- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- eI-1352-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04168-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui V. P. (P.), pareiškėjo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei, atsakovo atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016-09-21 įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“, taip pat prašo priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai 2016-05-30 apie 10.30 val. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST, Tarnyba) Kauno dalinio teritorijoje laisvu nuo tarnybos metu bėgo krosą, tuo pažeidė VST vado pavaduotojo 2016-04-20 nurodymą Nr. 47D-151, pasirinkdamas jame nenumatytą laiką bei vietą fizinio pasirengimo užsiėmimui, todėl fizinio pasirengimo metu negalėjo būti užtikrintas užsiėmimų vedėjo dalyvavimas. Tuo pažeidė VST pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų VST vado 2016-03-15 įsakymu Nr. 47V-210, 5.12 p. numatytas elgesio normas – laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus.
Pareiškėjas paaiškina, kad su nuobaudos paskyrimu nesutinka. Paaiškina, kad ėjo VST Kauno dalinio 5-osios kuopos vado pareigas. Vykdant šias pareigas, pareiškėjas 2016-05-31 Kauno oro uosto teritorijoje buvo numatęs susitikimą su aviacijos saugumo vadovu dėl aktualių oro uosto apsaugos klausimų. Pareiškėjas įvertino tai, kad pagal numatytą tvarkaraštį negalės dalyvauti fizinio pasirengimo užsiėmimuose, priėmė sprendimą, jog pasiruošimą fiziniam pasirengimui atliks savarankiškai 2016-05-30 laisvu nuo tarnybos metu. Apie šį sprendimą pažymėjo kuopos vado sprendimų knygoje, apie sprendimą pranešė 2016-05-27 laikinai Kauno dalinio vado pareigas einančiam v.t. plk. Ltn. V. K., kuris neprieštaravo ir patvirtino tai savo parašu. Suderinęs fizinio pasirengimo užsiėmimų tvarkaraščio pakeitimus su V. K., pareiškėjas 2016-05-30 laisvu nuo tarnybos metu savarankiškai sportavo ir ruošėsi fizinio pasirengimo normatyvų laikymui. Paaiškino, kad normatyvų laikymas buvo numatytas 2016-06-08.
2016-05-30 bėgant 1000 m. ištvermės pratimą pareiškėjas nugriuvo ir susižalojo koją. Dėl šio įvykio 2016-07-08 atsakovas priėmė įsakymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar sužalojimas susijęs su tarnyba. Išvada pagal šio patikrinimo rezultatus surašyta 2016-08-04, ja pripažinta, kad sužalojimas su tarnyba nesusijęs. 2016-08-05 VST priėmė įsakymą Nr. 47V-665, kuriuo pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2016-08-10 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta pateikti paaiškinimą. 2016-08-12 pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo paaiškino įvykio aplinkybes bei tai, kad jis nusižengimo nepadarė.
2016-08-30 surašyta išvada, kurioje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vadovaujantis šia išvada ir priimtas skundžiamas įsakymas.
Pareiškėjas aiškina, kad informavo vado pareigas einantį pareigūną iš anksto, jog pagal patvirtintą tvarkaraštį negalės dalyvauti fizinio pasirengimo pratybose, todėl šį parengimą vykdys savarankiškai 2016-05-30. Vadas jo sprendimui neprieštaravo. Todėl mano, kad įsakyme nurodytų etikos taisyklių nuostatų nepažeidė. Nurodo, kad vidaus tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog bendrojo fizinio pasirengimo užsiėmimai yra vykdomi tik pagal vadovo patvirtintą tvarkaraštį ir negali būti keičiamas jų laikas. Teigia, kad 2016-05-30 (ne pagal tvarkaraštyje numatytą grafiką) sportavo ne jis vienas, sportavo daug pareigūnų, tačiau jie už tai nebuvo baudžiami. Remiasi VST vado 2014-01-10 įsakymu Nr. 47V-20, kuriame yra nurodyta, kad dalinių karininkams užsiėmimų pravedimo forma yra saviruoša ir jos vykdymo periodiškumas ne mažiau kaip 4 kartai per mėnesį. Todėl mano, kad pareiškėjas, net ir nesuderinęs su vadu, turėjo teisę 2016-05-30 laisvu nuo tarnybos metu savarankiškai vykdyti fizinio pasirengimo užsiėmimą. Teigia, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat mano, kad VST vyksta susidorojimas su juo. 2016-06-21 VST vado įsakymu Nr. 47TE-198 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas dėl šios nuobaudos skyrimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). 2016-09-20 VST priėmė įsakymą Nr. 47V-773, kuriuo pradėjo tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Šis tarnybinis patikrinimas buvo susijęs su teisme esančios bylos eiga ir šaukimu įteikimu kolegoms. Pareiškėjas yra pats teikęs tarnybinį pranešimą dėl pažeidimų, tačiau dėl jo tarnybinio pranešimo tarnybinis patikrinimas nepradedamas, kai tuo tarpu, jeigu toks tarnybinis pranešimas teikiamas dėl pareiškėjo veiksmų, tuoj pat pradedamas tarnybinis patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
VST atsiliepime į skundą paaiškina, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad nėra faktų, kurie bylotų apie susitikimo su oro uosto aviacijos saugumo vadovu rengimą, apie leidimo tokiam susitikimui organizuoti davimą, todėl mano, kad toks susitikimas yra savivaliavimas. Nesutinka su tuo, kad pareiškėjas savarankiškai rengėsi normatyvų laikymui laisvu nuo tarnybos metu, nes tai vyko 10.30 val. Vado pareigas einančio asmens neprieštaravimas pareiškėjo sprendimui, nereiškia sutikimo ar įsakmaus nurodymo davimo. Teigia, kad 2016-05-30, 10.30 val. pareiškėjas savavališkai vykdė ištvermės bėgimo pratimą ir iš esmės nusižengė vidaus tarnybos tvarkai. Dėl tokio pareiškėjo sprendimo VST patyrė žalą, nes sutriko nuoseklus ir normalus vadovavimas 5 kuopai, reikėjo skirti kitą pareigūną į pareiškėjo pareigas. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog vyksta susidorojimas su juo, mano, kad nurodomos aplinkybės nerodo, jog pareiškėjo išvados yra pagrįstos. Prašo šią skundo dalį iš bylos pašalinti ir jos nenagrinėti, nes ši byla yra visai nesusijusi su kitais pareiškėjo aprašomais įvykiais.
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir ypatingai akcentavo tai, kad pirmiausia pareiškėjas privalėjo vykdyti vado įsakymu patvirtintą nurodymą dėl fizinių užsiėmimų tvarkaraščio. Vietoje to pareiškėjas vadovaujasi kitu vidiniu aktu, kuris numato ir savarankiško pasirengimo galimybę, tačiau atsakovo atstovo nuomone ir šie užsiėmimai turėjo būti organizuojami tinkamai. Teigė, kad savo veiksmais pareiškėjas nevykdė jo pareigybės aprašymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl pareiškėjui, statutiniam valstybės tarnautojui, paskirtos nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta VST vado 2016-09-21 įsakymu Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“.
Įsakymas grindžiamas Vidaus tarnybos statuto (toliau – VST) 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jame nurodyta, kad jį priimant atsižvelgiama į VST 2016-08-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-432 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno dalinio 5-osios kuopos vado v.t. mjr. V. P. veiksmų“ ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2016-09-13 raštą Nr. LR17-236(16) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. V. P. skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba – už Tarnybos vado pavaduotojo 2016-04-20 nurodymo Nr. 47D-151 pažeidimą bei Tarnybos pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2016-03-15 įsakymu Nr. 47V-210, 5.12 punkto nesilaikymą.
Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo esmė aprašyta yra 2016-08-30 Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – Išvada). Išvadoje akcentuojama, kad VTS 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Toliau šiame straipsnyje reglamentuojama, kas nustato reikalavimus fiziniam pasirengimui. Išvadoje remiamasi Vidaus reikalų ministro 2016-02-01 įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Tvarkos aprašo 120 punktu ir šio punkto pagrindu priimtu Tarnybos vado pavaduotojo 2016-04-20 nurodymu Nr. 47D-151. Dėl faktinių aplinkybių Išvadoje teigiama, kad V. P. laikinai vykdančiam Tarnybos Kauno dalinio vado funkcijas v.t. plk. V. K. žodžiu minėjo, kad 2016-05-30 Kauno dalinio 5-je kuopoje laisvu nuo tarnybos metu sportuos du pareigūnai, tačiau šie pareigūnai įvardinti nebuvo. Taip pat nurodoma, kad V. P. 2016-05-30 sprendime, patvirtintame V. K., nurodyta, kad 2016-05-30 du pareigūnai ruošis fizinio normatyvų laikymui, pareigūnai nenurodyti. Teigiama, kad V. P. sportavo Tarnybos vado pavaduotojo 2016-04-20 patvirtintame nurodyme Nr. 47D-151 nenumatytu laiku. Toliau daroma išvada, kad būtent šiais tyčiniais veiksmais V. P. pažeidė Tarnybos vado pavaduotojo 2016-04-20 patvirtintą nurodymą Nr. 47D-151, pasirinkdamas jame nenumatytą laiką bei vietą fizinio pasirengimo užsiėmimui, todėl fizinio pasirengimo metu negalėjo būti užtikrintas užsiėmimų vedėjo dalyvavimas. Nurodoma, kad šiais veiksmais V. P. pažeidė VST pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų VST vado 2016-03-15 įsakymu Nr. 47V-210, 5.12 punkte numatytas elgesio normas (laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus). Dėl nurodytų aplinkybių Išvadoje siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėta, kad nuo 2016-06-21 pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – papeikimą (šis įsakymas ginčytas VAAT, 2016-09-29 priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-8409-1047/2016, nuobauda sušvelninta skiriant pastabą, teismo sprendimas neįsiteisėjęs).
Pareiškėjo kaip statutinio pareigūno tarnybos teisiniai santykiai reglamentuojami Viešojo saugumo tarnybos įstatymu, VTS. Ginčo santykiams taikytini teisės aktai – Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2003-08-27 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Aprašas), Tarnybos pareigūnų etikos taisyklės, patvirtintos Tarnybos vado 2016-03-15 įsakymu Nr. 47V-210, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-01 įsakymu Nr. IV-72 patvirtintas Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas.
Žemesnės instancijos teismas
VTS 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal skundžiamo įsakymo ir Išvados turinį daroma išvada, kad pareiškėjas kaltinamas tyčia pažeidęs du vidaus tarnybos tvarką reglamentuojančius aktus (Išvados 3 lapo antra pastraipa): 1) VST vado pavaduotojo 2016-04-20 patvirtintą nurodymą Nr. 47D-151; 2) VST pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų VST vado 2016-03-15 įsakymu Nr. 47V-210, 5.12 punktą. Šie pažeidimai ir sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Išvadoje aprašyta ir faktinė nusižengimo sudėtis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Išvadoje, nei įsakyme nenurodyta, kad pareiškėjas būtų pažeidęs VST Kauno dalinio 5-osios kuopos vado pareigybės aprašymo 30 punkto reikalavimus, apie ką paaiškino atsakovo atstovas teisme, teigdamas, kad pareiškėjas neturėjo teisės vykti į susitikimą į Kauno oro uostą. Dėl susitikimo, vykusio Kauno oro uoste, organizavimo ar dalyvavimo jame pareiškėjas nėra kaltinamas nei skundžiamu įsakymu nei Išvadoje. Šios faktinės aplinkybės ir tai, ar teisėtai pareiškėjas vyko į Kauno oro uostą tartis dėl VST pareigūnų darbo sąlygų oro uoste, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. VST neginčija, kad pareiškėjas vyko į Kauno oro uostą jo nurodomu laiku susitikti su jo nurodomu darbuotoju, pareiškėjas už tai nebuvo baudžiamas, todėl šios aplinkybės nėra nagrinėjamos. Teismas tik pastebi, kad liudytoju apklaustas V. K. patvirtino, kad V. P. labai rūpinosi jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų darbo sąlygomis, todėl jis sutiko su pareiškėjo žodiniu prašymu leisti jam vykti jo nurodomu laiku į Kauno oro uostą.
VST vado pavaduotojo J. Z. 2016-04-20 nurodyme Nr. 47D-151, skirtame tame tarpe ir Tarnybos Kauno ir Vilniaus dalinių vadams, vadovaujamasi VRM 2016-02-01 įsakymu Nr. 1V-72, nurodoma, kad 2016 m. gegužės mėnesio pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais bus organizuojami praktiniai bendrojo fizinio parengimo ir kovinės savigynos užsiėmimai. Tarnybos dalinių vadams, valdybos, skyrių ir centrų vadovams nurodoma sudaryti sąlygas sau pavaldiems laisviems nuo tarnybos pareigūnams dalyvauti užsiėmimuose. Prie šio nurodymo pridedamas 2016 m. gegužės mėnesio užsiėmimų tvarkaraštis. Pagal šį tvarkaraštį užsiėmimai numatyti 2016 m. gegužės mėnesį nurodytomis dienomis: pirmadieniniais nuo 10.00 val. iki 11.30 val. (Vilniaus dalinio sporto salėje), antradieniais nuo 09.00 val. iki 10.30 val. (Vilniuje) ir nuo 10.00 val. iki 11.30 val. Kauno dalinio sporto salėje, ketvirtadieniais nuo 10.00 val. iki 11.30 val. Kauno dalinio sporto salėje. Tvarkaraštyje nurodyti ir užsiėmimų vedėjai bei užsiėmimų tema. Iš paties nurodymo teksto daroma išvada, kad jis nebuvo privalomas visiems statutiniams tarnautojams, o juo tik dalinių vadams nurodyta sudaryti sąlygas pavaldiems tarnautojams laisvu nuo tarnybos atlikimo metu dalyvauti tuose užsiėmimuose. Akivaizdu, kad kitaip ir negali būti formuluojamas toks įsakymas, nes visi statutiniai pareigūnai negali palikę tarnybą tuo pačiu, tvarkaraštyje nurodytu laiku, dalyvauti užsiėmimuose. Tuo tarpu užsiėmimų skaičius buvo numatytas (patvirtina teisme apklausti liudytojai). Toks reguliavimas preziumuoja, kad dėl tarnybos aplinkybių gali atsitikti taip, jog dalis pareigūnų turės dalyvauti užsiėmimuose kitu laiku, nei nurodymo priede esančiame tvarkaraštyje numatyta. Tačiau dalinių vadams nurodyta sudaryti sąlygas pavaldiems pareigūnams dalyvauti užsiėmimuose. Nagrinėjamu atveju laikinai einantis dalinio vado pareigas patvirtino specialiame žurnale padarytą įrašą, kad du 5-os kuopos pareigūnai sportuos 2016-05-30, nors tokia data minėtame nurodyme ir tvarkaraštyje nenumatyta. Atsakovas nepateikė Tarnyboje patvirtintos tvarkos, kaip galima pakeisti šių fizinių pratybų laiką, jeigu tą mėnesį visomis tvarkaraštyje nurodytomis dienomis pareigūnas dėl tarnybos negali rengtis laikyti normatyvus. Teisme apklausus liudytojus buvo nustatyta, kad pareigūnai sportuoja dalinio teritorijoje esančiuose sporto objektuose bet kokiu laiku, kad tai nėra draudžiama. Todėl, siekiant įvesti šioje srityje taisykles, kurios numatytų minėto nurodymo su patvirtintu tvarkaraščiu tinkamą vykdymą, akivaizdžiai yra būtinybė dalinyje nustatyti tvarką, kurioje būtų numatyta, kad sportuoti galima tik minėtame tvarkaraštyje nurodytomis dienomis ir valandomis, taip pat galima būtų nustatyti (arba nurodyti, kad draudžiama), kad neturint tokios galimybės, pareigūnui gali būti leista fizinio pasirengimo pratimus atlikti tvarkaraštyje nenumatytą dieną ir nenumatytomis valandomis. Pagal bylos duomenis, sporto salėje bet kokiomis dienomis yra pareigūnas, kuris žymi atvykusius sportuoti žurnale, stebi pratybas, o pareigūnai sportuoja bet kokiu jiems patogiu laiku ir tai nėra draudžiama. Tuo atveju, jeigu Kauno dalinyje fizinio pasirengimo pratybų vykdymo tvarka buvo nustatyta (teismui tokia nepateikta), pareiškėjas nebuvo kaltinamas jos pažeidimu, vidiniai teisės aktai, kuriuos jis pažeidė yra du ir jie aiškiai nurodyti Išvadoje.
Pareiškėjas pagal šį tvarkaraštį turėjo dalyvauti užsiėmimuose 2016-05-31, antradienį, nuo 10.00 val. iki 11.30 val. 2016-08-12 paaiškinime dėl galimai padaryto nusižengimo, pareiškėjas nurodė, kad 2016-05-31 jis turėjo vykti į Kauno oro uostą susitikti su aviacijos saugumo vadovu dėl aktualių oro uosto apsaugos klausimų. Kadangi 2016-06-08 jis ruošėsi laikyti fizinio pasirengimo įskaitas, pasirengimą normatyvų laikymui jis jau buvo perkėlęs iš 2016-04-20 į 2016-05-31, todėl jis perkėlė pasirengimą į 2016-05-30, nuo 10.00 iki 11.30 (tuo pačiu darbo laiku, kaip ir numatė tvarkaraštis). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad šį sprendimą jis įtraukė į kuopos vado sprendimų knygą ir su juo supažindino laikinai einantį Kauno dalinio vado pareigas V. K., kuris tokiam perkėlimui neprieštaravo. Pareiškėjas nurodė, kad todėl jis sportavo 2016-05-30, jo manymu jokių teisės aktų tuo jis nepažeidė.
V.t. plk. Ltn. V. K. 2016-08-17 Tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas jam žodžiu minėjo, kad 2016-05-30, 5-je kuopoje laisvu nuo tarnybos metu individualiai sportuos du pareigūnai, nes antradienį (data akivaizdžiai nurodyta klaidingai 2016-08-31) jis turės Kauno tarptautiniame oro uoste susitikimą su oro uosto vadovybe. Raštu pareigūnai į jį nesikreipė. Pareigūnas nurodė, kad visi pareigūnai, kurie vykdys tarnybą kitą parą, yra surašomi į dalinio vado įsakymą dėl tarnybos organizavimo. Šis pareigūnas nurodė, kad to, jog pareigūnai laisvu nuo tarnybos metu individualiai sportuoja, jis niekam nepranešė ir nederino, nes nėra tokio nurodymo. Jis paaiškina, kad daug pareigūnų sportuoja dalinio teritorijoje laisvu nuo tarnybos metu individualiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis vykdė Kauno dalinio vado funkcijas. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas jam iš anksto pranešė, jog turi dalyvauti oro uoste pasitarime dėl darbuotojų darbo sąlygų, todėl jis neprieštaravo dėl fizinio pasirengimo laiko perkėlimo ir dėl pareiškėjo dalyvavimo pasitarime oro uoste. Liudytojas tik neatsiminė datų ir nurodė, kad tas pasitarimas galimai turėjo būti pirmadienį, tačiau jo tarnybiniame pranešime individualaus fizinio pasirengimo laikas nurodytas tiksliau – 2016-05-30, nors ir yra klaida dėl pasitarimo oro uoste – jis buvo nurodęs akivaizdžiai per klaidą 2016-08-31 (tarnybinis pranešimas rašytas tik 2016-08-17). Liudytojas patvirtino, kad toks sprendimas buvo įrašytas į sprendimų knygą (žurnalą), jis su tuo sprendimu susipažino, visam tarnybos vykdymo kitą dieną sąrašui, kuris buvo nurodytas sprendimų knygoje, jis neprieštaravo, tame tarpe ir pareiškėjo vykimui į oro uostą. Patvirtino, kad yra tokia praktika, jog fizinių užsiėmimų laikas yra keičiamas, kuopos vadas sudaro savo užsiėmimų tvarkaraštį. Liudytojas teigė, kad prioritetu yra tarnybos vykdymas, kad ne visi fizinio parengimo užsiėmimai vyksta pagal nurodymu patvirtintą tvarkaraštį, nes jų turi būti daugiau nei nurodyta tvarkaraštyje. Liudytojas teigė, kad tokio pobūdžio prašymai, kaip perkelti užsiėmimų laiką, neteikiami raštu, kartais apie tai pranešama ir telefonu.
Liudytojas R. B. paaiškino, kad jis tarnauja Kauno dalinio 5-je kuopoje, kurios vadas yra V. P.. Patvirtino, kad 2016-05-30 sportavo su kuopos vadu, jis žinojo, kad buvo leista sportuoti tuo laiku. Jis pats sportavo salėje, kurioje yra pareigūnas, žymintis žurnale užsiėmimų laiką, o vadas bėgo krosą lauke. Žino, kad leidimai būna įrašyti sprendimų knygoje. Liudytojas patvirtino, kad savarankišką fizinį pasiruošimą derina tik su kuopos vadu, kuris tai fiksuoja sprendimų knygoje.
VST vado 2012-02-23 įsakymu Nr. 47V-93 patvirtinta VST struktūrinių padalinių veiklos planavimo metodika (toliau – Metodika). Pagal šios Metodikos 4 punktą kuopos vado sprendimai rengiami kiekvieną dieną kitai dienai, pildant Kuopos vado sprendimų žurnalą, jį pildo kuopos vadas, planuojamos priemonės suderinamos su VST dalinio vadu. Apie šio žurnalo pildymą nurodyta ir Metodikos 16 punkte. Į bylą pateiktas išrašas iš šio žurnalo datuotas 2016-05-30, jį savo parašu patvirtina V. K. (lapo viršuje, dešiniajame kampe), to neneigia ir atsakovas, tai patvirtino ir liudytojas V. K.. Šiame žurnale įrašytas papildomas sprendimas apie pasiruošimą fizinio normatyvų laikymui – 2 pareigūnai. Taigi, kitai dienai tarnyba buvo planuojama taip, kaip nurodyta Metodikoje, o pareigūnų, kurie ruošis normatyvams pavardžių nenurodymas, nereiškia, kad vadui V. K. nebuvo pranešta, kas dalyvaus užsiėmimuose. Pagal jo parodymus teisme, jis žinojo, kad pratybų laiką nori perkelti V. P. dėl to, kad pagal tvarkaraštį jis negalėjo sportuoti dėl tarnybos reikalų. Kaip jau minėta, nenustačius kitos tvarkos kaip pakeisti fizinių pratybų laiką, pareiškėjas vadovavosi bendra darbo planavimo tvarka, kuri nustatyta teisės akte – Metodikoje. Be to, jis gavo tiek žodinį, tiek rašytinį dalinio vado pritarimą, o 2016-04-20 nurodyme įpareigojimas sudaryti sąlygas dalyvauti užsiėmimuose duotas dalinių vadams. Nagrinėjamu atveju vadas ir sudarė tokias sąlygas.
Fizinio rengimo priemonių įgyvendinimą Tarnyboje reglamentuoja ir VST vado 2014-01-10 įsakymu Nr. 47V-20 patvirtinta VST <...> fizinio rengimo priemonių įgyvendinimo <...> vykdymo periodiškumo lentelė. 1-je lentelėje eil. Nr. 4 numatyta saviruoša, periodiškumas ne mažiau kaip 4 kartus per mėnesį. Jokiame iš paminėtų vidaus administravimo aktų nenumatyta, kad pakeisti paskirtą pratybų laiką galima tik į tas dienas, kurios nurodytos tvarkaraštyje, kurį patvirtino VST vado pavaduotojas. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad susiklosčiusi praktika yra tokia, jog pareigūnai fizinėmis pratybomis užsiima ir kitu, ne tvarkaraštyje nurodytu laiku, kad sporto salėje visada yra pareigūnas, kuris žymi atvykusius sportuoti. Be to, tas numatytas privalomas skaičius užsiėmimų (4 per mėnesį) taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog tarnybos vykdymas nebūtinai leis 4 kartus per mėnesį atlikti fizinio rengimosi pratybas tik minėtu nurodymu patvirtinto tvarkaraščio dienomis, juo labiau, kad pratybų laikas visada yra nuo 10.00 iki 11.30 val., t.y. darbo laiku. Jeigu VST mano priešingai, tai kitomis dienomis ir valandomis sporto salė ir kiti įrenginiai turėtų iš viso neveikti, o teisme nustatyta, kad jie veikia bet kokiomis dienomis ir bet kokiu laiku.
VST pareigūnų etikos taisyklės, patvirtintos VST vado 2007-06-12 įsakymu Nr. 47V-104, nauja redakcija – 2016-03-15 įsakymas Nr. 47V-210 (toliau – Taisyklės). Taisyklių III skyrius reguliuoja tarnybos pareigūnų elgesį tarnybos metu. Pareiškėjas kaltinamas tyčia pažeidęs šių Taisyklių 5.12 p., kuris nustato, kad pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis eile nuostatų, tame tarpe - laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo, aukštesnio vadovo pavedimus ir nurodymus, apie neteisėtus pavedimus ir nurodymus, kurie prieštarauja teisės aktams, būtina nedelsiant pranešti tiesioginiam arba aukštesniam vadovui.
VTS reglamentuoja vidaus tarnybos santykius, pareigūnų statusą ir kt. VST 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog pagal tarnybinio pavaldumo principą pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. VST 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.
Reikalavimai fiziniam pasirengimui nustatyti Vidaus reikalų ministro (toliau – VRM) 2016-02-01 įsakyme Nr. 1V-72, kuriuo patvirtintas Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 120 punkte nustatyta, kad pareigūnams atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas ar kiti sportiniai renginiai, skirti jų fiziniam pasirengimui gerinti, privalo būti organizuojami pagal vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnai eina pareigas, vadovo patvirtintą tvarką, tvarkaraštį ar sportinių renginių planą bei laikantis nustatytų objekto, kuriame vyksta atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas ar kiti sportiniai renginiai, skirti fiziniam pasirengimui gerinti, saugumo reikalavimų ir tvarkos taisyklių. Aprašo 123 punktas nustatė, kad fizinio pasirengimo pratybos, reikalingos pasirengti pareigūnams, kad atitiktų bendruosius fizinio pasirengimo reikalavimus, organizuojamos ne rečiau kaip kartą per savaitę, iš viso 2 val. tarnybos metu. Pagal šį Aprašą (124 p.) tik pareigūnams, dirbantiems pamainomis, <...> gali būti sudarytos sąlygos savarankiškai pasirengti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimui.
Taigi, pagal VRM įsakymu patvirtintą aprašą, savarankiškai pasirengti fizinio pasirengimo reikalavimų tikrinimui, gali tik pamainomis dirbantys pareigūnai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dirbo ne pamainomis, todėl dalinio vadas negalėjo pritarti pareiškėjo sportinių užsiėmimų perkėlimui į ne tvarkaraščiu nustatytą dieną ir valandą. Tačiau pareiškėjas tokia veiksmui vado pritarimą gavo. Atsižvelgiant į tai, kad VST yra statutinė įstaiga, o pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, vado pritarimo gavimas jam reiškė, kad leidimas fiziniam pasirengimui atlikti duotas.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su VST Išvadoje esančiu konstatavimu, kad pareiškėjas tyčia pažeidė nurodytus teisės aktus. Taip pat daroma išvada, kad jeigu vadas davė sutikimą 2016-05-30 dviem pareigūnams ruoštis normatyvų laikymui, tai tik vadas yra atsakingas už tai, kad leista fizinį pasirengimą atlikti ne minėtame tvarkaraštyje nustatytu laiku (dieną). Laikinai ėjęs vado pareigas pareigūnas nebuvo už tai baudžiamas, jo sutikimo davimas nebuvo vertinamas ar tikrinamas Tarnyboje, todėl jam pavaldus tuo laikotarpiu pareiškėjas negali atsakyti už 2016-04-20 nurodymo reikalavimų pažeidimą. VRM patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (2003-08-27 įsakymas Nr. 308) reikalauja skiriant nuobaudą nustatyti pareigūno kaltę ir jos formą. VTS 33 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius ir kt. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys nebuvo tiriamos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad VST nėra tinkamai reglamentuota fizinių pratybų atlikimo tvarka, todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad jam pratybų perkėlimą reikia derinti tik su dalinio vadu, ką jis ir padarė. Nors atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo veiksmais padaryta žala Tarnybai, tokios pasekmės nebuvo tirtos Išvadoje, pareiškėjui už susižalojimą kompensacija nebuvo skirta, todėl nurodytas teiginys yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas nebuvo kaltinamas tuo, kad fizinį pasirengimą atliko darbo laiku, todėl šis klausimas ir nenagrinėjamas. Pareiškėjo teiginiai, jog vyksta tarnybinis susidorojimas su juo, taip pat nelaikytini pagrįstais, nes vienas iš vadovų, laikinai ėjęs vado pareigas V. K., palaikė pareiškėją tuo metu, kai leido jam keisti užsiėmimų laiką. Kitų nuobaudų pareiškėjui skyrimo teisėtumo teismas šioje byloje netiria, tačiau pareiškėjas pasinaudojo teisminės gynybos teise ir tik įsiteisėjus teismų sprendimams paaiškės, ar pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pradedami tarnybiniai patikrinimai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, kaip ji aprašyta VTS 2 straipsnio 7 dalyje, nenustatyta jo kaltė, todėl ginčijamas įsakymas naikinamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, 2017 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą iš VST pareiškėjui priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (toliau – prašymas). Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas sumokėjo advokatei 270,00 Eur už skundo parengimą ir 80,00 Eur už atstovavimą 2017 m. sausio 9 d. teismo posėdyje. Prie prašymo pridėti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai (sąskaita bei pinigų priėmimo kvitas). VST pateikė teismui atsiliepimą į minėtą pareiškėjo prašymą. VST prašo teismo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamą įsakymą, todėl laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę gauti savo išlaidų, patirtų už advokatės teisinių paslaugų suteikimą, atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas koeficientas – 0,1.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 9 d. vyko teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatė. Posėdis truko nuo 13.11 val. iki 14.57 val., t. y. 1 val. ir 46 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgus į atstovavimo teisme datą – 2017 m. sausio 9 d. (2017 metų I ketvirtis), aktualus 2016 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 793,30 Eur. Pritaikius apvalinimą, laikytina, kad advokatė pareiškėjui suteikė 2 val. teisinių paslaugų, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimo išlaidų, patirtų už pareiškėjo atstovavimą teisme, dydis yra 158,66 Eur (0,1 x 793,30 Eur x 2 val.). Kaip minėta, pareiškėjas prašo už šias teisines paslaugas priteisti 80,00 Eur.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 270,00 Eur už skundo parengimą. Atsižvelgus į skundo parengimo datą – 2016 m. spalio 21 d. (2016 metų IV ketvirtis), aktualus 2016 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris buvo 771,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį (šiuo atveju – skundą) nustatytas koeficientas – 2,5, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų už skundo parengimą, dydis yra 1 929,75 Eur (2,5 x 771,90 Eur). Kaip minėta, pareiškėjas už skundo parengimą prašo priteisti 270,00 Eur išlaidų. Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti suma ne tik neviršija Rekomendacijose pateikiamų maksimalių priteistinų dydžių, bet yra mažesnė ir už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas visiškai ir iš VST pareiškėjo naudai priteisiama 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (P.) skundą tenkinti.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 47TE-333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“.
Pareiškėjui V. P. iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.