų tablečių. Tokie F. B. parodymai patvirtina, kad A. R. žinojo ne tik tai, kad jos brolis laiko pas ją psichotropines medžiagas savo sudėtyje turinčius vaistus, bet žinojo, kur jie laikomi, jų kiekį, nes kitaip ji negalėtų pasakyti vaistų likučio. Tai, prokuroro nuomone, kaip tik patvirtina, kad F. B. , sergantis psichine liga, visus disponavimo jam išrašomais vaistais klausimus buvo patikėjęs A. R. ir kad ji žinojo ne tik tikslius vaistų kiekius, bet ir jų laikymo vietas, o tai, priešingai nei konstatuojama nuosprendyje, leidžia teigti, kad minėti vaistai F. B. buvo patikėti A. R. .

Be to, prokuroras nurodo, kad tokie F. B. parodymai paneigia A. R. versiją apie tariamų „priešų“ buvimą, apie provokacijas, tariamai atliktas jos atžvilgiu. F. B. paaiškinimas dėl jo minėtos SMS žinutės tik patvirtina, kad A. R. pardavinėjo vaistus, sudėtyje turinčius psichotropinių medžiagų, kad ji žinojo, kokie vaistai buvo vadinami „kryžiais“, kokie - „sklekais“, „bonkėmis“ ir kad jos paaiškinimas apie „priešus“ ir provokacijas yra nesudėtingai paneigiama jos pasirinkta gynybinė pozicija.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėta SMS žinutė F. B. buvo išsiųsta 2006 m. liepos 31 d., o krata A. R. bute, kurios metu buvo surasti psichotropinių medžiagų savo sudėtyje turintys vaistai, buvo atlikta kitą dieną, t. y. 2006 m. rugpjūčio 1 d.

F. B. teisme parodė, kad rugpjūčio 1 dieną rastas šiukšliadėžėje tuščias dėžutes išmetė jis sutvarkęs vartojamus vaistus. „Sutvarkęs vartojamus vaistus“ F. B. negalėjo nežinoti, kiek liko vaistų, tame tarpe ir tablečių - „kryžių“ , bei, kaip jau minėta, liepos 31 d. jis siuntė nurodytą SMS žinutę ir klausė sesers apie vaistų likutį. Prokuroras mano, jog akivaizdu, kad F. B. teismui duoti parodymai - tai siekimas padėti sesei išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tas pats F. B. parodė, kad 2006 m. liepos 31 d. jis buvo atėjęs pas A. R. ir su savimi atsinešė vaistus, juos pasidėjo sekcijos bare. Prokuroras iš to daro išvadą, kad F. B. žinojo, kiek ir kokių vaistų jis turi, juolab, kad jis buvo „sutvarkęs“ vaistus, o SMS žinutę, kurioje klausė „ar kryžių reikia?“ seseriai rašė todėl, kad būtent A. R. disponavo jam gydytojų skirtais vaistais, kuriuos ji pasisavino ir jais prekiavo. Tai patvirtino ne tik teismo prieštaringais įvertinti liudytojas V. R. ir kaltinamasis S. G. , A. R. kaltė grindžiama ir objektyviais įrodymais - jos telefone esančiomis SMS žinutėmis, kurias teismas nepagrįstai pripažino neinformatyviomis - 2006-08-01 kratos metu pas A. R. paimtame mobilaus ryšio telefone „Samsung SGM“ išsaugotos trumposios žinutės: 2006-07-18 11.35 „Adele ar turi krizių?“ Okse (duomenys neskelbtini); 2006-07-24 19.27 „Adelite gal turi bonkiu jei ne pamajakok marius nijoles sunūs laukiu“ (duomenys neskelbtini); 2006-07-26 1 1.27 „labas adele cia rycka rašo del aporino man turėjai palikti 2 ampules as valandos begija ateisiu ir nupirksiu gerai labai aciu ricka“ (duomenys neskelbtini); 2006-07-27 21.19 „Adeliuk gal turi stikliniu jei turi tai duok majaka.Viga.“ (duomenys neskelbtini) (T. 1 b. l. 141-157). Be to, 2006 m. liepos 18-27 d. A. R. nebuvo įtariamoji, todėl jai siunčiamos trumposios žinutės nebuvo ir negalėjo būti neįvardijamų „priešų“ provokacija, bandymas jai pakenkti.

Išties, teismas teisingai pažymėjo, kad SMS žinutėse minimi asmenys - Okse, Rycka, Viga nėra nustatyti ir A. R. dėl psichotropinių medžiagų pardavimo minėtiems asmenims įtarimai nėra įteikti, tačiau, prokuroro nuomone, kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais šios žinutės patvirtina, kad A. R. žinojo kas yra „kryžiai“, „bonkės“, „stiklinės“, kad ji prekiavo nurodytomis medžiagomis. Be to atkreipiamas dėmesys į „Rickos“ SMS žinutę - „Adelitės“ (duomenys neskelbtini) jis prašo parduoti 2 ampules „aporino“. 2006 m. liepos 13 d. pas S. G. buvo surasta ampulė pavadinimu „Apaurin“, kurią, kaip teigė S. G. jam per tyrimu nenustatytą asmenį pardavė A. R. .

Be to apeliantas pastebi, kad jau atliekant ikiteisminį tyrimą A. R. taip pat buvo prašoma parduoti „kryžius“, „pliusiukus“, tai patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (T.2 b.1,1 1-33).

Nuosprendyje taip pat nepaminėta, kad liudytoja S. B. (F. B. gydytoja), parodė ne tik tai, jog ji išrašydavo F. B. mėnesiui vaistų ir kad daugiau, kaip 10 vnt. ampulių „Relanium“ ar jo pakaitalų „Diazepamo“ nėra išrašiusi, bet ir tai, kad F. B. jai yra sakęs, jog jam vaistų vos užtenka, tačiau iki sekančio apsilankymo pas gydytoją jis kenčia (T.l b.1.183-185). Tokie nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymai, prokuroro manymu, leidžia teigti, kad F. B. negalėjo kaupti jam išrašomų vaistų ir kad rasti pas A. R. vaistai yra jos pasisavinti.

Nuosprendyje konstatuota, kad tiek liudytojas O. D. , tiek A. D. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, jog būtų pirkę psichotropinį poveikį turinčius vaistus iš kaltinamosios A. R. . Tačiau, prokuroro teigimu, teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino O. D. sugyventinės A. D. parodymų, duotų bylos tyrimo metu ir teisme, jos paaiškinimų dėl užfiksuotų telefoninių pokalbių, SMS žinučių (T. 1 b. l. l73-182). Bylos tyrimo metu A. D. parodė, jog ji pas A. R. periodiškai pirkdavo „Relanium“, „Diazepeks“ ampules, kurios narkomanų tarpe yra vadinamos „'skliakai“, „bonkės“, „bonkutės“. Pas A. R. yra taip pat pirkusi „Clonazepamo“ tablečių, kurios narkomanų tarpe yra vadinamos „kryžiais“, nes ant šios rūšies tablečių yra kryžminis padalinimas. A. R. minėtus vaistus parduodavo savo bute arba išnešdavo į namo kiemą. A. R. brolis (F. B. ) gyvena G. ir tik retkarčiais atvažiuoja į svečius. Susipažinusi su jai pateiktais O. D. telefonu užfiksuotais pokalbiais, SMS žinutėmis, kuriuo naudojosi ir pati, pripažino, jog ji tikrai pas A. R. pirkdavo „skliakus“, „bonkes“ ir „kryžius“, t.y. vaistus su psichotropinėmis medžiagomis. (T. 1 b. l. l97-198; T. 2 b. 1. 3-5).

Apelianto teigimu, tą aplinkybę, kad kaltinamoji A. R. prekiavo vaistais su psichotropine medžiaga, patvirtina ne tik aukščiau paminėti duomenys, bet ir S. G. , V. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. G. teigė, jog 2006-07-13 pas jį rastą ampulę „Apaurin“, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - diazepamo, per iš matymo pažįstama asmenį įsigijo iš A. R. . Tokius savo parodymus S. G. patvirtino ir apklausiamas Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (T. 1 b.1. 37-38).

Be to, prokuroro nuomone, teismas, analizuodamas V. R. parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog šio liudytojo parodymai nenuoseklūs, todėl nepatikimi. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad nuo vaikystės turi pravardę (duomenys neskelbtini) ir apie du metus iš A. R. periodiškai pirkdavo vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų. A. R. už vaistus jis atsiskaitydavo pinigais, o kartais nunešdavo parduoti motinai I. R. priklausančius daiktus, t.y. džinsines kelnes, odines striukes, automobilio sėdynių apvalkalus ir kt. A. R. jam už tai duodavo pinigų ir vaistų, sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų, narkomanų tarpe žargonu vadinamų „skliakai“, „kryžiai“ (T.2 b.1. 58-59, 62-64). Bylos teisminio nagrinėjimo metu V. R. , pradžioje iš tikrųjų mėgino neigti minėtus savo parodymus (T.3 b.1. 87-89). Tačiau iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat prokuroras mano, kad teismas, vertindamas V. R. parodymų objektyvumą, patikimumą, neaptarė ir neatsižvelgė į itin svarbią aplinkybę, t. y. kad 2006-08-01 atliktos kratos metu, pas kaltinamąją A. R. buvo rasti ir paimti prieš tai V. R. iš namų išnešti ir už minėtus vaistus, sudėtyje turinčius psichotropinių medžiagų, parduoti pastarojo motinai I. R. priklausantys daiktai: džinsinės kelnės, a/m sėdynių užvalkalai (T.2 b.1. 70-72). Visi šie duomenys, o taip pat V. R. duotų parodymų, jo siųstų trumpųjų žinučių A. R. dėl galimo psichotropinių preparatų įsigijimo turinys (T. 2 b. l. l5, 20, 25, 26) prokuroro nuomone patvirtina, jog kaltinamoji prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, už kurias ėmė ne tik pinigus, bet priimdavo atsikaitymą ir daiktais.

Todėl prokuroras mano, kad teismo nuosprendžiu nustatytų, tačiau netinkamai įvertintų duomenų visuma neabejotinai leidžia teigti, kad A. R. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad 2006 m. liepos 13 d. S. G. iš A. R. per tyrimo metu nenustatytą asmenį, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 5 litus įgijo l-ą ampulę, pavadinimu „Apaurin“, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,010 g. psichotropinės medžiagos - diazepamo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl A. R. išteisinimo pagal BK 263 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei 263 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 263 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 263 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. bei nuteisti: pagal LR BK 263 str. 1 d. – vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 260 str. 1 d. – ketveriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 263 str. 3 d. – septyneriems metams keturiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 260 str. 2 d. – devyneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. R. paskirti galutinę subendrintą dešimties metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Be to, prokuroras prašo dėl S. G. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti: laikyti nustatyta aplinkybę, kad 2006 m. liepos 13 d. S. G. 1-ą ampulę, pavadinimu „Apaurin“, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t.y. 0,0l0 g. psichotropinės medžiagos - diazepamo, įgijo per tyrimo metu nenustatytą asmenį iš A. R. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis S. G. , išteisintoji A. R. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išanalizavusi bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei teismo išvadas išteisinant A. R. pagal BK 263 str. 1 d., 263 str. 3 d., 260 str. 2 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, bei pagal BK 260 str. 1 d., nenustačius, jog ji dalyvavo padarant šią veiką, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas, nes jį priimant ir surašant vadovautasi baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų taisyklių.

Skundžiamas nuosprendis laikytinas pagrįstu, nes teismo išvados padarytos ištyrus bei pagal įstatymo reikalavimus įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išteisintosios A. R. kaltės įrodytumo neteisėtai, turint tikslą parduoti, pasisavinus F. B. priklausančius, psichotropinių medžiagų turinčius, vaistus bei neteisėtai juos pardavus, grindžiami daugiau prielaidomis nei faktiniais objektyviais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. veikoje nėra BK 263 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – pasisavinimo. Baudžiamosios teisės teorijoje pasisavinimas apibrėžiamas kaip svetimo turto, turimo savo žinioje, užvaldymas, pradedant su tokiu turtu elgtis kaip su savu. Byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Įvertinus bei ištyrus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, jog negalima neginčijamai konstatuoti, kad A. R. žinojo apie viryklėje paslėptus, psichotropinį poveikį turinčius, vaistus. Ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme liudytojas F. B. patvirtino, jog, atliekant kratą A. R. bute, surasti vaistai priklauso jam, buvo įsigyti pagal gydančios gydytojos išrašytus receptus. Minėtas liudytojas nepatvirtino sakęs A. R. apie jo paties viryklėje paslėptus vaistus bei būtų jos prašęs šiuos vaistus pasaugoti. Priešingai, liudytojas kategoriškai teigė, jog gydytojos išrašytus ir per ilgesnį laikotarpį sukauptus vaistus, pats paslėpė pas savo seserį A. R. buto viryklėje, apie tai jai nepasakė, nes sesuo neleisdavo jam vartoti didesnio kiekio vaistų. Teisėjų kolegijos nuomone, minėto liudytojo parodymai paneigia prokuroro apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad F. B. A. R. siųsta trumpoji tekstinė žinutė su klausimu ,,ar kryžių reikia?“ neva patvirtina, jog A. R. ne tik žinojo apie brolio (liudytojo F. B. ) pas ją bute laikomus vaistus, bet ir žinojo jų kiekį bei kokioje vietoje bute jie laikomi. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. R. , kratą atėjusiems daryti pareigūnams patvirtino, jog bute yra psichotropinį poveikį turinčių vaistų bei nurodė, jog jie saugomi komodoje. Taigi, liudytojo F. B. bei A. R. parodymai leidžia padaryti išvadą, kad liudytojas, nenorėdamas, jog sesuo (išteisintoji A. R. ) sužinotų apie jo paslėptus viryklėje vaistus, siųsdamas jai minėtą SMS žinutę, kalbėjo apie vaistus, laikytus komodoje. Šios išvados teisingumą patvirtina ir tai, kad viryklėje, kratos metu, buvo surasti vaistai ampulėse ,,Relanium“, o ne klonazepamo tabletės su kryžminiu padalijimu. Tuo tarpu pati A. R. pareigūnams pateikė komodoje saugomas klonazepamo tabletes su minėtu kryžminiu padalinimu.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, objektyviai patvirtina, jog A. R. žinojo apie broliui priklausančius vaistus, laikytus komodoje, tačiau nepaneigia A. R. parodymų apie tai, kad ji nieko nežinojo apie viryklėje brolio paslėptus vaistus. Kitų įrodymų, paneigiančių minėtus liudytojo F. B. ir išteisintosios A. R. parodymus bei anksčiau minėtas faktines aplinkybes, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai paminėta, kad ikiteisminiame tyrime savalaikiai nebuvo imtasi jokių priemonių užfiksuoti ir ištirti ant kratos metu viryklėje rastų vaistų (ampulių) bei jų įpakavimo esančių pėdsakų (pirštų pėdsakų, DNR ir kt.). Tokiu tyrimu būtų nustatyti asmenys, turėję sąlytį su minėtais vaistais, tuo pačiu tai objektyviai paneigtų ar patvirtintų prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie išteisintosios A. R. kaltę ar jos nekaltumą.

Teisėjų kolegija mano, kad net ir darant prielaidą, jog A. R. žinojo apie jos bute visus laikomus psichotropinius vaistus, vis tik byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastaroji šiuos vaistus neteisėtai pasisavino turėdama tikslą juos parduoti bei jais prekiavo, t. y. jais disponavo, elgėsi kaip su savais ar pardavė kitiems asmenims.

Minėtas liudytojas F. B. bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad bute saugoti vaistai buvo išrašyti pagal gydytojos receptus priklausė būtent jam ir jis pats juos sukaupęs atsivežė į sesers (išteisintosios A. R. ) butą, nes pablogėjus sveikatai gyvendavo minėtame bute. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad nėra aptikęs, jog būtų dingę jo vartojami vaistai. Kolegijos nuomone, vien iš aukščiau minėtos SMS žinutės, atsiųstos iš F. B. A. R. , negalima vienareikšmiškai spręsti, kad visi disponavimo vaistais klausimai buvo perleisti A. R. . Negalima atmesti galimybės, kad F. B. išties neprisiminė kiek yra likę tablečių, todėl ir pasiuntė jai žinutę su klausimu apie jų reikalingumą. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad F. B. , klausdamas A. R. ,,ar kryžių reikia?“, negalėjo nežinoti kiek yra likę vaistų, tame skaičiuje ir tablečių - ,,kryžių“, nes jis pats teisme parodė, kad šiukšliadėžėje rastas tuščias pakuotes išmetė pats, kaip paaiškino ,,sutvarkęs vartojamus vaistus“.

Pažymėtina, kad aukščiau minėta F. B. trumpoji tekstinė žinutė A. R. atsiųsta 2006 m. liepos 31 d. 11 val. 13 min. Tuo tarpu A. R. , apklausta įtariamąja 2006 m. rugpjūčio 1 d., parodė, kad brolis (F. B. ) pas ją atvyko 2006 m. liepos 31 d. vakare, tiksliau laikas nenurodytas. Ši aplinkybė kaip tik patvirtina F. B. parodymus apie tai, kad jis tuščias vaistų pakuotes tikrai galėjo išmesti bute į šiukšliadėžę laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. pavakario iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. 12 val. 30 min., kai A. R. bute buvo atlikta krata. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių liudytojo F. B. nurodytas aplinkybes, kad pakuotes nuo vaistų į šiukšliadėžę išmetė būtent jis pats, peržiūrėjęs savo vartojamus vaistus, t. y. juos ,,sutvarkęs“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. kaltę pasisavinus broliui F. B. priklausančius psichotropinius vaistus ir jais prekiavus patvirtina liudytojų V. R. , A. D. bei nuteistojo S. G. parodymai bei kiti bylos duomenys, tačiau teismas minėtų asmenų parodymus įvertino neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Vien tai, kad prokuroras minėtų asmenų parodymų vertinimą pagrindžia subjektyviu, kaltinimui naudingu vertinimo aspektu, kolegijos nuomone nereiškia, kad šioje byloje teisėjas minėtų asmenų parodymus įvertino nesivadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausti liudytojai V. R. , A. D. bei nuteistasis S. G. , tačiau jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad A. R. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pasisavino didelį kiekį F. B. priklausančių psichotropinių vaistų, jie nenurodė.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas V. R. ikiteisminiame tyrime teigė, jog pas A. R. apie du metus reguliariai pirkdavo psichotropinius vaistus, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme liudytojas to nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas tik abstrakčiai parodė, jog iš A. R. yra įsigijęs psichotropinių vaistų, tačiau konkretizuoti šio teiginio negalėjo ir nurodė, kad iš jos yra tik du kartus įsigijęs po vieną tabletę dimedrolio. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pavadinimo vaistų A. R. bute nebuvo surasta, jai nepareikštas kaltinimas ir dėl tokių vaistų pasisavinimo iš F. B. . Minėtas liudytojas nepatvirtino, kad tam tikrą kiekį džinsinių kelnių bei automobilio sėdynių užvalkalus atidavė A. R. už iš jos gautus psichotropinius vaistus. Jis paaiškino, kad už gautus pinigus narkotines medžiagas įsigijo ne iš A. R. , bet iš kitų asmenų, kurių įvardyti irgi negalėjo.

Liudytoja A. D. parodė, kad iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog psichotropinius vaistus pirkdavo pas A. R. , tačiau paaiškino, kad tai neobjektyvūs parodymai, nes tuo metu būdama nuteista lygtine bausme buvo priversta pasirašyti protokole, jog parodymai teisingi, nors faktiškai A. R. apkalbėjo nepagrįstai.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokius prieštaringus liudytojų parodymus teismas pagrįstai pripažino nenuosekliais.

Nuteistasis S. G. apeliacinės instancijos teisme irgi patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir nurodė, kad ampulę ,,Apaurin“, kurio sudėtyje yra psichotropinio vaisto, 2006 m. liepos 13 d. įsigijo iš pažįstamo narkomano, o iš kur pastarasis ją gavo, nežino. Kolegijos nuomone, teismas, išanalizavęs S. G. parodymus byloje, nuosprendyje pagrįstai pripažino juos prieštaringais, nenuosekliais. Apeliacinės instancijos teisme šių prieštaravimų S. G. parodymuose, pašalinti irgi nepavyko. Vien tai, kad S. G. minėtą ampulę nusipirko iš kito asmens netoli išteisintosios A. R. gyvenamosios vietos, gali būti vertinama tik kaip prielaida, jog tas nenustatytas asmuo vaistų ampulę gavo iš A. R. , po ko ją pardavė S. G. , tačiau ne kaip objektyviu A. R. kaltės įrodymu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Įvertinus šias aplinkybes S. G. atžvilgiu pakeisti nuosprendį, nurodant, kad vieną ampulę ,,Apaurin“, kurio sudėtyje yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – diazepamo, įgijo per tyrimo metu nenustatytą asmenį iš A. R. , t. y. kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra jokių objektyvių įrodymų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kuriais būtų pagrįstos teismo išvados, tačiau ne prielaidomis. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas išsamiai išanalizavo ištirtus įrodymus, juos įvertino, nurodydamas įvertinimo motyvus ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas išteisindamas A. R. dėl kaltinimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, tokių veikų nepadarius bei nenustačius, jog ji dalyvavo padarant veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.