Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjui J. N., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono Savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamas daiktas – durpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamas daiktas – durpinė, nurodyta Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokole Nr. 5; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Judrėnų bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktas buvo surašytas 1992-12-23, t.y. tą pačią dieną kaip ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokolas Nr.5. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad Judrėnų žemės ūkio bendrovė buvo įsteigta 1992-12-14, likviduota – 1993-03-25. 1992-12-23 Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo metu buvo svarstytas durpinės pardavimo klausimas. Iš 1992-12-23 protokolo Nr. 5 matyti, kad susirinkimo metu nutarta durpinę parduoti bendrovės nariui J. N., tuo tikslu buvo surašytas Judrėnų žemės ūkio bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktas, kuriame nurodyta, kad komisija parduoda pajininkui J. N. durpinę pagal 1992-12-23 protokolą Nr. 5, už įgytą durpinę sumokėjo 18000 talonų. Tuo metu tikslių adresų kaimo vietovėje nei ūkio pastatams, nei gyvenamiesiems objektams suteikta nebuvo. Faktą, kad pareiškėjo naudojamas pastatas yra tas pats žemės ūkio bendrovės parduotas statinys – durpinė, gali patvirtinti liudytojai P. G. ir A. M.. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. M. ne tik dalyvavo durpinės pardavimo procese, bet ir pasirašė Judrėnų žemės ūkio bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktą. Susirinkimo metu buvo užfiksuotas pirkimo-pardavimo sandoris, kuris įformintas pirkimo-pardavimo aktu. Judrėnų seniūnas patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2000 metų naudojasi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Iš VĮ registrų centras 2014-08-29 rašto matyti, kad iš pateiktų dokumentų negalima tinkamai identifikuoti nekilnojamojo daikto bei nesant datos ant pirkimo-pardavimo akto, negalima nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Minėtų duomenų pareiškėjas negali gauti, kadangi Judrėnų žemės ūkio bendrovė yra likviduota, dokumentai neišsaugoti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tikslu pastatą – durpinę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad Judrėnuose gyvena nuo gimimo, matė, kaip buvo statoma durpinė, pastatas priklausė Judrėnų tarybiniam ūkiui. Po to, ūkis iširo, susikūrė kelios bendrovės, tarp jų ir Judrėnų žemės ūkio bendrovė, kuriai vadovavo Z. J., bendrovėje dirbo ir pats pareiškėjas. Maždaug po metų bendrovė pradėta likviduoti, buvo nuspręsta durpinę parduoti pareiškėjui, ginčo dėl pastato nebuvo, tokio tipo durpinių Judrėnuose daugiau nebuvo. Durpinės pirkimas-pardavimas įvyko 1992-12-23, tą pačią dieną buvo surašytas ir pirkimo-pardavimo aktas, už durpinę pareiškėjas sumokėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo metu durpinei nebuvo suteiktas adresas, kadastrinėje byloje yra nurodytas ir užfiksuotas tas pats pastatas – durpinė, tačiau pastatui suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad jis Judrėnuose gyvena nuo 1974 metų, tuo metu durpinė jau buvo, daugiau tokio tipo pastatų miestelyje nebuvo, durpinė priklausė Judrėnų tarybiniam ūkiui. Iširus ūkiui, pastatas perėjo Judrėnų žemės ūkio bendrovei, kurioje dirbo ir pats liudytojas. 1991 metais bendrovė buvo likviduota, liudytojas buvo likvidacinės komisijos narys, buvo nutarta durpinę parduoti J. N.. Liudytojas patvirtino, kad pirkimo-pardavimo akte yra jo parašas, ir tai, kad Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo protokolas ir durpinės pirkimo-pardavimo aktas surašyti tą pačią dieną. Liudytojas pažymėjo, kad ginčo dėl durpinės pardavimo nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. parodė, kad jis Judrėnuose gyvena nuo 1972 metų, atsimena, kaip buvo statoma durpinė, kuri priklausė Judrėnų tarybiniam ūkiui. Suirus ūkiui buvo įsteigtos kelios bendrovės, iš kurių vienai perėjo durpinė, o likvidavus bendrovę, durpinė buvo parduota J. N., nuo to laiko pareiškėjas prižiūri ir valdo pastatą. Liudytojas patvirtino, kad kadastrinėje byloje užfiksuotas pastatas yra ta pati durpinė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Iš 1992-12-23 Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, kad dalyvaujant 12 bendrovės narių, buvo nutartą durpinę parduoti bendrovės nariui J. N., protokolas pasirašytas bendrovės pirmininkės ir sekretorės. Iš pateikto Judrėnų žemės ūkio bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš bendrovės valdybos ir likvidacinės komisijos narių, tarp kurių yra ir A. M., surašė aktą, pagal kurį Judrėnų žemės ūkio bendrovė pagal 1992-12-23 protokolą Nr. 5 parduoda pajininkui J. N. durpinę. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 55/68280 nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), 1973 metais pastatytas pastatas – durpinė, 306,49 kv. m bendro ploto, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas 1F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1701610. VĮ registrų centras 2014-08-29 sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto – durpinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo, tačiau nuspręsta prašymo netenkinti, kadangi įsigijimo dokumentuose (susirinkimo protokole ir pirkimo-paradavimo akte) nėra nurodytas durpinės adresas, jo plotas ir kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti daiktą, be to, pirkimo-pardavimo aktas yra be datos. Pateikta Judrėnų seniūnijos seniūno pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2000 metų naudojasi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). VĮ registrų centro pažyma patvirtina, kad registre nėra duomenų apie įregistruotus nekilnojamus daiktus ir daiktine teise į juos adresu (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad į Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos archyvą neperduoti saugoti Klaipėdos rajono Judrėnų žemės ūkio bendrovės dokumentai. Pateikta Klaipėdos apskrities archyvo pažyma patvirtina, kad archyvinių duomenų apie pastato – durpinės perdavimą nerasta.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenagrinėjami teisme.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Minėto įstatymo 23 str. 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas 1992-12-23 Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo protokolo Nr. 5 ir durpinės pirkimo-pardavimo akto pagrindu įgijo pastatą – durpinę. Pažymėtina, kad įsigijimo dokumentuose nėra nurodytas pastato adresas bei kiti pastatą identifikuojantys duomenys, be to, pirkimo-pardavimo akte nėra nurodyta akto sudarymo data. Pareiškėjas kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto – durpinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo, tačiau nuspręsta prašymo netenkinti, kadangi įsigijimo dokumentuose (susirinkimo protokole ir pirkimo-paradavimo akte) nėra nurodytas durpinės adresas, jo plotas ir kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti daiktą, be to, pirkimo-pardavimo aktas yra be datos. Iš pateiktų Pateiktos Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos bei Klaipėdos apskrities archyvo pažymos patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į šias institucijas dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių pastato – durpinės perdavimą Judrėnų žemės ūkio bendrovei bei šio pastato perdavimą pareiškėjui, tačiau pareiškėjui nepavyko gauti tokių dokumentų, kadangi jų nėra išlikusių. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad yra visos aplinkybės, būtinos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: 1) nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, pareiškėjui atsirastų pagrindas įgyvendinti savo teisę įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į šį daiktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tuos juridinę reikšmę turinčius faktus; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad nekilnojamasis daiktas – durpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamasis daiktas – durpinė, nurodyta Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokole Nr. 5; 2) kad Judrėnų bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktas buvo surašytas 1992-12-23, t.y. tą pačią dieną kaip ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokolas Nr.5.

Kaip matyti iš pateikto 1992-12-23 Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo protokolo Nr. 5, bendrovės nariai susirinkimo metu nutarė durpinę parduoti bendrovės nariui J. N., tačiau protokole nėra nurodyta durpinę identifikuojančių duomenų. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu tikslių adresų kaimo vietovėje nebuvo, adresas ir kiti pastatą identifikuojantys duomenys buvo suteikti daug vėliau, t.y. atliekant pastato – durpinės kadastrinius matavimus, kurie užfiksuoti 2014-08-07 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 55/68280. Liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad likviduojant Judrėnų žemės ūkio bendrovę jis buvo likvidacinės komisijos narys, likviduojant bendrovę buvo nutarta durpinę parduoti J. N., liudytojas pasirašęs ir durpinės pirkimo-pardavimo akte, kuris buvo surašytas tą pačią dieną kaip ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės susirinkimo protokolas, t.y. 1992-12-23 dieną, be to, liudytojas pažymėjo, kad daugiau tokio tipo durpinių Judrėnų miestelyje nebuvo. Liudytojas P. G. taip pat patvirtino aplinkybes, kad likviduojant vieną iš bendrovių Judrėnuose durpinė buvo perduota J. N., nuo to laiko jis prižiūri ir valdo pastatą, kad tai tas pats pastatas, užfiksuotas kadastrinėje byloje. Pateikta Judrėnų seniūnijos seniūno pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2000 metų naudojasi ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų A. M. ir P. G. parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nekilnojamas daiktas – durpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamas daiktas – durpinė, nurodyta Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokole Nr. 5 ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo akte. Be to, pareiškėjo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, liudytojo A. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad Judrėnų bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktas buvo surašytas 1992-12-23, t.y. tą pačią dieną kaip ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokolas Nr.5. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę faktus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamas daiktas – durpinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamas daiktas – durpinė, nurodyta Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokole Nr. 5 ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo akte.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Judrėnų bendrovės durpinės pirkimo-pardavimo aktas buvo surašytas 1992-12-23, t.y. tą pačią dieną kaip ir Judrėnų žemės ūkio bendrovės 1992-12-23 susirinkimo protokolas Nr.5.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti tikslu pareiškėjui J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – durpinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.