- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- 1-64-563/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42050-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Advokatai
- Darius Pocius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2016-09-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2018-02-22 bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, tai yra, laikotarpiu nuo 2020-08-21 iki 2021-11-10, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, naudodamas psichinę bei fizinę prievartą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, t. y. reikalavo nukentėjusiojo M. S. grąžinti brolio E. Z. vardu paskolintus pinigus - 30 024 eurų, taip padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:
- 2020-08-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. ir jo šeimos atžvilgiu, sakydamas, kad sulaužys jam kojas ir rankas, sudaužys galvą, jo žmoną išprievartaus jo akivaizdoje, jo vaikus išgaudys gatvėje, jei jis negrąžins skolos,
- 2021 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „S.“, (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. ir jo šeimos atžvilgiu, sakydamas, kad jis su kitais asmenimis sulaužys jam kojas ir rankas, sudaužys galvą, jo žmoną išprievartaus jo akivaizdoje, jo vaikus išgaudys gatvėje, jei jis negrąžins skolos,
- 2021-08-13, tikslus laikas nenustatytas, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „S.“, (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, sakydamas, kad pastarąjį sudaužys, jei jis negrąžins skolos,
- 2021-08-17 apie 11.00 val. prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „S.“, (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudamas M. S. grąžinti skolą sudavė M. S. ne mažiau vienuolikos smūgių kumščiu į krūtinės sritį bei ne mažiau dešimt smūgių rankos delnu į galvos dešinę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą,
- 2021-08-25 apie 10.00 val. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. S., grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo ir jo šeimos narių atžvilgiu, sakydamas, kad jo vaikus parduos organams, žmoną išprievartaus jo akivaizdoje ir parduos arabams, o jam į galvą įsuks varžtą, sumuš, jei jis negrąžins skolos,
- 2021-10-14 apie 07.15 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., automobilyje „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, sakydamas, kad sumuš, jei jis negrąžins skolos,
- 2021-11-09 19.27 val. ir 19.30 val. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. S., grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo ir jo šeimos atžvilgiu, sakydamas, kad susidoros fiziškai, jei jis negrąžins skolos,
- 2021-11-10 apie 09.30 val. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. S., grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo ir jo šeimos narių atžvilgiu, sakydamas, kad sudaužys galvą, atliks egzekuciją, išprievartaus jo žmoną, vaikus užkrės AIDS, jei jis negrąžins skolos.
Kaltinamasis R. Z. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir nurodė, kad M. S. pažįsta dešimt metų. Jo brolis, kuris dirbo pas M. S., supažindino su juo. M. S. įgavo pasitikėjimą ir prašė jo pinigų. Sumos buvo 2000-3000 Eur. Pirmą kartą M. S. pasiskolino galimai 2016 m., pasiskolino apie 2000 Eur. Kas kartą buvo rašomi vekseliai. Vekseliai buvo rašomi jo brolio vardu, kadangi pinigai brolio, jis tik kaip tarpininkas, paimdavo pinigus iš brolio ir juos duodavo M. S.. Vekselių pasirašyta 32000 Eur sumai. Vekseliuose nurodytas pinigų grąžinimo terminas. Tuo metu brolis dirbo N., o M. S. kūrė įmonę, žadėjo jį įtraukti į verslą, suteikti darbo vietą. Brolis žinojo, kad jis skolina pinigus M. S.. Problemos su M. S. prasidėjo prieš Covid. Praėjo dveji metai po paskutinio vekselio surašymo. Skolos nebegrąžina jau kaip dvejus metus. Prašė M. S. grąžinti skolą dalimis, tai atveždavo po 100 Eur, 200 Eur. Po to visus metus nieko nemokėjo, nors M. S. dirbo, vadovavo statyboms, turėjo darbuotojų, gavo pajamas, tai jam trūko kantrybė, galvojo pagąsdins, šis susiprotės, išsigąs ir grąžins skolą. Fiziškai susidoroti su M. S. minčių nebuvo. Prieš jį nesmurtavo, buvo tik žodinis grasinimas. M. S., būnant prie sandėlių, pažadėjo, kad grąžins skolą. Iš pykčio galėjo bet ką pasakyti. Prisižiūrėjęs filmų prikalbėjo. Negali pasakyti ką tiksliai sakė M. S., neprisimena. M. S. buvo atvažiavęs prie jo garažo ir jis eilinį kartą galėjo ant jo šaukti. Galėjo būti išsakyti tokie žodžiai, kaip nurodyta kaltinime. M. S. atvažiuodavo, kad jam eilinį kartą pažadėti ir pameluoti. Galėjo būti, kad tuo metu grasino. M. S. buvo atvažiavęs kelis kartus. Taip pat yra kalbėjęs su M. S. telefonu, šiam grasino. Galėjo iš pykčio prikalbėti nesąmonių, kad sumuš, bet nė karto to nebuvo, buvo tik žodžiai. Skambino M. S., kai šis prižadėdavo, kad tą dieną turės pinigų ir jis šiam paskambintų. Sakė M. S., kad paduos jį į antstolius, bet šis prašė nesikreipti, sakė, kad neturi iš ko atiduoti, jog nukentės jo verslas. M. S. grasino žodžiais, bet taip, kad jį skriaustų, nebuvo. Dėl procentų su M. S. nesitarė, jų neaugino, nes šis žadėjo priimti jį į verslą. Nesiūlė M. S. pinigus atiduoti tiesiogiai broliui. M. S. yra kažkiek gražinęs, apie 3000 Eur. M. S. žmona taip pat jam skoloje. Pinigų M. S. nebeskolino, kai šis jam nebegrąžino. Brolis pinigus reikalauja iš jo. Tuo metu nebuvo trukdžių kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, turėjo vilties, tikėjo, kad M. S. grąžins skolą. Bet, kai šis kreipėsi į prokuratūrą, tuomet jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vekselių suma priteista jam. Išėmė vykdomuosius raštus ir kreipėsi į antstolius. Antstoliams perdavė apie 16 vekselių. Šiuo metu M. S. atžvilgiu užvesta 19 vykdomųjų bylų. Pastarasis tempia gumą, kad negrąžinti skolos. Po kreipimosi į antstolius praėjo vieneri metai, tai šis nėra sumokėjęs nė cento. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Patvirtina, kad M. S. pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai tarp jo ir M. S.. M. S. nemušė, o daužė automobilio panelę. Dėl savo elgesio gailisi. Taip pasielgė netekęs kantrybės.
Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad pažįsta R. Z., pas jį skolinosi pinigų. Su R. Z. susipažino per pastarojo brolį, kuris dirbo jo įmonėje 2012 metais. Pirmą kartą iš R. Z. pasiskolino pinigų 2013 metais, bet tą skolą grąžino. Po to dar buvo pasiskolinęs, bet nuo 2019 m. pabaigos pradėjo nebegrąžinti. Skolinti pinigai buvo naudojami įmonės „N. T.“ veiklai, tačiau ši įmonė 2020 m. vasario mėn. bankrutavo. Iki to laiko įmonė dirbo pelningai. Dėl pinigų skolinimosi bendravo su R. Z., į E. Z. nesikreipė. Pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo. Pinigai įmonės buhalterijoje apskaityti nebuvo. Dėl palūkanų mokėjimo buvo sutarta žodžiu. Jei apie tai būtų sutarę raštu, tai jam tektų mokėti mokesčius. Procentus už vekselyje nurodytą sumą grąžindavo. Pinigų grąžinimo sąlygų nesilaikė. Buvo mažos pajamos, todėl neturėjo galimybės grąžinti skolą. Jei būtų grąžinęs iš įmonės pelno, tai nebūtų galėjęs tęsti veiklos. Galvojo grąžinti iš įmonės veiklos. Skolinosi žinodamas, kad negalės grąžinti. Negali paaiškinti, kodėl taip darė. Nemano, kad apgavo R. Z.. Šiuo metu visi vekseliai atiduoti antstoliams. Savo elgesį vertina blogai. Iki šiol nebuvo galimybės sumokėti, tai dabar pradės grąžinti iš darbo užmokesčio. Grasinimai iš R. Z. prasidėjo tik tuomet, kai jis kiekvieną mėnesį nebemokėjo procentų. Neatvežus pinigų, prasidėdavo grasinimai. Grasinimai buvo susidorojimu, taip pat šeimos atžvilgiu. Po pirmo grasinimo išsigando, atsirado baimės jausmas. Su pareiškimu dėl grasinimų nesikreipė, manė, kad pavyks susitvarkyti gražiuoju. Ketino susitarti, kad skola bus grąžinama dalimis po 1000 Eur, tačiau tuo metu tokios galimybės neturėjo. Jis R. Z. neapgaudinėjo. Susitarti dėl skolos grąžinimo plano neturėjo. Dirbo ir tokiu būdu tikėjosi grąžinti. R. Z. pasiūlė susitarimą, o jis šiam pažadėjo, kad grąžins mažomis dalimis po 1000 Eur. Bet grąžino po 100 Eur. R. Z. sakė, kad turi ryšių policijoje, jog jis nieko nepasieks. Jo aplinka pamatė, kad R. Z. ieško jo. Kreiptis į policiją jį paskatino baimė, kurią jaučia iki šiol. Dabar grasinimų iš R. Z. nėra. Prieš jį R. Z. buvo panaudojęs fizinę jėgą, kai eilinį kartą šis paprašė atvažiuoti į garažą. Jis sėdėjo už vairo, o R. Z. keleivio pusėje. Jis pasakė R. Z., kad neturi tiek pinigų, po ko iš pastarojo pusės prasidėjo fizinis smurtas. R. Z. dešinės rankos delnu sudavė smūgius į galvą, o į krūtinę smūgiavo su kumščiu. Į galvą buvo suduota apie 10 smūgių, o į krūtinę – apie 11. Pokalbis pasibaigė ir šis liepė ieškoti pinigų. Taip pat buvo prakirsta ausis. Į medikus nesikreipė. Ant veido mėlynių nesimatė. Telefoninių pokalbių įrašus daryti pradėjo paskatintas draugo. Civiline tvarka skolos neginčijo. Yra priteista 32000 Eur suma. Realiai pasiskolinęs buvo 18000 Eur, o vekseliai yra 32000 Eur sumai. Įrodymų, jog buvo skolinta mažesnė suma, neturi. Nuo 2019 m. vidurio jis pinigų nesiskolino. Vekseliai buvo perrašyti, persikėlė jų terminas. Neturėjo kaip sugrąžinti procentus ir buvo surašyti vekseliai. Viską suvokė ir juos pasirašė. Pareiškime nurodytos ryškiausios grasinimų datos, kurios jį palietė. Nuo 2020-08-21 iki 2021 m. buvo telefoniniai pokalbiai. Per tą laikotarpį, kai nuvežė R. Z. 3000 Eur, buvo maži grasinimai, nebekeliantys grėsmės. Slėpė nuo šeimos apie grasinimus. Vienas pats išgyveno, bet pradėjo įtarinėti kodėl jis keičiasi. Apie sužalojimą pasakė kolegai, klausė ką daryti. Matėsi įdrėskimas. Mėlynių nepastebėjo, skausmas išliko 3-4 dienas. Vykdė įsipareigojimą grąžinti pinigus. Jis yra dirbantis. Visi dokumentai dėl skolos atlyginimo antstoliui atiduoti balandžio mėn. Nė kiek nėra atsiskaitęs. Po patirto fizinio smurto į medikus kreiptis bijojo, nežino kodėl, taip pat nebuvo pasidaręs ekspertizės. Pergyveno, kad R. Z. padarys taip, kaip jis grasino. Taip pat buvo įvykis, kad jam vakare paskambino R. Z. ir paklausė kur jis bus, o kitos dienos ryte, apie 7-10 val., pamatė R. Z. automobilį prie savo namų, po ko R. Z. pasikvietė jį pasikalbėti. Automobilyje buvo vyriškis, kurio jis nepažinojo. Atsisėdo gale su nepažįstamu. Šis jo klausė kodėl jis negrąžina skolos. Bet tuo metu, jei gerai pamena, tai grasinimų nebuvo, buvo tik griežtas pokalbis. R. Z., jam skolinant pinigus, neaiškino iš kur pinigai. R. Z. buvo sakęs, kad pinigai paskolinti iš kauniečių ir jis už juos atsako. Apie R. Z. brolį kalbos nebuvo. Pastarasis dėl pinigų grąžinimo į jį nesikreipė. Jam nepasirodė keista, kad pinigai E. Z., tačiau juos grąžinti turi R. Z.. Tiesiog buvo toks susitarimas. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad dėl įvykių jis pradėjo patirti didelį nerimą ir stresą, sunkiai susikaupia darbe. Naktimis sapnuodavo košmarus, patyrė didžiulį fizinį smurtą. Praeitų metų rugsėjo mėnesį lankėsi pas psichologą, taip pat lankė psichologinius kursus, po ko jam pagerėjo. Gydymas dėl nemigos ir nervingumo paskirtas nebuvo. Gydytis medikamentais atsisakė pats, nenorėjo vartoti jokių vaistų. Pas psichologą ėjo apie porą mėnesių. Sveikatai nepagerėjus, parašė pareiškimą, po ko į medikus nesikreipė. Tik šiais metais, prieš porą mėnesių, vėl kreipėsi į psichologą. Taip pat kreipėsi į šeimos gydytoją ir širdies lygų gydytoją, jam buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, nes nuo širdies pusės kairę ranką skaudėjo. Tyrimai parodė, kad jam yra susilpnėjęs širdies raumuo. Gydytojas rekomendavo pagerti Q10 vitaminus ir kalį su magniu.
Liudytoja N. S. nurodė, jog žino, kad jos vyras M. S. buvo sumuštas R. Z.. Žino, kad R. Z. grasino jos vyrui, jog šis grąžintų skolą. Žino, kad vyras skolinosi pinigus iš R. Z. verslui. Vyras pinigus skolinosi savo vardu. Tiksliai nurodyti kokia tai suma negali, nes nesigilino, gali būti virš 30000 Eur. Į šią sumą įėjo ir palūkanos, jas reikėjo mokėti. Negali pasakyti kokia skola priteista teismo, galimai 38000 Eur. Žino, kad atėjus Covid?ui buvo visiškai sustoję darbai, jei ne jos veikla, tai nežino kaip būtų sukęsi. Vyro įmonei yra iškeltas bankrotas. E. Z. yra R. Z. brolis, šis ne Lietuvoje. Iš E. Z. buvo pasiskolinusi pinigų, bet šiai dienai visa skola yra grąžinta. Pinigus jai buvo padavęs R. Z.. Žino, kad jos vyras bijodavo grįžti namo, grįždavo per aplinkui. Vyras jai sakė, kad R. Z. jam grasino vaikais ir ja. Vyras nenorėjo jos jaudinti ir gąsdinti, kad R. Z. sakė, jog jų vaikus atiduos vergovėn, o ją atiduos į prostituciją. Tai vyras papasakojo parašęs pareiškimą. Pamačiusi ausies sužalojimus, vyras nenorėjo pasakoti aplinkybių, sakė, kad susižalojo darbe. Vyras dirbo su statybomis, vykdė apdailos darbus, bet tai nebuvo lauko darbai. Jis ėjo vadovaujančias pareigas ir pats darbavosi. Tuo metu buvo šaltas laikotarpis, tai vyras tikrai negalėjo taip susižaloti darbe. Jis vėliau jai pasakė, kad R. Z. padarė jam tuos sužalojimus. Po patirtų sužalojamų vyras nesileido vaikams prie krūtinė prisiliesti, jį apkabinti, šokinėdavo miego metu ir šiai dienai krūpteli naktį. Tuo metu sakė vyrui, kad nueitų pasitikrinti pas gydytoją, bet jis sakė daug darbo, jog ir taip praeis. Tai buvo šaltas laikotarpis, galėjo būti rugpjūčio mėnesis, vyras vilkėjo striukę. Buvo prakirsta ausis su kraujosruva, šašu. Vyras buvo kreipęsis pas vieną psichologę, o dabar dirba su kita psichologe per ZOOM. Vyras kreipėsi dėl emocinės būsenos, įvykio, taip pat dėl nervinės įtampos buvo nualpęs darbe. Tada jis buvo išvežtas greitosios. Dabar jam atliekami tyrimai. Pirmą kartą į medikus kreipėsi į „Med Baltica“. Kada kreipėsi pas psichologą, pasakyti negali, vyras nenorėjo per daug kalbėti apie tai. Mano, kad psichologas buvo privatus.
Liudytojas E. Z. nurodė, kad apie 2014 metus, tiksliai nurodyti negali, pradėjo skolinti broliui R. Z. pinigus. Skolino dalimis. Per visą tą laikotarpį paskolino apie 38000 Eur. Neklausė brolio kokiam tikslui jam tie pinigai, žino, kad brolis norėjo daryti verslą. Jokio susitarimo dėl pinigų grąžinimo termino tarp jų nebuvo. Brolis turi jo vardu išduotą jam įgaliojimą, šis gali tvarkyti jo pinigus. Pats jis gyvena ir dirba Norvegijoje. Brolis pinigus paimdavo iš jo bako sąskaitos, o kai turėdavo, tai grąžindavo atgal. Du metai kaip brolis jam nebegrąžina paskolintų pinigų. Kai brolis pradėjo nebeatidavinėti, tai jis pradėjo su juo apie tai kalbėti. Žino, kad brolis pinigus skolino M. S., pats juos ir suvedė. M. S. buvęs jo darbdavys. Tiesiogiai pinigų M. S. neskolino. Nepamena, bet mano, kad M. S. neprašė jo skolinti pinigų. Apie palūkanas nieko nežino. Žino, kad vekseliai buvo išrašomi jo vardu, tačiau neklausė brolio kodėl taip buvo daroma. Jei būtų skolinęs pinigus svetimam, tai būtų žiūrėjęs, tikrinęs, o dabar pinigai buvo paskolinti broliui, jis juo pasitiki. M. S., kaip žmogus, buvo malonus, sąžiningas. Šis norėjo jam duoti darbų vykdytojo pareigas, tik vėliau jis pasidarė slidus ir jis išėjo. M. S. darbe vis norėjo kažką apgauti, nusukti. Jis atvedė į darbą žmonių, o M. S. su juo neatsiskaitė.
2022-12-22 teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti garso įrašai, padaryti nukentėjusiojo, kalbant su kaltinamuoju R. Z., kurie ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 98-101). Garso įraše „L. gatvė“ girdisi, kad asmenys kalba apie skolos grąžinimą, R. Z. yra piktas, išsako, kad reiktų sumušti M. S., kitų grasinimų, kuriuos apklausos metu nurodo M. S., nėra. Garso įraše „L. gatvė 2“ girdisi, kad R. Z. yra agresyvus, piktas, girdisi grumtynių garsai, galimai ir smūgio garsai (girdisi aimanos), kalbasi apie skolos grąžinimą, grasinimų, kuriuos nurodė M. S., R. Z. neišsakė. Garso įraše „pokalbis telefonu 1“ R. Z. reikalauja grąžinti skolą, išsako grasinimus: „sudaužys galvą“, „už kiaušių pakabins“, „tavo žiurkę išpis per visus galus, tavo vaikams suleis narkomanų kraują, užkrėsta AIDS“.
Iš 2022-05-11 akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo M. S. bei R. Z. prieštaravimai nepašalinti, kiekvienas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 56-61).
Iš 2016-08-04 įgaliojimo nustatyta, kad E. Z. įgalioją R. Z. atstovauti jam ir jo vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su skolų pagal vekselius išieškojimu, atstovauti jam notaro (-ų) biure (-uose) su visomis vekselio turėtojui įstatymo suteiktomis teisėmis, gauti jo vardu vykdomuosius įrašus, pateikti juos vykdyti, atstovauti jam (E. Z.) antstolių kontoroje (-ose) skolų išieškojimo procese su visomis įstatymų išieškotojui suteiktomis teisėmis ir pareigomis <...>; atstovauti jam visose valstybinėse ir valdymo institucijose, visų instancijų teismuose visose civilinėse bylose su visomis įstatymų suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar nukentėjusiajam teisėmis iki kol byla (-os) bus baigta (-os) įsiteisėjusiu (-iais) bei neskundžiamu teismo procesiniu (-iais) dokumentu <...>. Įgaliojimas galioja penkerius metus, t. y. iki 2021-08-04. (2 t., b. l. 16-20)
Iš paprastųjų vekselių kopijų nustatyta, kad M. S. pasirašė šiuos vekselius: 1) 2019-10-02 1650 Eur sumai, 2) 2019-10-05 1650 Eur sumai, 3) 2019-10-18 1650 Eur sumai, 4) 2019-10-28 3300 Eur sumai, 5) 2019-11-01 1650 Eur sumai, 6) 2019-12-15 1870 Eur sumai, 7) 2019-12-25 1870 Eur sumai, 8) 2020-01-10 1750 Eur sumai, 9) 2020-03-03 2130 Eur sumai, 10) 2020-04-06 2350 Eur sumai, 11) 2020-05-07 2534 Eur sumai, 12) 2020-06-08 2790 Eur sumai, 13) 2020-07-09 3060 Eur sumai, 14) 2020-08-27 3370 Eur sumai (2 t., b. l. 22-35).
Iš 2021-12-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymo nustatyta, kad kreditoriui E. Z., iš skolininko M. S. priteista 31624 Eur skolos, 1753,62 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija.
Kaltinamasis R. Z., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, patvirtino, jog būdamas piktas, įniršęs, jog M. S. negrąžina skolos, išsakė grasinimus, tačiau jų įgyvendinti neketino, taip pat neigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau tokia kaltinamojo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis M. S. ir liudytoja N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus nuosekliai. Iš nukentėjusiojo M. S. parodymų nustatyta, kad R. Z. laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2021-11-10 reikalaudamas grąžinti skolą, jo atžvilgiu naudojo psichinę prievartą - nuolat grasino, kad bus su juo susidorota, kad jis bus sunkiai sužalotas, taip pat bus sužaloti jo vaikai bei sutuoktinė, taip pat grasino panaudoti fizinę prievartą bei 2021-08-17 susitikimo metu R. Z. jam sudavė ne mažiau 11 smūgių kumščiu į krūtinės sritį, ne mažiau 10 smūgių rankos delnu į galvos dešinę pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl tokių R. Z. veiksmų jis patyrė didelę žalą, t. y. dvejus metus gyveno pastoviame strese, baimėje tiek dėl savo, tiek ir dėl šeimos narių sveikatos bei gyvybės, taip pat dėl tokių R. Z. veiksmų kreipėsi į specialistus psichologinės pagalbos. Liudytoja N. S. patvirtino, jog buvo toks atvejis, kai, jos vyrui M. S. grįžus iš darbo, matė pas jį už ausies, kurios nepamena, kraujosruvą, šašą, be to, M. S. skundėsi skausmu krūtinės bei pilvo srityse. Kaip matyti, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavyje iš esmės nesiskyrė, išliko nuoseklūs, taip pat nenustatyta, kad šie asmenys turėtų kokį pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, todėl nėra pagrindo jais netikėti, be to, nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė garso įrašus, darytus kalbant su R. Z. dėl skolos grąžinimo, kurie apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu ir išklausyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Garso įraše „L. gatvė“ girdisi, kad asmenys kalba apie skolos grąžinimą, R. Z. yra piktas, išsako, kad reiktų sumušti M. S.. Garso įraše „L. gatvė 2“ girdisi, kad R. Z. yra agresyvus, piktas, girdisi grumtynių garsai, galimai ir smūgio garsai (girdisi aimanos), kalbasi apie skolos gražinimą. Garso įraše „pokalbis telefonu 1“ R. Z. reikalauja grąžinti skolą, išsako grasinimus.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad R. Z. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savavaldžiavo, panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą, o būtent, laikotarpiu nuo 2020-08-21 iki 2021-11-10, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, naudodamas psichinę bei fizinę prievartą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, tai yra reikalavo nukentėjusiojo M. S. grąžinti brolio E. Z. vardu paskolintus pinigus - 30024 Eur. Dėl sistemingo bauginimo, fizinio smurto, padaryta didelė žala nukentėjusiojo M. S. teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai pagrįstai įvardinti kaip didelė žala nukentėjusiojo M. S. teisėms ar teisėtiems interesams, nes iš kaltinamajam inkriminuotų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tokia žala nukentėjusiajam buvo padaryta: nukentėjusiajam kaltininko veiksmais buvo ne tik sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nukentėjusysis prarado saugumo ir patyrė diskomforto jausmą ne tik dėl raginimo grąžinti skolą, prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama. Taigi, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikoje detalizuojamos didelės žalos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016, 2K-40-1073/2018 ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai. Nusikaltimas baigtas. Teismas įvertina, jog byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. Z. – išsituokęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumui neišnykus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, po jam inkriminuoto nusikalstamo padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, administracine tvarka baustas, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšis – areštą, jo dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kadangi R. Z. pirmą kartą baudžiamas šia bausme, jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir skiriant galinčius tinkamai paveikti jo elgesį įpareigojimus ir apribojimus.
Dėl civilinio ieškinio, išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. S. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 119-122). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę 5000 Eur žalą sudaro patirti išgyvenimai: jo atžvilgiu buvo panaudota psichinė ir fizinė prievarta, dėl ko jis patyrė didelį nerimą ir stresą, be to naktimis blogai miegojo, sapnuodavo košmarus. Dėl to kreipėsi į psichologą, lankė psichologinius kursus. Gydymas dėl nemigos ir nervingumo paskirtas nebuvo, medikamentų nevartojo. Iki šiol jaučia baimę, sunkiai susikaupia darbe, dėl ko vėl kreipėsi į specialistą psichologinės pagalbos. Taip pat kreipėsi į šeimos gydytoją ir širdies lygų gydytoją, jam buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, nes nuo širdies pusės kairę ranką skaudėjo. Tyrimai parodė, kad jam yra susilpnėjęs širdies raumuo. Pateikė teismui 2022-12-09 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad jam buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis M. S. patyrė ne tik skausmą dėl fizinio smurto, nepatogumus, tačiau ir dvasinius bei emocinius išgyvenimus – baimę, nerimą, stresą, gyvenimo kokybės suprastėjimą, dėl ko teko kreiptis į specialistus psichologinės pagalbos, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog M. S. dėl patirto fizinio smurto būtų esmingai apribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo M. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1500 Eur.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo R. Z. nukentėjusiajam M. S. 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, dokumentų surašymą (2 t., b. l. 123).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, patirtų išlaidų sumą, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. M. S. turėtos išlaidos už jam suteiktą teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir pilna apimtimi priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl daiktinių įrodymų
Skaitmeninė laikmena su garso įrašais (DVD-R, 1 vnt.), esanti voke, baudžiamosios bylos 1-ojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), ir įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Z. nukentėjusiajam M. S. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.
Skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.